Universitetas
Bendruomenė
Stojantiesiems
Studijos
Mokslas ir inovacijos
Verslui
Fakultetai
Grįžti

Nuo klasės suolo iki karjeros: kaip dirbtinis intelektas padeda pamatyti tikrąjį potencialą

Rugsėjo 11, 2025
Ar esate atsidūrę situacijoje, kai su bendrakursiu vienodai atsakėte į klausimus, tačiau gavote skirtingus įvertinimus? O gal teko patirti, kad jūs ir kolega turite tokias pačias žinias bei gebėjimus, bet geresnį darbo pasiūlymą gauna jis – vien todėl, kad savo gyvenimo aprašyme (CV) gebėjo įtikinamiau pristatyti stipriąsias puses?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) profesorė, projekto „SustAInLivWork“, kuriančio Dirbtinio intelekto kompetencijų centrą Kaune, narė dr. Simona Ramanauskaitė sako, kad tokios patirtys gali kelti nesąžiningumo jausmą ir priversti abejoti visa sistema.

„Vis dėlto sprendimą priimantis asmuo nebūtinai vadovaujasi blogais ketinimais – jis, kaip ir kiekvienas žmogus, gali būti paveiktas įvairių aplinkybių: nuotaikos, nuovargio, asmeninės patirties ir kt. Jei kompetencijų vertinimas būtų formalizuotas – perduotas dirbtiniam intelektui (DI) arba aiškiai apibrėžtas taisyklėmis, be laisvos interpretacijos, – procesas taptų tikslesnis ir geriau atskleistų tikrąjį asmens potencialą“, – pabrėžia ji.

Pasak S. Ramanauskaitės, kompetencijų formalizavimas leistų ne tik identifikuoti konkretaus žmogaus žinių ar įgūdžių spragas bei numatyti jų tobulinimo kelius, bet ir suteiktų aiškesnę struktūrą. Tai padėtų nustatyti, kokių specialistų reikia darbo rinkai, o įmonėms – palengvintų darbuotojų atranką ir leistų tiksliau įvertinti kandidatų tinkamumą konkrečioms pozicijoms.

Prof. dr. S. Ramanauskaitė

Kompetencijų portfelis – ateities CV priedas

S. Ramanauskaitė aiškina, kad kompetencijų formalizavimas vykdomas apibrėžiant skirtingų žinių ir įgūdžių struktūrą bei jų tarpusavio ryšius. Pavyzdžiui, skaitymo gebėjimą sudaro raidžių atpažinimas, žodžių ir sakinių prasmės suvokimas bei kiti esminiai elementai. Jei bent vienas iš jų neįvaldytas, pilnavertis įgūdis tampa neįmanomas.

„Turėdami detalią medžio ar grafo struktūrą, galime kiekvienam mokiniui, studentui ar darbuotojui sudaryti asmeninį portfelį, kuriame atsispindėtų, kokias žinias ir įgūdžius jis jau įgijo, koks yra jo pasirengimo lygis skirtingose srityse bei kokios galimos tolesnės tobulėjimo kryptys. Tai suteiktų galimybę objektyviau įvertinti žmogaus kompetencijų visumą ir taptų pagrindu DI teikti individualizuotas karjeros rekomendacijas“, – pažymi ji.

Kompetencijų medžio ar grafo sudarymui neužtenka vien faktinių žinių – čia pasitelkiami įvairių sričių aprašai, mokomosios medžiagos struktūra, darbo skelbimų bei mokslinių straipsnių duomenys. Tokiu būdu galima ne tik įvertinti esamas žinių ir įgūdžių klasifikacijas, bet ir atspindėti nuolat kintančios rinkos poreikius, naujų technologijų bei inovacijų atsiradimą.

Kaip žinoti, ar pasirinkta studijų programa nuves į svajonių darbą?

Pasak VILNIUS TECH profesorės, šiuo metu kompetencijų formalizavimo įrankis testuojamas tarp universiteto studentų. Jis leidžia pamatyti, kokias kompetencijas ugdo konkreti studijų programa, kaip jos kinta studijų metu ir kiek studento turimos žinios bei įgūdžiai atitinka darbo rinkos reikalavimus.

„Išplėtus šio įrankio taikymą ir užtikrinus, kad aukštosios mokyklos nuosekliai formuotų studentų kompetencijų portfelius, jie galėtų tapti patikimu ir formaliu gyvenimo aprašymo priedu. Įmonės, turėdamos prieigą prie tokių portfelių, galėtų objektyviau atrinkti tinkamus darbuotojus, o studentai – gauti tikslesnes rekomendacijas, kokias kompetencijas tobulinti, kad neatsiliktų nuo rinkos pokyčių ar net juos pranoktų“, – sako ji.

Kol kas darbo rinkos analizė orientuota į Lietuvos kontekstą, tačiau artimiausiu metu planuojama ją plėsti, integruojant kitų šalių tendencijas. Tai leistų išsamiau atskleisti tarptautiškumo dimensiją ir geriau suprasti skirtingų šalių darbo rinkų specifiką.

„SustAInLivWork“ mokslininkė pažymi, kad įrankis bus išbandomas ir kitose studijų kryptyse bei, tikėtina, diegiamas skirtingose aukštosiose mokyklose. Jei koncepcija pasiteisins aukštajame moksle, ateityje ji galėtų būti pritaikyta ir Lietuvos mokyklose. Tokiu atveju mokiniai galėtų lyginti studijų programas pagal ugdomas kompetencijas, jų sąsajas su darbo rinka bei įvertinti, kurios programos labiausiai dera su turimu kompetencijų portfeliu ir planuojama karjera.

„Tai būtų įgyvendinama vertinant, ar mokinio turimas kompetencijų lygis atitinka pasirinktą studijų programą. Jei jis jau geba daugiau, nei numatyta ugdyti programoje, studijos gali pasirodyti nepakankamos ar neįtraukiančios. Jei spragų pernelyg daug ir pasirengimas nepakankamas, studijų metu gali pritrūkti pagrindo aukštesnio lygio įgūdžiams įgyti. Tokiu atveju tikslingiau rinktis kitą, labiau tinkamą programą arba dar prieš studijas skirti laiko trūkstamoms kompetencijoms įgyti“, – pastebi profesorė.

Daugelis mokinių ir studentų ne visada tiksliai žino, kokių žinių bei įgūdžių reikės dirbant konkrečiose pareigose ir ar pasirinkta studijų programa tikrai suteiks reikiamas kompetencijas. Susiejus programose ugdomas kompetencijas su darbo rinkoje keliamais reikalavimais, dar prieš priimant sprendimą būtų galima įvertinti, kaip programa dera su skirtingomis pareigomis, jų įvairove ir karjeros galimybėmis.

Darbo rinkos pokyčiai: kokių įgūdžių reikės rytoj?

S. Ramanauskaitės teigimu, šiandien vis aiškiau matyti auganti DI sprendimų įtaka darbo rinkos dinamikai.

„Įdomu tai, kad nemaža dalis įmonių dar nėra iki galo supratusios, kaip veiksmingai pritaikyti DI savo veikloje. Tačiau, siekdamos neatsilikti nuo konkurentų, jos ieško darbuotojų, galinčių automatizuoti procesus, pasitelkiant generatyviojo DI (angl. GenAI) sprendimus. Ši tendencija dažniausiai pastebima mažesnėse įmonėse“, – pažymi ji.

Tuo tarpu informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektoriaus lyderiai dar iki generatyviojo DI įrankių išpopuliarėjimo aktyviai ieškojo specialistų, dirbančių DI, mašininio mokymosi, tvarių technologijų, kibernetinio saugumo, debesų kompiuterijos ir kitose srityse. Iš tokių profesionalų tikimasi gebėjimo greitai perprasti naujas technologijas, kritiškai vertinti situaciją, diegti jau sukurtus bei kurti naujus išmanius sprendimus, matyti visą IT ekosistemą ir koordinuoti skirtingas jos komandas.

Pastarųjų metų pokyčiai atskleidžia ir mažėjantį pradedančiųjų programuotojų bei klientų aptarnavimo specialistų poreikį. Šią tendenciją lemia spartus generatyviojo DI tobulėjimas: šiandien paprastesnių programinių sistemų kodą galima sugeneruoti automatiškai, o klientų užklausas vis dažniau aptarnauja pokalbių robotai.

Vis dėlto tai nereiškia, kad šie įgūdžiai tampa nereikalingi. „Priešingai – programavimo pagrindai ir IT srities supratimas vis labiau įsitvirtina kaip būtinos bazinės žinios, reikalingos ne tik IRT sektoriuje, bet ir už jo ribų“, – pabrėžia „SustAInLivWork“ mokslininkė.

Todėl šios kompetencijos išlieka aktualios, tačiau kartu ryškėja ir naujų gebėjimų poreikis: DI technologijų išmanymas ir jų taikymas, tvarumo bei duomenų privatumo principų suvokimas, naudotojo patirties kūrimas ir vertinimas, debesų kompiuterijos ir didelio našumo skaičiavimo platformų įvaldymas. Ne mažiau svarbus tampa ir minkštųjų įgūdžių – kritinio mąstymo, adaptyvumo, komunikacijos, kūrybiškumo bei nuolatinio mokymosi – ugdymas.

„SustAInLivWork“ – pirmasis tokio pobūdžio kompetencijų centras Lietuvoje, sistemingai telkiantis DI žinias ir kompetencijas. Jame bendradarbiauja keturi stiprūs šalies universitetai –  Kauno technologijos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas – kartu su pažangiais partneriais iš Suomijos (Tamperės universiteto) ir Vokietijos (Hamburgo technologijos universiteto).

Tai ilgalaikė, tarpsektorinė platforma, jungianti mokslą, verslą, viešąjį sektorių ir visuomenę.

Projektas „SustAInLivWork“ finansuojamas programos „Europos Horizontas“ Nr. 101059903 ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų (projekto Nr. 10-042-P-0001) lėšomis. 
 

Galerija

Panašios naujienos

„Saugumo kodas“ jau šį penktadienį: ką svarbu žinoti!
„Saugumo kodas“ jau šį penktadienį: ką svarbu žinoti!
Kas saugo valstybę, kas – verslą, o kas nutikus krizei turėtų pasirūpinti mumis ir mūsų artimaisiais? Atsakymai į šiuos klausimus jau šį penktadienį, spalio 9-ąją, bus ieškomi naujienų portalo Lrytas rengiamoje konferencijoje „Saugumo kodas“, kuri vyks VILNIUS TECH. Trečią kartą Lrytas rengiama praktinė saugumo konferencija šiemet bus didžiausia iki šiol. Joje laukiama daugiau kaip 3000 dalyvių, daugiau nei 150 pranešėjų ir diskusijų dalyvių, o lankytojų taip pat lauks daugiau kaip 20 ekspozicijų su technika, įranga ir praktiniais sprendimais. Nuo geopolitikos iki psichologinio atsparumo „Saugumo kodas“ šiemet kviečia į penkias temines sales. Tai – „Saugumo horizontas“, „Skaitmeninis frontas“, „Atsparus verslas“, „Pilietinė galia“ ir „Psichologinis atsparumas“. Kiekvienoje jų saugumas bus nagrinėjamas iš skirtingos perspektyvos. „Saugumo horizonto“ salėje pagrindinis dėmesys teks geopolitikai, valstybės pasirengimui ir gynybai, nacionalinio saugumo iššūkiams bei Europos ir pasaulio saugumo tendencijoms. „Skaitmeniniame fronte“ bus kalbama apie tai, su kuo kasdien susiduria ne tik didelės organizacijos, bet ir paprasti žmonės – kibernetines bei informacines grėsmes, jų atpažinimą, prevenciją ir atsparumą. Verslui aktualūs klausimai nuguls į „Atsparaus verslo“ salę. Čia bus ieškoma atsakymų, kaip įmonėms pasiruošti krizei, užtikrinti veiklos tęstinumą ir prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų. „Pilietinės galios“ salėje dėmesys bus skiriamas visuomenės atsparumui, bendruomenėms, savanorystei ir kiekvieno žmogaus vaidmeniui. Tuo metu „Psichologinio atsparumo“ erdvėje bus kalbama apie tai, kas vyksta žmogaus viduje susidūrus su grėsme – kaip valdyti stresą, išlikti atspariam ir gebėti veikti sudėtingomis aplinkybėmis. Saugumą bus galima ne tik išgirsti, bet ir pamatyti Tačiau konferencija neapsiribos vien pranešimais ir diskusijomis. Vienas svarbiausių „Saugumo kodo“ akcentų – ekspozicijų zonos. Čia lankytojų lauks reali technika, specialiosios priemonės, praktiniai mokymai ir sprendimai, skirti pasirengti įvairioms krizėms. Lietuvos Raudonasis Kryžius demonstruos pirmosios pagalbos mokymus, Bendrasis pagalbos centras pristatys operatoriaus darbo vietą, o Lietuvos kariuomenė, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba demonstruos specialiąsias priemones, įrenginius ir transportą. Bus galima sužinoti, kaip pasiruošti situacijoms, kai sutrinka elektra ar ryšys, prireikia evakuacijos arba tenka ilgesnį laiką savarankiškai pasirūpinti savimi. Ekspozicijoje bus pristatomos pasirengimo spintos, ekstremaliųjų situacijų krepšiai ir „Kuprinė72“ rinkiniai. Ne mažiau įdomi turėtų būti ir ugniagesių gelbėtojų ekspozicija – lankytojai galės iš arti pamatyti specialiąją techniką, tarp jos – automobilines kopėčias, autocisterną bei kitą gelbėjimo įrangą. Technologijų ir infrastruktūros sprendimai taip pat užims svarbią vietą. Bus pristatoma kritinės infrastruktūros apsaugos ir saugaus ryšio įranga, generatoriai, aukšto saugumo durys. O šeimų lauks interaktyvūs stendai, dirbtuvės vaikams ir pirmosios pagalbos pamokėlės. Visas ekspozicijas rasite čia. Vienas iš ekspozicijų akcentų – šarvuotas visureigis Gynybos pramonės ekspozicijoje bus galima išvysti ir TAURUS 4–1 4x4 – greito reagavimo šarvuotą visureigį. Ši transporto platforma gali būti pritaikoma skirtingoms užduotims – nuo medicininės evakuacijos iki vadavietės funkcijų ar paramos kovinėms pajėgoms. Tai tik viena iš daugiau nei 20 ekspozicijų, kurios renginio lankytojams leis saugumo temą pamatyti ne vien ekrane ar išgirsti konferencijos salėje, bet ir susipažinti su realiais sprendimais. Verta iš anksto pasižymėti, ką norite pamatyti Kadangi penkiose salėse programa vyks visą dieną, norintiems suspėti kuo daugiau verta iš anksto peržiūrėti konferencijos programą. Tuo pat metu nebūtina visos dienos