Stojantiesiems

Paaiškėjo Varlė.lt Lietuvos moksleivių eSporto lygos turnyro nugalėtojai

Gruodžio 18, 2016
Šeštadienį Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) kūrybos ir inovacijų centre „LinkMenų fabrike“ rinkosi elektroninio sporto entuziastai – čia vyko jau lapkritį prasidėjusio Varlė.lt Lietuvos moksleivių eSporto lygos (LMESL) turnyro finalinis renginys.
 
Po atkaklių visą dieną trukusių kovų Counter Strike: Global Offensive žaidime laurai atiteko „Vyturio“ komandai (Rokas „EspiranTo“ Milašauskas, Tomas „walkman“ Urbonas, Aurimas „Dreamas“ Zablockis, Modestas „Sensitive“ Mikalauskis, Marius „SPLEXAS“ Sinkevičius). Hearthstone čempiono titulą iškovojo Ąžuolas „Zujunietis“ Misevičius. Laimėtojai tarpusavyje išsidalijo 1500 eurų prizinį fondą bei įvairius renginio partnerių įsteigtus prizus.
 
„Šiais metais susilaukėme tikrai nemažo dalyvių skaičiaus – registracijų skaičius siekė beveik 4000 unikalių anketų, tad turnyras puikiai pavyko. Esporto ateitis Lietuvoje ir Baltijos šalyse yra labai perspektyvi. Į tai vis labiau įsitraukia ir tradicinės medijos atstovai bei didelės, puikiai žinomos vietinės ir užsienio kapitalo kompanijos“,– sako vienas iš renginio organizatorių, VGTU Multimedijos ir kompiuterinio dizaino studentas Eitvydas Korsakas.
 
Šio turnyro finalinės kovos, kaip ir visi kiti LMESL etapai, buvo transliuojami gyvai jų interneto puslapyje bei per TV3 Play, o vilniečiai bei sostinės svečiai galėjo atvykti į renginį ir viską stebėti gyvai.
 
Nors elektroninis sportas – dar gana mažai žinomas Lietuvoje, tačiau renginio rezultatai rodo, jog ši alternatyvaus sporto šaka sparčiai populiarėja. Terminologija apibrėžia, jog eSportas – virtuali kompiuterinių žaidimų varžybų forma. Kitaip tariant, tai yra sportinis kompiuterinių žaidimų rėžimas, kurio metu siekiama nugalėti savo priešininką ar priešininkų komandą ir, laimėjus kovą po kovos, brautis per turnyrinę lentelę iki pat pjedestalo.
 
Šio pasaulyje itin populiaraus reiškinio infrastruktūra Lietuvoje vis dar ganėtinai silpna, tačiau šia sritimi aktyviai pradeda domėtis vis daugiau lokalių bei tarptautinių įmonių, žurnalistų, investuotojų ir net švietimo atstovų. Vienas jų – Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas (VGTU), aktyviai žengiantis į elektroninio sporto sceną, prisidėdamas prie jos plėtros.
 

„eSportas turi tikrai nemenkų sąsajų su švietimu, juk įtraukiantys kompiuteriniai žaidimai dažnai tampa paskata pasigilinti į tai, kaip jie kuriami. Taigi, tai gali jaunimą įkvėpti ne tik tapti elektroninio pasaulio asais, bet ir skaitmeninio pasaulio kūrėjais“, – sako VGTU „LinkMenų fabriko“ direktorius Adas Meškėnas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau