Organinis ir dirbtinis intelektas darbo rinkoje: 2020 metų iššūkiai ateities kompetencijoms

Kovo 3, 2020

Prasidėjus 2020 metams prasideda XXI amžiaus trečiasis dešimtmetis. Ir vėl skamba prognozės apie naujus iššūkius organizacijoms ir jų darbuotojams, profesijoms ir jų pasirinkimui, darbo rinkai ir laisvai dirbantiems žmonėms. Pažvelgus į pokyčių retrospektyvą matyti, kad iššūkių tendencijos palaipsniui keičiasi. Jau penktus metus pirmoje vietoje laikosi problemų kompleksinio sprendimo kompetencija, kuri numato gebėjimą matyti problemos esmę ir jos atsiradimo priežastis, o ne tik pasekmes. Palyginus su 2015 metais, kuomet svarbiausių gebėjimų penketuke buvo nurodytos ir tokios kompetencijos kaip gebėjimai derinti veiksmus su kitais (komandinis darbas), žmonių valdymas ir derybos, 2020 metais intensyvūs darbo aplinkos pokyčiai vis labiau kelia iššūkius kūrybiškumui ir kritiniam mąstymui.

Ateities profesijų ar mėgstamų veiklų pasirinkimą vis daugiau lems ne tik darbo patrauklumas ar socialinio statuso svarba bei populiarumas, bet jų sąsajos su dirbtinio intelekto ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis. 2020 metų Davoso forume buvo prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį apie 50 proc. šiuo metu egzistuojančių profesinių veiklų bus automatizuota, o 9 iš 10 darbo vietų iš darbuotojų pareikalaus naujų skaimeninių įgūdžių, kad darbo rinkos pokyčiai ir nauji reikalavimai kompetencijoms paveiks per 1,2 milijadro darbuotojų. Taip pat pabrėžiamas persikvalifikavimo aktualumas ir sugebėjimai įgyti trūkstamų kompetencijų ne tik per informaciją ir žinias, bet ir iš patirties per žinių taikymą ir naujų žinių kūrimą.

Davoso forume nuskambėjo aktualūs pasiūlymai ieškoti naujų verslo ir aukštojo mokslo įstaigų bendradarbystės ir partnerystės formų. Prie daugelį metų vykdomų geidžiamiausio darbdavio konkursų prisideda labiausiai skaitmenizuotų organizacijų reitingai. Tačiau, Davoso forume paminėta prognozė, kad išnykti gali tik apie 5 proc. darbo vietų, o likę 45 proc. labiausiai automatizuojamų ir skaitmenizuojamų darbo vietų pareikalaus iš darbuotojų ne tik naujų techninių ir skaimeninių įgūdžių, bet ne mažiau svarbių, o kartais ir labiau aktualių kūrybinio, kritinio ir analitinio bei holistinio mąstymo gebėjimų ir kompetencijos jungti skirtingus kontekstus, ko iš esmės neįmanoma tikėtis iš dirbtinio intelekto. Žmonių darnaus darbo komandose gebėjimai bus paremti naujais komunikaciniais gebėjimais. Ateityje keisis ir darbo vietos samprata, kuri labiau bus panaši į „susikurk pats“ koncepciją.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pranešimuose pažymima, kad reaguojant į greitus sudėtingus ekonominius ir socialinius pokyčius universitetai susidurs su iššūkiu paruošti specialistus dar nesukurtoms darbo vietoms, kurios gali atsirasti dar neišrastų technologijų pagrindu ir iškels problemas, kurių mes dar nežinome. Tikėtina, kad tokie iššūkiai padidins organizacijų valdymo profesinių kompetencijų poreikį ir paveiks valdymo specialistų profesinio rengimo sistemų transformacijas. Klasikinis vadybinis išsilavinimas praturtinamas šiuolaikinėmis IT ir skaitmeninėmis technologijomis, kas leidžia sujungti žmogaus (organinio) intelekto ir dirbtinio (neorganinio) intelekto privalumus, siekiant ugdyti kompleksinio problemų sprendimo gebėjimus. VGTU Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros kuruojama bakalauro studijų programa „Organizacijų valdymas“ sukurta klasikinio universitetinio vadybinio išsilavinimo koncepcijos pagrindu, praplečiant programos galimybes dėka skaitmeninių technologijų ir kalbų bloko. Vadybos srities bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų ugdymas aktualus ne tik šiuolaikinėse vadybos ir ekonomikos studijose, bet ir inžinierių rengimo programose. VGTU Vadybos katedros realizuojama magistrantūros studijų programa „Inžinerinė ekonomika ir vadyba“ turintiems inžinerinį išsilavinimą specialistams suteikia galimybę įgyti vadybinius gebėjimus, reikalingus kompleksiškai spręsti profesinėje veikloje iškylančias problemas.    

EBPO ekspertai apibūdino globalizacijos tendencijas, technologinę pažangą ir demografinius pokyčius, kurie artimiausiu metu neturėtų sulėtėti. Technologijos tobulėja eksponentiniu greičiu. Prekės ir paslaugos kasdien yra gabenamos aplink pasaulį, o portalo „Psichologija šiandien“ („Psychology Today“) atliktas tyrimas parodė, kad Tūkstantmečio kartos (Y kartos) darbuotojai, gimę po 1980 metų, keičia darbą vidutiniškai kas 4,4 metų. Artimiausio dešimtmečio darbo rinką papildys ir Interneto kartos (Z kartos) atstovai, gimę po 2005 m., kurie yra visiški technologijų vartotojai, nematę pasaulio be interneto, mobiliojo ryšio, išmaniųjų telefonų, planšečių, socialinių tinklų ir kompiuterinių žaidimų. Todėl jų orientaciją į profesijas bei veiklos pobūdį ir tam reikalingas kompetencijas bus dar labiau kitokia, nei dabartinių aktyvių darbo rinkos dalyvių. Manoma, kad gimusi po 2010 m. jauniausia Alfa karta ateityje sugebės priimti iššūkius, susijusius su poreikiu apdoroti milžiniškus informacijos kiekius, vadinamus „big data“ (didieji duomenys) ir vienu metu daryti keletą ar net kelioliką darbų. Tačiau, jau dabartiniams profesionalams tenka susidurti ne tik su „big data“ (didieji duomenys) iššūkiais, tikintis kad su jų įveikimu susitvarkys naujos kartos kompiuteriai, gebantys apdoroti ir analizuoti milžiniškus informacijos kiekius. Jeigu didieji duomenys („big data“) ir su jų apdorojimu susijusios problemos jau sprendžiamos kompiuterinių technologijų ir dirbtinio intelekto pažangos dėka, bet tokių reiškinių kaip „deep data“ (gilūs duomenys) ir „diff data“ (diferencijuoti duomenys) iššūkius gali įveikti tik organinis intelektas, t. y. žmogaus smegenys. Būtent žmogaus iš(si)ūgdyti gebėjimai ir kompetencijos jais pasinaudoti iš esmės lems ne tik techninę ir technologinę pažangą, bet ir žmogaus kaip socialinės ir biologinės būtybės raidą.

Žmogaus (r)evoliuciją lemia technologijos, kurių poveikyje žmogui žinomiausias šiuolaikinis socialinis filosofas Yuvalis Hararis (Y.N.Harari) įžvelgia tris būdus. Pirmas (konservatyvus) būdas siejamas su biologinio kūno keitimu, pasitelkus genų inžineriją ir DNR keitimą. Antras (radikalus) būdas orientuotas į organinių ir neorganinių dalių sujungimą – taip atsirado kiborgai, kurių veiksmus valdo organinės smegenys. Trečias (radikaliausias) būdas, kai organinės smegenys galėtų būti pakeistos į neorganines – į visiškai dirbtinį intelektą. Tačiau, būtina nepamiršti, kad visos šios radikalios inovacijos yra sukuriamos ir įgyvendinamos žmogaus organinio intelekto dėka, kuris yra analitinio, kūrybinio ir kritinio mąstymo sinergijos rezultatas. Visų naujo laikmečio iššūkių įveikimas neįsivaizduojamas be mokymo(si) kompetencijų ugdymo. 

Aktualiais XXI amžiuje tapo žmogaus gebėjimai, suteikiantys galimybes efektyviai veikti technologijomis praturtintoje darbo aplinkoje ir gebėti mokytis iš tokioje aplinkoje įgyjamos unikalios patirties. Tokiais gebėjimais nepasižymi ir, tikėtina, niekada nepasižymės dirbtinis intelektas, nors dalį problemų sprendžia efektyviau už žmogų. Galima išskirti aštuonias pagrindines žmogaus gebėjimų sritis, kurios yra aktualios tampant profesionalais:

1) Efektyvus problemų sprendimas jau beveik dešimtmetį įvardijamas pirmuoju numeriu XXI amžiaus kompetencijų sąraše. Efektyvus problemų sprendimas apima kelis svarbius gebėjimus. Pirmiausia, tai gebėjimas mokytis iš ankstesnių problemų, kuris įgyjamas mokymosi proceso metu. Naujų esamų problemų sprendimo būdų paieška padeda įgyti įžvalgų ir prognozavimo gebėjimus. Problemų sprendimas savarankiškai arba grupėje ugdo komunikacinius ir bendradarbiavimo gebėjimus, o tai skatina gebėjimą pritaikyti elgesį skirtingoms aplinkoms.

2) Analitinis mąstymas yra sprendimų priėmimo pagrindas, reikalingas efektyviam problemų sprendimui, ir tuo pačiu esminis problemų sprendimo žingsnis, einantis prieš kritinį mąstymą. Norėdami kritiškai galvoti apie ką nors, turime tai išanalizuoti ir suskaidyti. Analitinis mąstymas apima faktų atskyrimą nuo nuomonių, pagrindinių loginių teksto dalių nustatymą, gebėjimą matyti modelius ir santykius, padalijant sudėtingas problemas į mažus žingsnius. Priežasties ir pasekmės santykio nustatymas taip pat neatsiejamas analitinio mąstymo elementas, kaip ir informacijos apdorojimas, remiantis loginio mąstymo gebėjimais.

3) Kritinis mąstymas, kaip žingsnis po analitinio mąstymo, skatina lavinti metakognicijos įgūdžius ir giliau mąstyti apie iškilusias problemas. Norėdami iš(si)ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius, turime skatinti kelti tokius klausimus: „Ką manau apie tai?“; „Kodėl taip manau?“; „Kuo remiasi mano žinios?“; „Ką tai reiškia ar kokias prielaidas galiu padaryti?“; „Ką tai paaiškina, arba sieja su tuo, iš ko daroma išvadą?“; „Kaip vertinu informaciją?“; „Ar informacija turėtų būti vertinama kitaip?“.

4) Kūrybiškas mąstymas reikalingas kiekvienoje profesijoje. Inžinierių, muzikantų, mokytojų, buhalterių, ekonomistų ar vadybinkų profesinėje veikloje yra susiduriama su profesinių problemų sprendimu. Organizacijų vadovai ir darbuotojai turi gebėti naudoti kūrybinio mąstymo įgūdžius, kurdami novatoriškus kompleksinių problemų sprendimus. Kūrybiniai sprendimai apima skaitmeninių ir ne skaitmeninių įrankių naudojimą, norint sugeneruoti unikalias ir naudingas idėjas arba atrasti ryšius tarp anksčiau nesusijusių idėjų. Kai sugebama naudotis kūrybinio mąstymo įgūdžiais, išsiugdomas gebėjimas susieti problemų analizės ir kritinių išvadų darymo etapus bei pasinaudoti tuo, kuriant ką nors naujo.

5) Bendradarbiavimas yra būtinas dirbant ir gyvenant informacinėje visuomenėje, kuomet reali ir virtuali komunikacija reikalauja naujų kooperavimosi įgūdžių. Globalizacija ir naujos komunikacijos technologijos pakeitė požiūrį į bendradarbiavimą darbo vietoje ir už jos ribų. Tačiau žmonių spontaniškas aktyvumas socialiniuose tinkluose nėra palanki bendradarbiavimo mokymo(si) „laboratorija“. Efektyvaus bendradarbiavimo įgūdžių įmanoma išmokti tik sąmoningai saveikaujant realioje arba kiek įmanoma labiau priartintoje prie realios darbo situacijoje, kai bendradarbiavimo procese sprendžiamos realios problemos.

6) Medijų ir informacijos raštingumas, anot EBPO, šiandien reiškia „netiesinių informacijos struktūrų“, tokių kaip internetas, valdymą ir mokymąsi atskirti informaciją nuo dezinformacijos. Tai reiškia, kad informacijos „gavimas“, pasyviai slenkant per „Instagram“ arba „Facebook“ juostą, neišugdo gebėjimo rasti patikimus šaltinius, nustatyti svarbią informaciją ir tinkamai suprasti informacijos ištakas. Akademinė aplinka gali skatinti ugdyti gebėjimus ieškoti patikimos informacijos. Todėl rengiant tiriamuosius darbus būtina dalintis geriausią tyrimų vykdymo patirtimi bei gebėjimu kritiškai vertinti naujienų portalų šaltinius ar populiarių socialinės žiniasklaidos įrašų patikimumą. Informacijos ir žiniasklaidos šaltinių kritinė analizė galėtų išmokyti išskirti žinias iš dezinformacijos srautų.

7) Technologiniai įgūdžiai ugdomi, kai siekdami tikslų, naudojame skirtingas technologijas. Užuot nuėję į biblioteką ir naršę krūvas knygų, norėdami rasti reikiamą medžiagą, einame į internetą ir naršome šimtus internetinių duomenų bazių, kurie perpildyti informacija. Pasak Nyderlandų tyrėjų grupės (Van Laar, Van Deursen, Van Dijk, ir De Haan) 2017 metais atlikto tyrimo išvadas, šiuolaikinių aukštųjų mokyklių absolventai kaip ir mokyklų abiturientai privalo turėti įgūdžius naudoti informacijos ir ryšių technologijas veiksmingai ieškant, atrenkant ir tvarkant informaciją bei priimant pagrįstus sprendimus dėl tinkamiausių informacijos šaltinių tam tikrai užduočiai ir veiklai.

8) Tinklo kūrimas (angl. Networking) šiuolaikinėje darbo ir gyvenimo aplinkoje vertinamas kaip būtina sąlyga turėti prieigą prie aktualiausios informacijos. Žinomas senasis posakis teigia: „Tai nėra tai, ką žinai, tai yra tas, kurį žinai“, vis dar yra teisingas. Apsiginklavę technologijomis XXI amžiaus aukštųjų mokyklų absolventai, turintys įvairius kietuosius ir minkštuosius įgūdžius, kurių reikalauja šiuolaikinis gyvenimas ir darbas, taip pat turėtų stengtis „apsiginkluoti“ stiprių, patikimų ir įvairiapusiškų ryšių tinklu. Tinklo spragos yra tiek pat kenksmingos, kiek ir įgūdžių spragos, ir gali prisidėti prie tokių problemų kaip nelygybė atsiradimą darbo aplinkoje. Norint suteikti jauniems darbo rinkos dalyviams impulsą ir įgūdžius kurti efektyvius profesinių ryšių tinklus, turime paskatinti juos užmegsti pirmuosius profesinius ryšius dar profesinių studijų aplinkoje, pakviečiant specialistus į auditorijas, kad jie kalbėtų apie realiojo darbo situacijas ir pasidalintų efektyvių sprendimų priėmimo patirtimi.
 

Galerija

Panašios naujienos

Pasaulinė mokslo diena: koks universiteto vaidmuo šiandien?
Pasaulinė mokslo diena: koks universiteto vaidmuo šiandien?
Kasmet lapkričio 10-ąją minima Pasaulinė mokslo diena primena, kad mokslas yra ne tik nauji atradimai ar pažangiausios technologijos. Tai ir visuomenės pažangos pagrindas, padedantis suprasti pasaulį, spręsti sudėtingas problemas bei kurti ateities sprendimus. Šios dienos tikslas – atkreipti dėmesį į mokslo svarbą visuomenės raidai ir stiprinti dialogą tarp mokslininkų ir visuomenės. Tad kaip keičiasi mokslo vaidmuo šiandien? Kokios tyrimų kryptys formuoja ateitį? Ir kodėl studentams verta į mokslą įsitraukti dar studijų metu? Šia proga VILNIUS TECH mokslininkų paprašėme pasidalyti savo požiūriu į mokslo vaidmenį vakar, šiandien ir rytoj. Savo įžvalgomis dalijasi Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Informacinių technologijų katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas, profesorius habil. dr. Antanas Čenys ir FMF mokslo ir projektų plėtros prodekanas dr. Eimantas Ramonas. Universitetas neįsivaizduojamas be mokslo Pasak buvusio mokslo prorektoriaus prof. habil. dr. A. Čenio, nors mokslo ir technologijų pažanga pastaraisiais dešimtmečiais stipriai paspartėjo, pati mokslo reikšmė universitete išliko tokia pati – ruošti tiek specialistus, tiek kelti visuomenės išsilavinimo lygį, o visa tai neįmanoma be šiuolaikinių mokslinių tyrimų. „Universitetas yra ta vieta, kur ruošiami žmonės, galintys naudoti pačius naujausius mokslo ir technologijų pasiekimus visose visuomenės vystymosi srityse. Norint suprasti naujausias technologijas, būtina dalyvauti jas kuriant, o norint gebėti paruošti tokius žmones, būtina juos įtraukti į mokslinių tyrimų vykdymą“, – sako profesorius. Dėl to abu pašnekovai akcentuoja studentų įsitraukimą į mokslinę veiklą. Kaip pastebi prof. habil. dr. A. Čenys, norint suprasti naujausias technologijas neužtenka vien jomis naudotis – būtina dalyvauti jų kūrimo procese. Būtent todėl studentų įtraukimas į mokslinius tyrimus yra neatsiejama universiteto misijos dalis. Pasak dr. E. Ramono, ankstyva pažintis su mokslu studentui leidžia suprasti, kaip gimsta naujos technologijos ir inovacijos ne tik sėdint auditorijoje ar laboratorijoje ir klausant dėstytojo, bet ir pačiam prie to prisiliečiant. Be to, toks įsitraukimas taip pat padeda studentams geriau suprasti savo interesus ir karjeros kryptį. „Paragavus mokslinių tyrimų studijų metu ir pajutus, kad tokia veikla patinka, įgyjamas pranašumas ateityje būsiančioje konkurencinėje aplinkoje, nes patirtis pradedama kaupti anksčiau nei po studijų. Iš kitos pusės, išbandžius tokią veiklą dar pirmuosiuose kursuose ir pajutus, kad kažkuri sritis visai nedomina, savo kelio galima ieškoti kitur“, – paaiškina prodekanas. Vis dėlto atėjus į mokslo pasaulį jaunųjų mokslininkų laukia iššūkiai. Dr. E. Ramonas išskiria dvi pagrindines problemas: spartų gyvenimo tempą ir itin platų galimų tyrimų lauką.  „Dėl greito gyvenimo ritmo jauniesiems tyrėjams sunku susikoncentruoti į vieną ar kelias tyrimų kryptis, kuriose būtų galima gilinti kompetencijas ir tapti ekspertu. Šiandien galimybių įsitraukti į mokslą yra daugiau nei bet kada anksčiau, tačiau būtent gausus pasirinkimas neretai apsunkina sprendimą, kuria kryptimi judėti“, – paaiškina jis. Fakultetas, atliepiantis šiandienos iššūkius Kalbant apie technologijų pažangą, moksle vis daugiau taikomas dirbtinis intelektas (DI), kuris, pasak dr. E. Ramono, keičia mokslinių tyrimų procesą. „Dirbtinio intelekto pagalba galima žymiai greičiau surinkti reikiamus duomenis iš atviros prieigos šaltinių, atlikti pirminę analizę ir įvertinti planuojamų mokslinių tyrimų perspektyvumą, o tai mokslininkams padeda  efektyviau valdyti savo laiką bei ribotus išteklius“, – sako prodekanas. Mokslininkas pabrėžia ir kitą aspektą – DI yra ne tik procesus paspardinantis įrankis, bet ir tyrimų objektas, tad didelė dalis tyrimų FMF yra susijusi būtent su juo. Dr. Eimantas Ramonas išskiria ir keletą kitų pagrindinių tyrimų krypčių, kurios šiuo metu aktyviai plėtojamos fakultete: tai duomenų analizė, kibernetinė sauga ir duomenimis grįstų sprendimų priėmimas. Taip pat vykdomi matematinio modeliavimo tyrimai panaudojant kvantinius skaičiavimo metodus, kurie ateityje gali padėti gerokai sparčiau analizuoti sudėtingas sistemas. Fakultete atliekami ir su gyvybės mokslais susiję biotechnologiniai tyrimai, orientuoti į maisto kokybės gerinimą bei procesus ląstelės lygmenyje: nuo tyrimų panaudojant mikroorganizmus iki tyrinėjant vėžines ląsteles. Ne mažiau svarbios ir kūrybinių technologijų sritys. Su animacija, žaidimų varikliais, virtualiosios ir papildytosios realybės sprendimais susiję tyrimai siekia užtikrinti didesnį ir įvairesnį pramogų pasirinkimą. Mokslas kaip galimybė keisti pasaulį Paklaustas, ką jam asmeniškai reiškia mokslas, prof. habil. dr. A. Čenys atsako lakoniškai: „Man tai galimybė suprasti aplinkinį pasaulį ir siekti jį patobulinti.“ Tarp labiausiai įkvepiančių pastarųjų metų mokslo proveržių jis išskiria dirbtinį intelektą bei medicinos pasiekimus. „Mano asmenine nuomone, pastaraisiais metais viską užgožė dirbtinio intelekto pasiekimai, kurių apimtis, vystymosi sparta ir įtaka įvairioms gyvenimo sritims yra tiesiog neįtikėtina. Tačiau ne mažiau įspūdingi ir medicinos laimėjimai. Vienas ryškiausių pavyzdžių – vakcina nuo COVID-19, kuri buvo sukurta per rekordinius terminus ir parodė, kokių rezultatų galima pasiekti sutelkus pasaulio mokslininkų pajėgas. Vis dėlto dirbtinis intelektas išsiskiria tuo, kad jo poveikis apima praktiškai visas visuomenės veiklos sritis“, – sako prof. habil. dr. A. Čenys. prognozuoti, kaip tiksliai atrodys mokslas po dešimties metų, sudėtinga, abu mokslininkai sutaria, kad dirbtinis intelektas, duomenų analizė ir tarpdisciplininiai tyrimai neišvengiamai formuos ateities mokslo kryptis. Pasaulinės mokslo dienos proga abu mokslininkai siunčia žinutę jaunajai kartai: „Aktyvumo ir drąsos imtis daryti tai, ko iki šiol nedarėme“, – linki prof. habil. dr. A. Čenys. O tiems, kurie svarsto apie magistrantūros ar doktorantūros studijas, dr. E. Ramonas pataria neskubėti atsisakyti galimybės žengti toliau: „Studentams, bent trumpam pagalvojusiems apie magistrantūrą, siūlyčiau ilgai nesvarstyti ir pabandyti. Baigus bakalauro studijas dažnai kalba nuovargis, tačiau po poilsio ateina supratimas, kiek jau daug išmokta ir kiek dar lieka neatrasta. Būtent tada kyla svarbiausias klausimas: o ko dar aš nežinau?“   Straipsnį parengė Fundamentinių mokslų fakulteto komunikacijos prodekanas dr. Tautvydas Kvietkauskas.
Plačiau
Seime apdovanotas VILNIUS TECH profesorius Vidas Žuraulis
Seime apdovanotas VILNIUS TECH profesorius Vidas Žuraulis
Seimo posėdyje parlamento vadovas Juozas Olekas įteikė Seimo apdovanojimą žmonėms, kurių profesinė veikla, iniciatyvos ir ilgametis darbas prisidėjo prie eismo saugumo stiprinimo ir žmonių gyvybių išsaugojimo. Ceremonijoje pagerbti Stasys Brundza, Algirdas Butkevičius, Darius Činčikas, Aidas Dutkus, Vytautas Grašys, Laura Svolkinaitė, Inga Šablinskienė, Vytautas Kvietkauskas ir profesorius Vidas Žuraulis. [caption id="attachment_45303" align="alignnone" width="800"] Vidas Žuraulis[/caption] „Valstybės pažangą galime matuoti įvairiai. Vienas prasmingiausių jos matų – išsaugota žmogaus gyvybė. Tai žmogus, kuris vakare sugrįžo namo. Vaikas, kuris užaugo ir sukūrė šeimą. Tai šeima, kuriai neteko išgirsti skaudžiausios žinios“, – ceremonijoje sakė Seimo Pirmininkas. J. Olekas pabrėžė, kad pažangą Lietuvos keliuose kūrė skirtingų profesijų žmonės – politikai, pareigūnai, medikai, mokslininkai ir žurnalistai. Jų pastangos padėjo keisti eismo dalyvių elgesį, ugdyti atsakomybę, kurti saugesnę eismo aplinką ir gelbėti sužeistuosius. Seimo Pirmininkas kvietė kolegas parlamentarus mokytis iš žmonių, padėjusių sumažinti žūčių skaičių Lietuvos keliuose. Svarstant kitų metų biudžetą, jis ragino užtikrinti lėšas tolesniems eismo saugumo darbams. „Per tuos kelis dešimtmečius Lietuvos keliuose įvykę pokyčiai rodo, kiek daug galime pasiekti dirbdami kartu. Tam reikia įsiklausyti į žmones, kurie išmano savo darbą, pasitikėti jų žiniomis ir prisiimti atsakomybę. Keičiasi Seimo kadencijos ir vyriausybės, tačiau pradėti prasmingi darbai turėtų tęstis. Už tokį atkaklumo ir bendro darbo pavyzdį šiandienos laureatams dar kartą nuoširdžiai dėkoju“, – pabrėžė J. Olekas. Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas skiriamas už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei. 2026 m. spalio 2 d. Seimo valdybos sprendimu Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimas skirtas: 1. Stasiui Brundzai, lenktynininkui, saugaus eismo ekspertui, – už ilgametę ir reikšmingą veiklą saugaus eismo srityje, ekspertinį indėlį formuojant eismo saugumo politiką ir nuoseklias pastangas mažinant žuvusiųjų Lietuvos keliuose skaičių. 2. Algirdui Butkevičiui, politikui, XVI Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui, XIV Vyriausybės susisiekimo ministrui, – už ilgametę veiklą eismo saugumo srityje, vadovavimą eismo saugumo gerinimo iniciatyvoms ir nuoseklų dalyvavimą sprendžiant eismo saugumo problemas Lietuvoje. 3. Dariui Činčikui, gydytojui anesteziologui-reanimatologui, – už ilgametį pasiaukojamą darbą gelbstint eismo įvykiuose nukentėjusius žmones, išskirtinį profesionalumą ir svarų indėlį į medicinos mokslo pažangą bei būsimų specialistų ugdymą. 4. Aidui Dutkui, ilgamečiam policijos pareigūnui, Ukmergės rajono savivaldybės Viešosios tvarkos ir aplinkosaugos skyriaus vedėjui, – už ilgametę profesionalią veiklą ir svarų indėlį gerinant eismo saugumą, tobulinant eismo organizavimą bei įgyvendinant eismo nelaimių prevencijos priemones. 5. Vytautui Grašiui, Lietuvos policijos pareigūnui, – už ilgametę nepriekaištingą tarnybą Lietuvos policijoje, profesionalumą ir svarų indėlį stiprinant eismo saugumą bei puoselėjant atsakingo elgesio keliuose kultūrą. 6. Vytautui Kvietkauskui, žurnalistui, – už ilgametę novatorišką žurnalistinę veiklą, saugaus eismo idėjų sklaidą ir svarų indėlį puoselėjant atsakingo eismo kultūrą Lietuvoje. 7. Laurai Svolkinaitei, Alytaus apskrities policijos pareigūnei ir bendruomenininkei, – už aktyvią prevencinę ir šviečiamąją veiklą, svarų indėlį ugdant vaikų saugaus elgesio kelyje įgūdžius ir puoselėjant atsakingo eismo kultūrą. 8. Ingai Šablinskienei, komisarei, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio viršininkei, – už išskirtinį profesionalumą ir lyderystę organizuojant policijos veiklą bei svarų indėlį užtikrinant eismo saugumą ir mažinant skaudžių eismo įvykių padarinius. 9. Vidui Žurauliui, transporto inžinieriui, profesoriui, – už ilgametę mokslinę ir profesinę veiklą eismo saugumo srityje, svarų indėlį tobulinant saugaus eismo sprendimus ir nuoseklų saugaus elgesio keliuose kultūros puoselėjimą. Tuo pačiu Seimo valdybos sprendimu apdovanojimas skirtas ir motorlaivių sportininkui Edgarui Riabko už iškovotą UIM „Formulės 2“ pasaulio čempiono titulą, sportinį meistriškumą, atkaklumą ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje. Jam apdovanojimas įteiktas spalio 12 d. Seimo valdyba apdovanojimą skiria vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. SV-S-612 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo už indėlį atkuriant Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Lietuvos valstybės ir parlamentarizmo tradicijų stiprinimą, veiklą visuomenės gerovei nuostatų patvirtinimo“.
Plačiau