Stojantiesiems

On Hope, Inner Freedom, and Community: A Chaplain’s Look at the Past Year

Gruodžio 23, 2025

As the year comes to a close, it is a natural time to review our work, evaluate our achievements, and cherish moments of community. University life, full of academic challenges and discoveries, also has another side that is often unseen but incredibly important—the spiritual one. We spoke with Chaplain Andres Lavin about what this year was like for the VILNIUS TECH community from the perspective of pastoral care.

In our conversation, the chaplain shares his thoughts on the most significant events, the sentiments of students and faculty, key achievements, and the goals for the upcoming year that will inspire the community to grow and become stronger.

– The past year at the university has been intense. If you had to single out one or two events, projects, or initiatives that were the most vivid and meaningful for you as a chaplain this year, what would they be?

– Interestingly, my main work as a chaplain takes place not on the university campus, but on Sunday afternoons in a church in Vilnius's Old Town. There, I celebrate Mass for students, hear confessions, or discuss spiritual matters with them. It is often where I meet university students with whom I begin to connect, and we later meet in my office in Saulėtekis or on Trakų Street. Also very important to me were the Mass I celebrated for the academic community on All Souls' Day, and the lecture on science and faith given by Saulius Matulevičius last April at the Saulėtekis campus building.

– Pastoral care at a university is often an unseen work. What achievements this year—perhaps unexpected or small, but important—are you most pleased with? What went better than you planned?

– That’s very true; a large part of the fruits of pastoral work is invisible—helping those who are lost find their way, offering hope and joy to the tired or discouraged, and encouraging those who can do more than they think. For me, it is a great success (because it is so in God's eyes) when a person comes to confession after many years or when a process of personal conversion begins.

I was also very happy to be invited to participate in academic activities. For example, last February, at a conference on addiction organized by psychologists who assist students, I spoke on a relevant topic: how different forms of addiction affect the loss of inner freedom.

– A university is a constantly changing community. What sentiments among students and faculty did you notice this year? What topics were most relevant to them, and what were the most common reasons they sought a conversation?

– It's interesting to note that while the university and people's situations change, people themselves do not fundamentally change. Nearly everyone's dreams, challenges, and worries are similar because human nature is constant. Of course, in Lithuania, we are experiencing the tragedy of the war in Ukraine very deeply, and this influences the topics of conversation. For example, some people ask whether, from a moral standpoint, it is permissible to leave the country and settle elsewhere in the face of an imminent war, or if it is necessary to stay and risk one's own life and the lives of one's family.

Another common topic is screen addiction, which leads to the impoverishment of personal relationships. These relationships are always important, especially in youth.

– You organized various activities this year. Which ones saw the greatest student involvement?

– The Mass for All Souls' Day attracted the most people. This seems logical, as people see a concrete opportunity to remember and pray for their deceased relatives and loved ones. The lecture on faith and science also drew considerable interest from both students and faculty. People seek to understand how these two aspects of reality not only do not contradict each other but can coexist in perfect harmony because God is the sole Creator of all reality—both the visible (the object of science) and the invisible (the object of faith).
 

– Looking ahead to the coming year, what are your main priorities and pastoral goals? Where would you like to focus most of your attention?

– Next year, I would like to organize volunteering activities for students, as many have expressed a desire for it. Many people want to feel useful, to help the sick, the disabled, and lonely seniors. We are currently considering various possibilities. In any case, it would be an activity open to all interested students, not just Catholics or Christians.

I would also like to visit all the dean's offices and meet with the academic leadership of each faculty. So far, I have only met with some of them, so there are still many more to see.

Another dream of mine for the coming year is for more university students to participate in the Alpha course—an introductory course on faith and the Christian life. All of our university students who have taken this course have been very satisfied, and a significant number of them stay on as volunteers to help the next group of participants.

– Are you planning any innovations—perhaps new event formats, discussion series, or collaborative projects—that you could announce to the university community?

– Besides the volunteering activities, I would like to start teaching. It would be an elective course for students. I am an economist—that was my civil profession before I began my studies for the priesthood—and later, in my ecclesiastical studies, I specialized in philosophical anthropology and ethics. It is possible that next academic year I will teach a course related to these fields. I would be very happy to do so, as it would allow me to meet new students and maintain direct contact with them.

– In your view, what is most lacking in the modern academic person, and how do you plan to help address that need in the coming year?

– I believe there is a lack of greater love for serious study and work. There is a lack of a spirit of sacrifice and, ultimately, a love for the truth.

We live in a society that highly values what is fast, useful, and yields immediately visible results. If those results are not achieved, disappointment and sadness follow. Many people believe that their value as individuals depends on their successes and results, and they become disheartened when they do not see quick fruits.

Furthermore, things that provide short-term gratification are highly valued. Many personal decisions are made based on preferences and emotions rather than reason. It is essential to confront these issues in personal conversations. However, I admit that some things, such as a love for truth or effort, are not easy to understand without the perspective of faith.

– As a person and a priest, how do you "recharge" after an active year to have the energy to be a pillar of support for others again next year?

– I love to read and listen to music, and I also enjoy sports, especially cycling. To be honest, however, what truly refreshes me most are the moments I spend daily in the chapel, speaking with the Lord present in the Eucharist. There, at the altar, I leave my fatigue, worries, and difficulties. To stop thinking about myself and to think about God (and especially to talk with Him about what troubles and weighs us down), who is much greater than all our problems and worries, is very calming.

– What would be your main message or wish for the university community—students, faculty, and staff—as we welcome the New Year?

My main message to the university community is one of hope and peace. In the polarized world we live in today, it is crucial to create and foster a culture of dialogue, respect, humility, and the search for truth—a culture that the academic community can and must practice.

To believers, I would like to say: have hope, because God is at work and intervenes in history, despite all the difficulties and evils we see in the world. Saint Paul says, "For those who love God, all things work for good." And Saint Augustine comments, "All things—that means evil too." God is all-powerful, which means that even from evil itself, He can bring forth great good. Therefore, the Christian view of the world is not catastrophic, but hopeful.

Merry Christmas and a Happy 2025!

All members of the community seeking answers related to faith and spirituality can contact Father Andres Lavin for matters of pastoral care and spiritual support. He can also be consulted regarding baptism, confession, marriage, or other sacraments.

You can meet with him:

  • On Tuesdays at Saulėtekio al. 11, S3 building, Room 102, from 12:00 PM to 2:30 PM.
  • On Thursdays at Trakų g. 1, V 327, from 11:30 AM to 2:30 PM.

You can find more information about pastoral care at the university here.

