Didžiausias pajamas Lietuvoje gauna tie, kurių finansinio raštingumo indekso rodiklis viršija 70 balų. Tiesa, bendras šalies finansinio raštingumo vidurkis – 46 balai. Tai atskleidė Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu atliktas tyrimas.
Vasario mėnesį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad lietuviai gana gerai išmano apie taupymą, tačiau į klausimus apie finansinius instrumentus ir ekonominius reiškinius sugeba atsakyti mažiau nei ketvirtadalis (24 proc.).
Vis dėlto, šių metų tyrimas atskleidė ir du svarbius teigiamus pokyčius. „Pirmiausia, ženkliai sumažėjo gyventojų, kurių išlaidos per pastaruosius 12 mėnesių buvo didesnės nei pajamos. Tai rodo, kad žmonės geriau planuoja savo biudžetą.
Kitas pokytis – vis daugiau gyventojų, netekę darbo, turėtų santaupų išgyventi šešis ir daugiau mėnesių“, – rezultatus komentuoja LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Daugėja patenkintų gaunamomis pajamomis
Kas porą metų įvertinamas ir ketvirtą kartą atliktas LBA finansinio raštingumo indekso tyrimas parodė, kad per dvejus metus šalyje ženkliai padaugėjo gyventojų, kurie patenkinti gaunamomis pajamomis. Savo finansinę situaciją teigiamai vertina 54 proc. apklaustųjų, kai 2023 m. jų buvo tik 45 proc. Atitinkamai sumažėjo dalis ir tų, kurie yra nepatenkinti savo pajamomis – tokių yra 35 proc. apklaustųjų, nors prieš dvejus metus jų buvo 46 proc.
„Tokie rezultatai rodo augančius atlyginimus, stabilią ekonominę šalies padėtį ir patvirtina finansų ekspertų teiginius, kad lietuviai dar niekada taip gerai negyveno“, – pastebi LBA prezidentė.
Pasak jos, savo finansine situacija dažniau yra patenkinti vyrai, didžiųjų miestų ir rajono centrų gyventojai, surinkę aukščiausią finansinio raštingumo indekso balą. Jie teigia, kad jiems užtenka pinigų būtiniausioms reikmėms, sąskaitoms apmokėti ir lieka pinigų didesnės vertės turtui įsigyti.
Tyrimo duomenimis, labiausiai savo pajamomis nepatenkintos moterys, 46 metų ir vyresni, mažesnių pajamų tyrimo dalyviai.
Atsakingiau planuoja ir daugiau investuoja
Iš tyrimo taip pat matyti, kad šalies gyventojai atsakingiau planuoja savo išlaidas. 35 proc. respondentų prisipažino, kad per pastaruosius 12 mėnesių jų pajamos ne visai padengė jų asmenines pragyvenimo išlaidas. Prieš dvejus metus tokių gyventojų buvo gerokai daugiau – 43 proc.
Vos per keletą metų ženkliai pagerėjo gyventojų suvokimas apie asmeninių finansų valdymą. Tačiau infliacijos ar greitųjų kreditų pasekmes vis dar gerai suvokia tik kas ketvirtas lietuvis, o ši situacija beveik nesikeičia.
Praradus pagrindinį pajamų šaltinį, savo pragyvenimo išlaidas šešis ir daugiau mėnesių sugebėtų padengti 34 proc. gyventojų. Palyginti: 2023 m. tam buvo pasiruošę 31 proc. apklaustųjų. Dar 21 proc. respondentų savo išlaidas padengtų nuo trijų iki šešių mėnesių, 25 proc. – iš santaupų galėtų gyventi nuo vieno iki trijų mėnesių.
Nors taupymas namuose ar piniginėje vis dar išlieka populiariausias būdas, per pastaruosius dvejus metus jo pasirinkimas šiek tiek sumažėjo – šiuo metu taip taupo 68 proc. lietuvių. Skaičiai rodo, kad išaugo neterminuotųjų indėlių populiarumas. Tokį taupymo būdą yra pasirinkę 38 proc. gyventojų (2023 m. – 28 proc.), o investuojančiųjų į akcijas skaičius išaugo iki 16 proc. (2023 m. – 12 proc.).
„Matome Lietuvos gyventojų finansinės brandos augimą – mažėja gyvenančiųjų „nuo algos iki algos“, daugėja turinčiųjų patikimą finansinę pagalvę ir, kas ypač džiugina, daugiau žmonių renkasi efektyvesnius pinigų saugojimo bei investavimo būdus. Tačiau vis dar turime ir palyginti daug neišnaudoto potencialo – trečdalis gyventojų vis dar neturi pakankamų santaupų nenumatytiems atvejams, o dauguma savo pinigus vis dar laiko namuose, kur jie nuvertėja dėl infliacijos poveikio“, – pabrėžė LBA prezidentė dr. E. Čipkutė.
Koją daugeliui pakišo du klausimai
Finansinio raštingumo tyrimo dalyviams lengviausiai sekėsi atsakyti į klausimus apie taupymą – juos teisingai įveikė 62 proc. apklaustųjų. Net 73 proc. respondentų žinojo, kad darbo netekimo atveju rekomenduojama turėti 3–6 mėnesių pajamų dydžio santaupas.
Taip pat paaiškėjo, kad pakankamai geros ir gyventojų žinios apie įvairius finansinius produktus – į šiuos klausimus teisingai atsakė 55 proc. respondentų. Pavyzdžiui, dauguma supranta, kad norint sudaryti gyvybės draudimo sutartį ir kaupti lėšas su mažesne rizika reikėtų rinktis kaupiamąjį, o ne investicinį gyvybės draudimą.
Daugiausia keblumų tyrimo dalyviams sukėlė du klausimai, į kuriuos teisingai atsakė tik kas septintas. Viename jų buvo klausiama, kokį procentą pensijų fondo turėtų sudaryti akcijos, kai iki pensijos lieka dešimt metų. Kad jų proporcija turėtų būti 45 proc. pensijų fondo, geriausiai žinojo 18–25 metų respondentai.
Daug kam koją taip pat pakišo klausimas dėl populiariausio santykinio rinkos rodiklio P / E, naudojamo įmonių akcijoms vertinti. Teisingą atsakymą, kad kuo rodiklis mažesnis, tuo geriau, nes įmonė uždirba daug grynojo pelno, palyginti su akcijos rinkos kaina, žinojo tik 15 proc. apklaustųjų.
„Nors lietuviai vis geriau išmano asmeninių finansų pagrindus, investavimo srityje vis dar matome didelį kitų žinių trūkumą. Būtent šios gilesnės finansinės žinios dažnai tampa pagrindiniu skiriamoju veiksniu tarp vidutines ir aukštas pajamas gaunančių asmenų. Investavimo žinių stoka dažnam trukdo efektyviai auginti savo kapitalą ir užtikrinti finansinę gerovę ilguoju laikotarpiu“, – tyrimo rezultatus komentavo LBA prezidentė dr. E. Čipkutė.
Jos nuomone, finansinis šalies gyventojų raštingumas, tikėtina, ir toliau augs. Tai lems įvairūs faktoriai, tokie kaip švietimo sistemos tobulinimas, platus informacijos prieinamumas ir tikslinės bankų iniciatyvos, siekiančios ugdyti žmonių finansinį raštingumą.
Jautriausios vietos ir finansiškai raštingiausio asmens portretas
Finansinio raštingumo indekso tyrimo klausimyną ir indekso skaičiavimo metodiką parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros mokslininkai. Pasak šio universiteto Finansų inžinerijos studijų programos komiteto pirmininkės doc. dr. Algitos Miečinskienės, Lietuvoje sukurta nemažai įrankių ir medžiagos, leidžiančios užpildyti savo finansinio raštingumo spragas, bet neretai pritrūksta pačių gyventojų asmeninės iniciatyvos tobulėti.
„Jautriausios grupės yra moterys, vyresni nei 46 metų asmenys ir mažesnių miestų gyventojai“, – akcentuoja VILNIUS TECH mokslininkė. Anot jos, tyrimo rezultatai rodo, kad moterų finansinio raštingumo, o ypač investavimo srityje, žinios vis dar yra gerokai prastesnės nei vyrų. Pavyzdžiui, didžiausią balų (70–100 balų) rėžį surinko perpus mažiau moterų nei vyrų (atitinkamai 5,6 ir 12,3 proc.).
„Tai pagrindžia, kodėl moksle vis dažniau imamasi nagrinėti moterų investavimo skatinimo tematiką, o ir bendro moterų finansinio raštingumo didinimo klausimo aktualumą. Jei moterų finansinis raštingumas būtų toks pat kaip vyrų, peržengtume penkiasdešimties balų kartelę“, – atkreipė dėmesį dr. A. Miečinskienė.
Pasak jos, visgi svarbiausia užduotimi išlieka jaunimo finansinio raštingumo didinimas. Šių metų tyrimas parodė, kad 18–25 metų amžiaus grupės respondentų atsakymų daugiausia (32,7 proc.) pateko į žemiausią rėžį (1–29 balai) ir mažiausia (4 proc.) į aukščiausią rėžį (70–100 balų).
„Palyginti su 2023 metais atlikto tyrimo duomenimis, situacija šiuo aspektu nepasikeitė. Tikėtina, kad jaunimo finansinio raštingumo gerėjimą pamatysime kito tyrimo metu kaip pasekmę gilesnio integravimo į mokyklų ir universitetų mokymo ir studijų programas“, – akcentavo dr. A. Miečinskienė.
Paprašyta nupiešti daugiausia balų surinkusio respondento portretą, mokslininkė nurodė, kad tai būtų 46–55 metų amžiaus vyras, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis aukščiausio lygio vadovu ir gyvenantis viename iš didžiųjų šalies miestų. Jo namų ūkio pajamos vienam asmeniui – daugiau nei 1 000 eurų per mėnesį.
„Antra vertus, daugiausia pastangų skatinant finansinį raštingumą reikalauja žemesnio išsilavinimo, mažesniuose miesteliuose gyvenantys ir mažesnes pajamas vienam namų ūkio gyventojui turintys asmenys“, – apibendrino VILNIUS TECH mokslininkė.
Lietuvos gyventojų finansinį raštingumą LBA šiemet įvertino jau ketvirtą kartą. Jis apskaičiuojamas kas dveji metai, nuo 2019 m. Per šį laikotarpį finansinio raštingumo indeksas pakilo trimis punktais – nuo 43 iki 46 balų iš 100 galimų.
Šaltinis: Lietuvos bankų asociacija
Galerija
