Stojantiesiems

Nauja daktaro disertacija

Spalio 4, 2024
VILNIUS TECH didžiuojasi doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija anglų kalba, tema „Green Finance Model for the Sustainable Development of Zero-Waste Cities“, kurią parengė doktorantė Julija Bužinskė. Disertacija rengta 2020–2024 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – prof. dr. Jelena Stankevičienė.

Disertacijos tema lietuvių kalba: „Žaliųjų finansų modelis tvariai miestų be atliekų plėtrai“.

Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2024 m. spalio 4 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis.

Žalieji finansai – tai finansavimo būdas, kuriuo siekiama sušvelninti klimato kaitą, prisitaikyti prie jos ir spręsti kitas aplinkosaugos problemas. Kartu su žaliosios ekonomikos koncepcija, žalieji finansai prisideda prie pasaulinių aplinkosaugos iššūkių ir būdų, kaip šiuos iššūkius galima įveikti, sklaidos. Viena iš aplinkosaugos problemų sričių – atliekos ir tvarus atliekų tvarkymas siekiant tvarios miestų plėtros, kur tiek žaliosios ekonomikos, tiek žaliųjų finansų disciplinos gali turėti didelį teigiamą poveikį. Disertacijoje nagrinėjama problema, kad mokslinėje literatūroje ir praktikoje nepakankamai efektyviai taikomas žaliųjų finansų modelis, siekiant mažinti komunalines atliekas ir laikytis nulinių atliekų principų. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai patikrinti žaliųjų finansų modelį, kurio taikymas leistų priimti racionalius ekonominius sprendimus siekiant darnios miestų be atliekų plėtros. Disertaciją sudaro įvadas, trys skyriai, bendrosios išvados. 1 skyriuje siekiama apibrėžti žaliųjų finansų sąvoką susijusiose ekonomikos teorijose, koncepcijose, metoduose ir modeliuose, pateikti įžvalgas apie kitas tarpusavyje susijusias sąvokas, tokias kaip bioekonomika, mažo anglies dioksido kiekio technologijų finansavimas, klimato kaitos finansavimas ir socialinės aplinkosaugos finansavimas, taip pat apžvelgti žaliųjų finansų produktus. 2 skyriuje nagrinėjamas atliekų tvarkymo vaidmuo ekonominėse teorijose, nustatoma „zero-waste“ sąvoka ir savivaldybių bendradarbiavimas. Šiame skyriuje taip pat formuojama miestų, kuriuose nėra atliekų, plėtros strategija, aktyviai dalyvaujant žaliųjų finansų mechanizmams. 2 skyriuje aprašomi metodai, taikomi formuojant žaliųjų finansų modelį, skirtą miestų be atliekų plėtrai. 3 skyriuje pateikiami žaliųjų finansų modelio, skirto nulinių atliekų plėtrai, empirinio patvirtinimo Lietuvos regioniniu lygmeniu rezultatai. Disertaciją užbaigia bendrosios išvados. Aptariamo tyrimo tema paskelbtos 5 publikacijos: 2 – recenzuojamuose mokslo žurnaluose, 3 – konferencijų medžiagoje.

Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau