Stojantiesiems

Nauja daktaro disertacija

Gruodžio 20, 2023
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Investigation of the inkjet printing process, evaluating the dynamics of the ink and the properties of specific printing surfaces“, kurią parengė  doktorantas Tim Tofan. Disertacija rengta 2019–2023 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – doc. dr. Raimondas Jasevičius.

Disertacijos tema lietuvių kalba: „Rašalinio spausdinimo proceso tyrimas, įvertinant rašalo dinamiką ir specifinių spausdinimo paviršių savybes“.

Disertacija ginama viešame Mechanikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2023 m. gruodžio 20 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto SRA-I Posėdžių salėje

Atsižvelgiant į žinomus ir dažniausiai taikomus spausdinimo būdus, išlieka svarbi rašalinio spausdinimo technologija, kurią gamintojai vis dažniau taiko dėl jos paprastumo ir lankstumo. Didėjanti gaminių spausdinimo paklausa tokiose srityse kaip audinių marginimas, mikroschemų gamyba ar individualizuota gamyba kelia vis didesnius reikalavimus spausdinimo kokybei. Taigi, rašalinio spausdinimo kokybė ir spausdinimo proceso galimybės nuolat plečiasi. Tikimasi, kad spausdinimo rinka augs, todėl yra daug pasiūlymų gerinti rašalinio spausdinimo proceso efektyvumą. Disertacijos tikslas – ištirti skaitmeninės rašalinės spaudos metu susidariusio lašelio dinamiką skirtingais jo formavimosi etapais, apimant šio lašelio sąveiką su paviršiumi, siekiant pagerinti spausdinimo kokybę ir greitį bei tobulinti spausdinimo galvučių testavimo programas. Disertacijoje aptariami teoriniai ir skaitmeniniai rašalinio spausdinimo proceso modeliavimo metodai taikant skaičiuojamąją skysčių dinamiką (CFD) ir baigtinių elementų metodą. Rašalo lašeliai modeliuojami kaip niutoninis skystis. Rašalo srautas modeliuojamas remiantis nespūdžiam skysčiui taikomomis Navjė–Stokso lygtimis. Pateiktas skaitinis modelis taikomas rašalo ir oro sąsajai nustatyti, pasitelkiant lygio nustatymo (angl. level set) metodą. Pateikiami rašalinės spaudos ant įvairių lininių audinių spalvų atgaminimo proceso eksperimentinių tyrimų rezultatai bei lašelio išstūmimo, spausdinimo ir sąveikos su plokščiuoju paviršiumi, rašalo lašelio sąveikos su fiziškai apdorotais polimeriniais paviršiais procesų modeliavimo rezultatai. Atlikus skaitinį eksperimentą, 1 straipsnyje aprašomas sudarytas skaitmeninės spausdinimo galvutės modelis. Modelis pritaikytas nagrinėti spausdinimo rašalų parametrų įtaką, spaudos lašelio parametrus. 2 straipsnyje aprašomas fizinis eksperimentas, atliktas nagrinėjant spalvų atgaminimo savybes ant skirtingų audinių esant skirtingiems spausdinimo parametrams. 3 straipsnyje pristatomi skaitinio ir fizinio eksperimento rezultatai, kai spausdinama ant skirtingų lygių paviršių. Išnagrinėti skirtingi paviršiaus apdirbimo metodai, siekiant nustatyti lašelio ir paviršiaus sąveikos aplinkybes. 4 straipsnyje sudarytas skaitinis spausdinimo galvutės modelis trimatėje erdvėje. Eksperimento būdu nustatyti skirtingi lašelio formavimosi ir kritimo parametrai esant skirtingiems galvutės sužadinimo parametrams (t; Vin). Atlikta skaitinė analizė ir nustatyta sužadinimo laiko įtaka generuojamam spausdinimo lašelio formavimuisi, kritimo greičiui ir masės pokyčiams. Disertacijoje išvardyti straipsniai yra publikuoti 4 recenzuojamuose moksliniuose žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, su cituojamumo rodikliu. Disertacijoje aprašomi tyrimų rezultatai pristatyti trijose tarptautinėse konferencijose.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Prie didelių Europos inžinerijos projektų dirbęs VILNIUS TECH alumnas: „Ribos dažniausiai yra galvose“
Būdamas paauglys, Tomas Strazdauskas piešė įsivaizduojamus miestus, jau tada svajodamas apie urbanistinės aplinkos formavimą. Baigdamas vidurinę mokyklą jis tvirtai žinojo, kad jo pašaukimas yra statybos inžinerija. Šiandien, būdamas „CSD Engineers Belgium“ konstrukcijų projektavimo vadovu ir „TST Engineers“ įkūrėju, Tomas prisideda prie reikšmingų projektų visoje Europoje. Jo darbų sąrašas  – įspūdingas: nuo Paryžiaus metro ir Lozanos geležinkelio stoties iki CERN laboratorijos plėtros bei inovatyvių kvartalų vystymo Belgijoje. Šio VILNIUS TECH absolvento istorija iliustruoja, kaip atsidavimas ir asmeninės vertybės gali atverti duris, apie kurias galima tik pasvajoti. Akademinės aplinkos įtaka „Manau, kad konstravimas yra mano genuose – beveik visi mano šeimoje buvo matematikos asai, inžinieriai ar statybininkai“, – sako inžinierius T. Strazdauskas.  Vedamas šios prigimtinės aistros, jis pasirinko statybos inžinerijos studijas VILNIUS TECH universitete, kur įgijo magistro laipsnį ir pelnė prestižinę „Best Graduate“ (geriausio absolvento) nominaciją. Iš studijų metų Tomas išsinešė ne tik praktines žinias apie stambių konstrukcijų statybą – sutikti žmonės suformavo jo viziją ir suteikė platesnį požiūrį į pasirinktą kelią.  „Didžiausią įtaką padarė profesorius Algirdas Juozapaitis. Jo patarimai išliko su manimi, net jei tikrąją jų prasmę supratau tik po kelerių metų. Visada jaučiau jo palaikymą, kuris padėjo man išugdyti globalų požiūrį. Tai leido suprasti, kad ribos dažniausiai yra tik mūsų pačių galvose“, – dalijasi jis.  Stiprus tiek, kiek stipri jį supanti komanda Tomo istorija yra geriausias to įrodymas. Jo karjera driekiasi per Lietuvą, Šveicariją ir Belgiją. Vilniaus universiteto biblioteka Saulėtekio slėnyje išlieka jo pėdsaku gimtojoje šalyje. Būtent nuo čia prasidėjo jo tarptautinė kelionė. Tomas prie „CSD Engineers“ komandos Vilniuje prisijungė 2015 m. Tuo metu nedidelė inžinierių komanda dirbo prie pavienių projektų Šveicarijoje. Tomo atsinešta kompetencija ir ambicijos tapo lūžiu, atvėrusiu duris tam, ką jis dabar vadina „belgiškuoju etapu“. Netrukus sekė nauji iššūkiai ir projektai: IBM dangoraižis, ištisi gyvenamieji ir biurų kvartalai, ligoninės bei mokyklos Briuselyje. Per visą šią įspūdingą profesinę kelionę T. Strazdauskas nepamiršo esminio principo. „Esu tiek stiprus, kiek stiprūs šalia manęs esantys žmonės, – sako jis. 2024 m. įkūręs „TST Engineers“, pirmenybę jis teikia kolegoms, kurie dalijasi tomis pačiomis vertybėmis. – Komandą renkuosi pagal vertybes, nes visa kita yra tik smulkmenos, kurių galima išmokti. Esu įsitikinęs, kad techniniai iššūkiai yra tam, kad juos išspręstume, tačiau su jaunais žmonėmis svarbiausia kalbėtis apie jų moralinius standartus.“ Įvardijo svarbiausių įgūdžių derinį Kalbėdamas apie tai, kas lemia statybos inžinieriaus sėkmę šiuolaikiniame pasaulyje, Tomas kvestionuoja vyraujantį požiūrį, kad inžinerija apima tik matematiką ir fiziką. Jo teigimu, daugiakalbystė yra lemiamas veiksnys, ypač siekiant tarptautinės karjeros pirmaujančiose inžinerijos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Prancūzijoje. „Ne mažiau svarbu ugdyti IT įgūdžius ir žinoti, kaip juos pritaikyti, – priduria jis. – Atsiranda daugybė naujų programų, o jų įvaldymas tampa būtinas sėkmei inžinerijoje. Pirmaujančios projektavimo įmonės programavimą integruoja į kasdienius procesus, nes pastatų konstrukcijos tampa vis sudėtingesnės – be kompiuterio pagalbos viską apskaičiuoti tiesiog per daug sudėtinga.“ Inžinerijoje Tomą labiausiai žavi tobulas tikslumo ir kūrybiškumo derinys. Šiuolaikinė architektūra dažnai peržengia klasikinės inžinerijos ribas, ir būtent čia prireikia kūrybiškumo. „Pirmiausia turime sukurti konstrukcinę koncepciją, kuri užtikrintų pastato tvirtumą, standumą ir stabilumą. Tik tada prasideda praktinė dalis – detalūs inžineriniai skaičiavimai“, – aiškina jis. Mokymasis niekada nesibaigia. Tomo kelionė rodo, kad kantrybė ir nuoseklus tobulėjimas yra raktas į sėkmę. Jei jam tektų duoti vieną patarimą būsimiems inžinieriams, jis pasidalytų patarle, atspindinčia jo paties kelią: „Nekeisk pagrindinio kelio į trumpesnį“.
Plačiau