praleisti vien konferencijos salėse. Tarp pranešimų galima užsukti į ekspozicijų zonas, kuriose lankytojų lauks institucijų, organizacijų ir verslo pristatomi sprendimai. „Saugumo kodas“ siekia parodyti, kad saugumas nėra vien kariuomenės, policijos ar valstybės institucijų klausimas. Jis prasideda ir nuo labai praktiškų dalykų – nuo gebėjimo suteikti pirmąją pagalbą, pasiruošti elektros ar ryšio sutrikimui, atpažinti kibernetinę grėsmę ar žinoti, kaip elgtis krizės metu. Visą renginio programą rasite čia. Į konferenciją rekomenduojama vykti viešuoju transportu „Saugumo kodas“ vyks spalio 9 d. VILNIUS TECH, Saulėtekio al. 11, Vilniuje. Konferencijos pradžia – 9 val., dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina registracija. Organizatoriai rekomenduoja į renginį vykti viešuoju transportu, nes konferencijos dieną prie universiteto tikimasi didesnio lankytojų srauto. Atvykstantiems automobiliu verta kelionę ir parkavimą susiplanuoti iš anksto. Universiteto darbuotojus prašome automobilį statyti studentams skirtoje aikštelėje Šatrijos raganos gatvėje. Tuo metu studentų prašome šioje aikštelėje nestatyti savo automobilių. Penktadienį „Saugumo kodas“ vienoje vietoje sujungs valstybės, kariuomenės, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovus. O lankytojai galės pasirinkti, kas jiems aktualiausia – išgirsti ekspertų diskusijas, praktiškai išbandyti saugumo priemones ar tiesiog iš arti pamatyti techniką, kuri įprastai prieinama tik specialistams. Konferencijos bendraorganizatoriai – Krašto apsaugos ministerija, VILNIUS TECH, pagrindiniai partneriai: „Telia“, „Britų taryba Lietuvoje“, „Atea“, „Insurance Bee“, Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Partneriai ir rėmėjai: Vidaus reikalų ministerija, Europos Parlamento atstovybė, Energetikos ministerija, Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), „ESET“, „Santa Monica Networks“, Tarptautinio transporto ir logistikos aljansas, „Metida“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, „Sareme“, „Greco“, „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas“, „Danger Park“, „Lietuvos žmogaus teisių centras“, „RSI Europe“, „Lietuvos Raudonasis Kryžius“, „CHS Investment Group“, „VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas“, „Baltijos Skydas“, „Pleveles.lt“, „RepSense“, „Kuprine72.lt“, asociacija „Visuotinė gynyba“, „Omberg Group“, „Uniqa“, „Fresh Post“, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos policija, „Fogo“, LDK Birutės karininkų šeimų moterų sąjunga, „S.T.A.R.M.Y“, Tautinių mažumų departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija, prekybos tinklas „Aibė“, „Baltic Diagnostic Service“, „Telecentras“, „Aurida Engineering Company“, „Fresh Post“, „Bioguto“ ir kiti.
Plačiau
Investuotojų savaitės proga ekspertė pataria, kaip neįkliūti į finansinių sukčių spąstus
Investuotojų savaitės proga ekspertė pataria, kaip neįkliūti į finansinių sukčių spąstus
Šiuolaikiniame pasaulyje finansinių paslaugų svarba tapo neatsiejama žmogaus gyvenimo dalimi: internetu apmokame banko sąskaitas, vykdome mokėjimus, investuojame ir vis dažniau apsiperkame. Tokias paslaugas atlikti kelių mygtukų paspaudimu patogu, tačiau tuo pačiu kyla grėsmė susidurti su finansiniais sukčiais.  Kasdien apgavikai naudoja įvairius būdus pasisavinti asmens ar įmonių duomenis – siunčia el. laiškus, skambina telefonu, kuria netikras interneto svetaines, siūlo dideles investavimo galimybes ar apsimeta institucijų darbuotojais. Dėl to svarbu laiku atpažinti sukčiavimą ir padidinti savo atsparumą. Ką svarbu įvertinti prieš investuojant? Šiandien žmogus, norėdamas užtikrinti savo finansinį stabilumą ir ilgalaikio turto augimą, bando įvairiais būdais investuoti. Pasinaudodami interneto teikiamais privalumais, asmenys investuodami dažniausiai naudojasi tam skirtomis  platformomis, investuoja į akcijas, fondus ir kitas finansines priemones. „Šioje vietoje žmogui reikėtų būti atsargiam ir suprasti: investuojant nėra didelės grąžos