Galerija

Panašios naujienos

Pirmakursiai pradeda praktiką Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente
Pirmakursiai pradeda praktiką Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente
Birželio 8 d. dešimt VILNIUS TECH pirmojo kurso Gaisrinės ir civilinės saugos inžinerijos specialybės studentų pradėjo dviejų savaičių praktiką Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD). Pirmąją savaitę studentai susipažins su Departamento, Bendrojo pagalbos centro, Ugniagesių gelbėtojų mokyklos ir Gaisrinių tyrimų centro veikla, o antrąją – atliks praktiką šalies priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose ir tarnybose. Į praktiką atvykusius studentus pasveikino PAGD direktoriaus pavaduotojas Saulius Tamulevičius. „Šiandien mums istorinė diena, nes tai pirmas kartas, kai šios specialybės studentai atvyko į praktiką Departamente. Tai pirmasis kursas, į kurį pavyko pritraukti nemažai studentų. Tikiuosi, kad šios dvi savaitės jums bus labai naudingos ir paskatins priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Jeigu po šios praktikos norėsite dirbti pas mus, lauksime jūsų sprendimo dėl įsidarbinimo. Linkiu geros ir naudingos praktikos, domėkitės viskuo, o mūsų kolegos yra pasirengę atsakyti į visus jūsų klausimus“, – sakė S. Tamulevičius. [caption id="attachment_119451" align="alignnone" width="2560"] Pirmakursiai pradeda praktiką Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente[/caption] Studentus į PAGD palydėjusi VILNIUS TECH Statybos fakulteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėja prof. dr. Džigita Nagrockienė pasidžiaugė, kad šios praktikos metu jaunuoliai pagilins per metus universitete įgytas žinias. „Dėkoju Departamentui už pagalbą rengiant gaisrinės ir civilinės saugos inžinerijos specialybės studentus, o studentams linkiu sėkmingos ir prasmingos praktikos“, – sakė D. Nagrockienė. Į praktiką atvykę studentai teigė, jog tikisi, kad šios dvi savaitės bus jiems labai naudingos, nes padės įsigilinti į profesinius dalykus, pamatyti, kaip viskas veikia praktikoje ir pažvelgti, kaip atrodys jų ateitis. [caption id="attachment_119449" align="alignnone" width="2560"] Pirmakursiai pradeda praktiką Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente[/caption] VILNIUS TECH yra vienintelė aukštoji mokykla Baltijos šalyse, rengianti gaisrinės ir civilinės saugos inžinierius. Šios srities specialistų trūkumas jaučiamas ne tik statybos sektoriuje. Gaisrinės ir civilinės saugos inžinieriai tampa vis svarbesni dėl didėjančio dėmesio saugai ir ekstremaliųjų situacijų valdymui bei vis sudėtingesnių statybos projektų. Universitetas laukia norinčių studijuoti šią specialybę. Pasak Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros vedėjos, per pastaruosius metus Gaisrinės saugos studijų programa VILNIUS TECH nuolat keitėsi, buvo atnaujintas studijų programos turinys, įtraukti dalykai apie civilinę saugą, ekstremaliųjų situacijų valdymą, naujas gaisro gesinimo sistemas ir kt. Programa tapo modernesnė, labiau orientuota į realius šiandienos iššūkius. Jei domina gilesnės žinios ir karjera šioje srityje, kviečiame studijuoti Gaisrinės ir civilinės saugos inžinerijos bakalauro studijų programoje.
Plačiau
Nuo „Jengos“ bokštų vaikystėje iki lazerių ir pasaulinių projektų: Silvija ir Deividas karjerą pradėjo dar studijuodami
Nuo „Jengos“ bokštų vaikystėje iki lazerių ir pasaulinių projektų: Silvija ir Deividas karjerą pradėjo dar studijuodami
Nuo geografijos vadovėlių iki lazerių technologijų, nuo vaikystėje statytų kaladėlių tiltų iki profesionalaus gaminių projektavimo – kelias į mechanikos inžineriją gali būti labai įvairus. VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto studentės Silvijos ir absolvento Deivido istorijos atskleidžia, kad sėkmingam startui šioje srityje nebūtina nuo mažens svajoti apie karjerą inžinerijoje ar būti fizikos olimpiadų nugalėtoju.  Nuo meilės geografijai – į mechanikos inžineriją Silvija juokiasi, kad apie mechanikos inžineriją mokykloje beveik nieko nežinojo. Dar dvyliktoje klasėje ji buvo įsitikinusi, kad studijuos geografiją. „Geografija man labai patiko, tai buvo mano pagrindinis pasirinkimas sąraše. Apie mechanikos inžineriją beveik nieko nežinojau ir net nelabai įsivaizdavau, kas tai yra, – prisimena ji. Tačiau būtent tas nežinojimas ir tapo viena pagrindinių priežasčių pabandyti. Pagalvojau, kad būtų įdomu nueiti ten, kur turiu mažai žinių. Norėjosi kažko naujo, kažko, kas praplėstų akiratį.“ Šiandien Silvija gilinasi į mechanikos inžinerijos bakalauro studijas, pasirinko atsinaujinančios energetikos specializaciją ir jau beveik pusantrų metų dirba vienoje didžiausių lazerių technologijų įmonių  Lietuvoje. Ten ji prisideda prie įvairių mazgų surinkimo, testavimo, kokybės kontrolės bei techninės dokumentacijos rengimo. Nors mokykloje ji net nesirinko fizikos A lygiu, o chemijos apskritai nesimokė, universitete tai netapo kliūtimi: „Pirmame kurse buvo šiek tiek baisu, kai dėstytojai paklausė, kas laikė fizikos egzaminą, ir beveik visa auditorija pakėlė rankas. Bet jie tikrai viską aiškino nuo pagrindų, todėl nebuvo taip sunku, kaip galvojau.“ Šiandien ji drąsina ir kitus abiturientus nebijoti stereotipų apie šį mokslą ir neturėti išankstinių nuostatų. „Jeigu bent dalis tavęs galvoja, kad būtų įdomu – reikia bandyti. Mechanikos inžinerija tikrai nėra sausas ar nuobodus mokslas“, – sako studentė. Pirmieji inžineriniai bandymai – dar vaikystėje Tuo metu Deividui Bajorūnui pasirinkimas buvo kur kas aiškesnis jau vaikystėje. Jis prisimena, kad inžinieriai jam visada atrodė žmonės, galintys sukurti beveik viską. „Filmuose inžinierius man buvo žmogus, kuris su ribotais ištekliais pasiekdavo didžių dalykų. Mane tai žavėdavo“, – sako Deividas. Vaikystėje jis mėgo konstruoti tiltus iš kaladėlių, statyti įvairias konstrukcijas, o aplinkiniai nuolat pastebėdavo jo gerą erdvinį mąstymą. Jaunojo inžinieriaus teigimu, tai tikrai prisidėjo prie jo sprendimo. Šiandien Deividas yra mechanikos inžinerijos bakalauro bei magistro absolventas ir jau trejus metus dirba konstruktoriumi įmonėje „MK technika“. Jis projektuoja, optimizuoja, atlieka patikras ir prisideda prie dizaino sprendimų. Pasak jo, viena didžiausių mechanikos inžinerijos studijų stiprybių – labai platus žinių spektras. „Universitetas išmokė ne tik projektavimo. Mes mokėmės elektrotechnikos, skysčių mechanikos, medžiagų, matavimo prietaisų naudojimo. Net kasdienybėje vis dar tenka tas žinias panaudoti, – pasakoja Deividas. Tačiau svarbiausia, anot jo, buvo ne konkretūs dalykai, o išugdytas kritinis mąstymas. – Universitetas išugdo inžinerinę mąstyseną. Tu pradedi galvoti, kokiomis sąlygomis gaminys veiks, kokios medžiagos tinkamos, kaip jį bus galima surinkti, remontuoti, kokia jo ergonomika.“ Darbo pasiūlymų sulaukė dar studijuodami Tiek Silvijos, tiek Deivido istorijos turi vieną bendrą bruožą – abu dirbti pradėjo dar studijų metu. Silvija darbą lazerių įmonėje gavo vienam pažįstamam iš Studentų atstovybės pasiūlius užimti jo atsilaisvinusią vietą: „Pagalvojau – kodėl gi ne? Norėjosi išbandyti save.“ Studentė pasakoja, jog šiandien darbe praverčia tai, ką jau išmoko universitete – braižybos, projektavimo žinios, erdvinis mąstymas bei supratimas, kaip veikia įvairūs mechanizmai, nes tai yra neatsiejama kasdienybės dalis. Tuo metu Deividas pirmąją patirtį įgijo praktikos metu optikos įmonėje, kur gamino optinius lęšius: „Kadangi jų gamyba turėjo griežtus reikalavimus, o patys lęšiai yra itin trapūs, darbas turėjo būti atliekamas itin atidžiai, tiksliai ir kruopščiai. Jeigu nepataikydavai į reikiamas tolerancijas ar neatitaikydavai šiurkštumo, lęšį tekdavo išmesti ir pradėti iš naujo. Tačiau tai buvo vienas iš pirmųjų darbų, kuriems pravertė mano inžinerinis išsilavinimas.“  Paklausti, kas jų darbe labiausiai „veža“, abu pašnekovai nedvejodami mini kūrybiškumą ir galimybę matyti apčiuopiamą rezultatą. Silvijai  svarbiausia tai, kad darbas nėra monotoniškas – gali bendrauti su kolegomis, spręsti iškilusius iššūkius, tačiau tuo pačiu – ir dirbti savarankiškai. Tuo metu Deividas sako didžiausią malonumą jaučiantis tada, kai gali gyvai pamatyti savo suprojektuotą gaminį. Jo teigimu, projektavimo darbas leidžia derinti ir techninį, ir kūrybinį mąstymą. „Kartais net piešiu įvairius variantus ant popieriaus, lankstau modelius iš popieriaus, ar einu pasivaikščioti, kad rastųsi sprendimas. Techninę dalį sugalvoti lengviau, o štai kaip padaryti gaminį estetiškai gražų – čia jau sunkiau. Tačiau pats geriausias jausmas gyvenime – galėti paliesti ir pažiūrėti, kaip realiai susideda tavo suprojektuotas daiktas.“ Inžinerijoje svarbūs ne tik skaičiai Nors mechanikos inžinerija dažnai siejama tik su techniniais gebėjimais, abu pašnekovai pabrėžia, kad ne mažiau svarbūs ir minkštieji įgūdžiai, kurių įgijo dar studijų metu. „Universitetas mane išmokė savarankiškumo bei problemų sprendimo. Studijuojant nėra vieno šablono, kaip viską atlikti – turi pats rasti būdą išspręsti iššūkius, padaryti darbus“, – pasakoja Silvija. Taip pat didelę įtaką jai padarė ir veikla Studentų atstovybėje. Mergina sako, jog čia ji atsiskleidė kaip asmenybė, turėjo galimybę plėsti bendraminčių ratą ir išmoko itin svarbią pamoką, praverčiančią ir darbe – prireikus pagalbos ar patarimo, nebijoti paprašyti kolegų. Tuo metu Deividas akcentuoja komunikacijos ir lyderystės svarbą: „Projektuose dažnai tekdavo pačiam imtis iniciatyvos, užduoti svarbius klausimus, nukreipti komandą, nes vienas svarbiausių dalykų inžinerijoje – mokėti nepasimesti problemose. Taip pat atidumas smulkmenoms, gebėjimas susirinkti informaciją, kadangi tai padeda išvengti klaidų ateityje.“ Sritis, kurioje darbo tikrai netrūksta Abu pašnekovai sutinka – viena didžiausių mechanikos inžinerijos stiprybių yra neišsenkančios karjeros galimybės. „Tai labai plati sritis. Įvairių gamybos ir technologijų įmonių yra labai daug, todėl darbo galimybių tikrai netrūksta. Be to, darbdaviai vertina ir tavo motyvaciją – net jei neturi daug patirties ir tavo CV ne visai atitinka kriterijus, tačiau parodai, jog esi smalsus ir nori išmokti, gauti darbą tampa daug lengviau“, – sako Silvija. Tam pritaria ir Deividas: „Mechanikos inžinerija suteikia labai didelį žinių bagažą. Tai reikalauja daug pastangų, bet su tokiomis žiniomis savo vietą pasaulyje tikrai rasi.“ Silvija taip pat ragina merginas nebijoti šios, anksčiau „vyriška“ laikytos, srities ir drąsiai rinktis inžinerijos studijas. „Tikrai niekas nepaklaus: „Ką tu čia veiki?” Dėstytojai dažnai netgi džiaugiasi, matydami vis daugiau merginų auditorijose. Jeigu turi smalsumo ir noro – viskas tikrai įmanoma!“ Daugiau informacijos apie studijas VILNIUS TECH Mechanikos fakultete rasite čia: https://vilniustech.lt/stojantiesiems/bakalauro-studijos/studiju-programos/?faculty=mechanikos-fakultetas#programos-su-trumpais-aprasais
Plačiau