Savo įžvalgomis dalijasi Finansų inžinerijos katedros docentė-partnerė dr. Aleksandra Lezgovko.
Ilgą laiką draudimo sektorius buvo laikomas lėtu ir technologiškai atsilikusiu. Tačiau pandemija paspartino didžiųjų draudimo rinkos dalyvių skaitmeninimo procesą. Pastaruoju metu „InsurTech“ gali pasidžiaugti rekordiniais finansavimo skaičiais, o sudarytų sandorių aktyvumas taip pat siekia aukštumas.
Šiuolaikiški sprendimai draudimo sektoriuje tapo ne mada, o neatidėliotina būtinybe. Koronavirusas sustiprino "InsurTech" atstovų, kurie jau seniai naudojasi skaitmeninėmis technologijomis ir buvo gerai pasirengę nuotolinio formato paslaugoms, pozicijas.
„InsurTech“ – Lietuvoje perspektyvi, nors dar pradinėje gyvavimo stadijoje esanti, ,,FinTech“ šaka. Investicijos į „Fintech“ siekia rekordines aukštumas technologijų pramonėje, o tai kelia grėsmę tradicinių paslaugų tiekėjams. Pasikeitę vartotojų įpročiai ir poreikiai bei technologijų tobulėjimas yra vieni iš pagrindinių „Fintech“ atsiradimo priežasčių. „InsurTech“ ir toliau sparčiai augs ir vystysis, bet tam reikalingos investicijos ne tik į startuolius, bet ir į jaunus specialistus, gebančius sukurti pridėtinę vertę ir pažvelgti į draudimo verslą kitaip. Draudimo industrija turi siekti teikti efektyvesnes paslaugas galutiniam vartotojui, savo veikloje pritaikydama dirbtinį intelektą, išmaniųjų telefonų programėles, blokų grandines, duomenų apdorojimą ir jų analizę. Šie pokyčiai ateityje turėtų padėti klientams sutaupyti laiko ir pinigų, o draudikams padės sumažinti kaštus, padidinti efektyvumą ir pritraukti klientus, ištroškusius naujovių.
Nors Lietuva ir patenka į top dešimt pirmaujančių ,,FinTech“ srityje pasaulio valstybių dėl verslui palankaus klimato sukūrimo, Lietuvos draudimo rinka ir „InsurTech“ startuoliai vis dar atsilieka nuo pirmaujančių šalių pagal technologijų išsivystymo lygį ir investicijų į šią sritį mastą.
Pažiūrėkime į keletą pavyzdžių, kaip dabar vystosi šios „FinTech“ pramonės šakos raida.
Naujojo verslo įkūrimo idėja Kristianui Vincui (Christian Wiens) kilo, kai jis netyčia išdaužė nuomojamo buto stiklines duris. Jaunuolis grįžo į tėvų namus, norėdamas sužinoti, ar šis "incidentas" galėtų būti apdraustas pagal vieną iš daugelio tėvų sudarytų draudimo sutarčių. Išnagrinėjęs kelis aplankus su dokumentais, Kristianas suprato, kad žino dar mažiau nei anksčiau. Vokietijos draudimo rinka pasirodė esanti labai sudėtinga ir visiškai nelanksti. Taip 2015 m. Vincui kilo idėja sukurti draudimo technologijų startuolį "Getsafe". Skaidrus draudimas keliais žingsniais – tiesiai mobiliojoje programėlėje.
Jo verslo partneris buvo hakeris ir duomenų analitikas Marius Simonas (Marius Simon). Jaunuoliai susitiko atsitiktinai. Marius ieškojo artimų žmonių, su kuriais galėtų keistis idėjomis per "Facebook". Keletas žmonių atsakė. Tačiau iš pakviestųjų į susitikimą Heidelberge atvyko tik Vincas. Kristianas pasidalijo savo supaprastinto draudimo idėja su Mariumi, ir abu startuoliai greitai rado bendrą kalbą.
"Per ateinančius 10 metų tūkstantmečio karta vien Europoje įsigis apie milijardą draudimo polisų. Tačiau jauni klientai į draudimą žiūri skeptiškai", – "Invest-Forsight" žurnalui sakė Kristianas Vincas. – Šių skaitmeninių aborigenų nedomina sudėtingi dokumentai ar ilgi pokalbiai su draudimo brokeriais ar agentais. Technologijos leidžia pasiūlyti jiems naują, paprastą ir patrauklią draudimo paslaugų naudojimo patirtį jų išmaniuosiuose telefonuose."
Vokietijos "InsurTech" startuolis sukūrė labai paprastą ir aiškią draudimo programėlę. Pagrindinė jos idėja buvo paprastume: klientas pasirenka ir moka tik už jam reikalingą draudimo apsaugą. Iš pradžių "Getsafe" siūlė tik namų turto draudimą. Dabar produktų asortimentas išsiplėtė: naudodamiesi mobiliąja programėle galima apdrausti automobilį, droną, šunį, dviratį (nuo vagystės) arba civilinę atsakomybę. Atskiras paketas skirtas stiklo apsaugoms – stikliniams baldams, veidrodžiams ir kt.
Šiuo metu bendrovės prioritetinės rinkos yra tokios Europos šalys kaip Prancūzija, Ispanija, Italija, Austrija, Austrija, Šveicarija ir Nyderlandai. Nuo įkūrimo pradžios "Getsafe" pritraukė 53 mln. dolerių investicijų, iš kurių 30 mln. dolerių investavo perdraudimo milžinė "Swiss Re".
Paryžiaus politechnikos instituto (Polytechnique Paris-Saclay) absolventas Benoit Bourdelle'is (Benoît Bourdellle) draudimo verslą pradėjo nuo išmaniojo namų sistemos jutiklio sukūrimo. Mašininio mokymosi ir išmaniųjų energijos tinklų specialistas sukūrė nedidelį prietaisą, kuris stebėjo elektros energijos suvartojimą ir padėdavo išvengti nelaimių, pavyzdžiui, palikus namuose neišjungtą lygintuvą. Benoit vienas sukūrė pirmąją "Luko Elec" versiją – techninę įrangą, algoritmus ir pirmąją mobiliosios programėlės versiją.
Tačiau jam reikėjo verslo partnerio, kad projektas būtų pilnai įgyvendintas. Per draugus Bourdelle‘is susipažino su Rafaelių Vulermė (Raphaël Vullierme). 2016 m. partneriai pradėjo pardavinėti jutiklius pirmaujantiems Europos draudikams ir tiesioginiams vartotojams. O 2018 m. jie nusprendė imtis vietinės būsto draudimo rinkos.
"Tai labai konkurencinga rinka, nes būsto draudimas jau dešimtmečius yra privalomas", – priduria Lea Jusomas (Lea Jussom), „Luko“ komunikacijos direktorius. – Ji orientuota į prekės ženklą, kurį žmonės jau pažįsta. Rinkoje jis gali gyvuoti daugiau nei 100 metų."
Iki "Luko" atsiradimo, norėdami apdrausti namą Prancūzijoje, reikėjo atsakyti į daugiau nei 50 klausimų – apie pastato dydį, amžių, medžiagas, iš kurių jis pagamintas, ir pan., o tradicinio draudimo išlaidų nustatymas likdavo vis dar teorinis.
Prancūzijos startuolis nusprendė pradėti nuo nulio ir koncentruotis tik į nekilnojamąjį turtą. Bendrovė sukūrė draudimo modelį, pagrįstą palydovinėmis nuotraukomis. Praktiškai tai atrodė taip: naudotojas nurodo adresą, po to atsiranda vietovės, kurioje turi būti pažymėtas namas, palydovinė nuotrauka. Likusį darbą atlieka dirbtinis intelektas. Jis apskaičiuoja stogo plotą, žemės plotą, baseiną, jei toks yra, ir kitus kintamuosius: namo amžių, stogo nuolydį, potencialiai pavojingus medžius ir pan. Tuomet "Luko" programėlė klientui pateikia ataskaitą apie su namu susijusią riziką, atsižvelgiama į viską – potvynius, uraganus, netoliese esančią pramonę ar įsilaužimą.
"Per dvi minutes vartotojas gauna individualų draudimo pasiūlymą, pritaikytą jo gyvenimo sąlygoms ir realiai rizikai", – aiškina Jusomas.
Prancūzijos startuolis greitai įgijo pagreitį. Nuo 2018 m. įmonei pavyko gauti 72 mln. eurų investicijų. 2019 m. jos naudotojų skaičius išaugo nuo 15 000 iki 100 000. Šiuo metu "Luko" paslaugomis naudojasi daugiau kaip 130 000 naudotojų.
„InsurTech“ praėjusiais metais tęsė sparčią plėtrą nustatant naują metinį finansavimo rekordą – 13,4 mlrd. JAV dolerių, beveik dvigubai daugiau nei 2020 m., kuomet buvo investuota 7 mlrd. JAV dolerių.
Viena iš „InsurTech” pradininkių Lietuvoje – tarpusavio draudimo platforma „Ooniq”, siūlanti išskirtinį išmaniųjų telefonų bei planšetinių kompiuterių draudimą. Savitarpio draudimo (P2P insurance) principu veikiančioje platformoje jos nariai moka į bendrą draudimo fondą, iš kurio vėliau išmokamos lėšos padarytai žalai atlyginti. Taip pat Lietuvoje ,,InsurTech“ veiklą vykdo ,,Ubitel“, ,,Edrauda“, ,,Switch4sure” ir kt. Automobilių draudimo srityje puikai darbuojasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro projektas Draudimoivykiai.lt.
Visgi Lietuvoje ši ,,FinTech“ sektoriaus dalis, nepaisant savo perspektyvumo, yra dar tik pradinėje gyvavimo stadijoje, kuriai įsilieti į t draudimo rinką ir pakeisti jos senbuvius prireiks ne tik laiko, bet ir kompetentingų specialistų bei vartotojų lankstumo.
Galerija