be didelės rizikos. Todėl jei siūloma greita bei labai didelė finansinė grąža ir pasiūlyme teigiama, kad investuotojas niekuo nerizikuoja, tai jam jau turėtų kilti didelių abejonių“ , – sako VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto (VVF) Finansų inžinerijos katedros vedėja doc. dr. Irena Danilevičienė. Kita rizika prarasti pinigus ir net asmens duomenis kyla, jei žmogus investuoja į neegzistuojantį turtą, investicinį projektą ar kriptovaliutas. Dažnai fiktyvios platformos yra palaikomos realiomis, o pateiktos investicinės ataskaitos – teisingomis, nors iš tikrųjų jose pateikiami duomenys yra suklastoti. VVF Finansų inžinerijos Pinigų plovimo prevencijos specializacijos studentė Aurita Abramavičiūtė atliko tyrimą, kurio metu vertino tarpinstitucinio bendradarbiavimo kovojant su pinigų plovimu svarbą. Tyrime buvo nustatyti svarbiausi požymiai, kurie padėtų nustatyti pinigų plovimo faktą. Ji vardija, kad finansinį sukčiavimą gali išduoti neįprasti pinigų srautai, staigus įmonės apyvartos augimas ir sandoriai, neatitinkantys realios veiklos. „Įtarimų gali kelti ir situacijos, kai įmonė vykdo didelės vertės operacijas, tačiau neturi tokiai veiklai reikalingų darbuotojų ar kitų išteklių. Vis dėlto nėra vieno požymio, kuris leistų vienareikšmiškai nustatyti sukčiavimą, todėl svarbu vertinti kelių rizikos požymių visumą. Svarbu atsižvelgti ne tik į pavienes operacijas, bet ir į jų pasikartojimą, tarpusavio sąsajas ir sandorių aplinkybes“, – pasakoja studentė. Anot A. Abramavičiūtės, norint sumažinti sukčiavimo riziką, svarbu tikrinti sandorių dalyvius ir mokėjimų duomenis. Ypač atsargiai reikėtų vertinti netikėtus prašymus skubiai pervesti pinigus ar pakeisti įprastus atsiskaitymo duomenis. Atsparumui finansiniams sukčiavimams stiprinti būtinas ne tik gyventojų ir įmonių budrumas, bet ir operatyvus teisėsaugos ir finansų priežiūros institucijų (pvz. Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro) bendradarbiavimas, leidžiantis įtartiną veiklą pastebėti kuo anksčiau. Institucijos turi skirtingo pobūdžio informaciją, todėl laiku ja apsikeitus galima nustatyti sąsajas, kurios vertinant duomenis atskirai gali likti nepastebėtos. 4 patarimai, kaip apsisaugoti nuo sukčių Finansų inžinerijos katedros doc. dr. I. Danilevičienė teigia, kad investiciniai sukčiai dažniausiai taiko įvairius psichologinius metodus, sukuria fiktyvų teigiamą įspūdį, kad pasiūlymas yra išskirtinis, prieinamas tik dabar, todėl asmenys dažnai apsigauna ir pasinaudoja tokiu „riboto leidimo pasiūlymu“. „Sukčiai gali prisistatyti ir finansinių institucijų darbuotojais, taip sukurdami pasitikėjimą jais, todėl svarbu tikrinti faktus, ar tokie asmenys egzistuoja, o jei yra skambinama, tai nereikėtų iškart impulsyviai priimti svarbių investavimo sprendimų. Jei naudojamos netikros investavimo platformos, tokį sukčiavimą atpažinti gali būti sunku, vis dėlto reikėtų tikrinti įrašytą adresą ir nemokėti, jei prašoma papildomų mokesčių ar prašo įvesti asmeninius duomenis. Taip pat informaciją reikėtų  patikrinti nepriklausomuose ir patikimuose šaltiniuose, Lietuvos banko registruose“, – pasakoja docentė. Norintiems ugdyti savo finansinį atsparumą, doc. dr. I. Danilevičienė pataria laikytis kelių taisyklių:  Neskubėti priimti sprendimo, kadangi pirmiausia reikėtų patikrinti pateikiamą informaciją, ar tikrai Jums duodamas investicinis pasiūlymas yra toks geras. Neatskleisti banko prisijungimo ar kitų asmeninių duomenų, kurie yra konfidencialūs. Juo labiau nereikėtų leisti nuotoliniu būdu prisijungti prie Jūsų kompiuterio ar telefono. Įvertinti galimą riziką, siūlomą grąžą, o dar geriau – pasikonsultuoti su konsultantu gyvai, kad būtų aišku, kur pinigai yra investuojami ir kokios yra jų atsiėmimo sąlygos. Jei manote, kad patekote į sukčiavimo schemą, reikėtų kuo greičiau kreiptis į atitinkamas institucijas (banką, policiją, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą), kad visa Jums pateikta informacija būtų patikrinta.
Plačiau