Stojantiesiems

Naujų švietimo formų ir erdvių paieška Izraelio edukacinių technologijų savaitės renginiuose

Lapkričio 8, 2022

Šiais metais Nacionalinėje švietimo agentūroje (NŠA) atidarytas Edukacinių technologijų centras, įgyvendinantis projekto „Skaitmeninės švietimo transformacijos („EdTech“)“ veiklas, spalio 23-27 d. organizavo stažuotę „Israel EdTech week 2022“. Delegaciją iš Lietuvos sudarė Nacionalinės švietimo agentūros komanda su „EdTech“ centro vadove Indre Šuoliene, įvairių Lietuvos miestų mokytojai ir dėstytojai, švietimo įstaigų ar jų padalinių vadovai. VILNIUS TECH atstovavo Akademinės paramos centro (APC) direktorė dr. Gražina Droessiger. APC yra atsakingas už NŠA projekte numatytų veiklų įgyvendinimą VILNIUS TECH.

Vizito metu delegacija aplankė įvairias technologijomis grįstas ugdymo įstaigas, mokslo centrus ir „EdTech Israel week 2022“ konferencijas ir renginius. Konferencijos ir renginiai buvo skirti edukacinių technologijų startuoliams, kūrėjams, pedagogams, investuotojams ir inovatoriams, siekiantiems reikšmingai paveikti ir keisti švietimo sistemą taip, jog ji atitiktų kiekvieno besimokančiojo skaitmeninio raštingumo poreikius.

Šių metų konferencijos „Shaping the Future“ turinys buvo orientuotas į edukacines technologijas, kurių sprendimus sąlygojo dramatiški 2022-2021 metų įvykiai (COVID19 pandemija). Pandemijos laikotarpiu išryškėjo edukacinių technologijų poreikis, naujų sprendimų tikslingumas, siekiant sukurti naujas mokymosi aplinkas, atitinkančias šių dienų besimokančiųjų ir pedagogų poreikius. Konferencijoje pranešimus skaitę pasaulinio lygmens inovatoriai ir švietimo lyderiai vieningai nešė žinią apie tai, jog švietimo ateitis yra lūžio taške: švietime ieškomos naujos formos, erdvės ir tvarkos. „EdTech Prime Time“ renginio tikslas buvo surengti susitikimus tarp startuolių švietimo ir mokymosi srityje, investuotojų, edukacinių technologijų organizacijų iš viso pasaulio ir klientų. Pranešėjai ir pranešėjų diskusijų dalyviai dalijosi įžvalgomis apie švietimo pasaulio tendencijas ir prognozes bei su šiais ryšiais susijusias galimybes.

G. Droessiger didelį įspūdį paliko „MindCET“ edukacinių technologijų inovacijų centras, suburiantis verslininkus, pedagogus ir tyrėjus, kad jie drauge galėtų sukurti novatoriškas švietimo technologijas Izraelyje ir už jos ribų. Centras organizuoja startuolių konkursus, geriausius atrinktus produktus išbando mokytojai savanoriai, dirbantys su „MindCET“ bendradarbiaujančiose mokyklose.

Vizito metu Lietuvos „EdTech Lithuania“ asociacija pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Izraelio edukacinių technologijų inovacijų centru „MindCET“. Tai leis Lietuvos edukacinių technologijų bendruomenei ne tik stiprinti sparčiai augantį sektorių šalies viduje, bet ir užmegzti ryšius su tarptautinėmis edukacinių technologijų organizacijomis, padėti mūsų startuoliams plėstis kitose šalyse.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau