Stojantiesiems

Pasaulinis aukštųjų mokyklų reitingas: Lietuvos universitetų pozicijos išlieka stabilios

Rugsėjo 16, 2014
Vakar paskelbtame tarptautiniame universitetų reitinge „2014–2015 QS World University Rankings” tarp geriausių pasaulio universitetų pateko 4 Lietuvos aukštosios mokyklos: Vilniaus universitetas (VU), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU),  Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Kauno technologijos universitetas (KTU).
                                    
Aukščiausiai iš Lietuvos universitetų įvertintas VU – jis šiemet užėmė 551–600 vietą. Į 701+ kategoriją kaip ir pernai pateko dar trys Lietuvos universitetai – VGTU, VDU ir KTU.
 
„Lietuvos aukštųjų mokyklų pozicijos antrus metus iš eilės išlieka stabilios – dinamiškoje universitetų aplinkoje įsitvirtinome tarp geriausių pasaulyje. Tai rodo, kad galime konkuruoti tarptautiniu mastu pritraukdami geriausius studentus ir dėstytojus, tačiau taip pat įpareigoja ir toliau gerinti studijų ir mokslo kokybę“, – reitingus komentavo VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
„QS World University Rankings“ reitingas skelbiamas jau daugiau nei dešimt metų iš eilės. Aukštosios mokyklos vertinamos pagal universiteto reputaciją tarp akademikų (40 proc.) ir darbdavių (10 proc.), santykį tarp studentų ir dėstytojų (20 proc.), citavimo indeksą (20 proc.), užsienio dėstytojų dalį (5 proc.) ir tarptautinių studentų skaičių (5 proc.).
 
Reitingo sudarytojai teigia, kad vis aukštesnes vietas pasaulyje užima universitetai, kurie skatina mokslinius tyrimus ir specializuojasi technologijų srityje. Taip pat geriau vertinamos tos aukštosios mokyklos, kurios kuria inovacijas ir pritraukia tiek valstybės, tiek privataus sektoriaus finansavimą tyrimams.
„2014–2015 QS World University Rankings“ reitingo viršūnėje didelių pasikeitimų nėra. Geriausiu pasaulyje jau trečius metus iš eilės pripažįstamas Masačusetso technologijos institutas, antrąją vietą dalijasi iš trečiosios pakilęs Kembridžo universitetas ir Londono imperatoriškasis koledžas, pernai užėmęs penktąją vietą, toliau rikiuojasi Harvardo ir Oksfordo universitetai bei Londono universiteto koledžas.
Su šiuo reitingu glaudžiai susijusi kita vertinimo sistema – „QS Stars“, detaliau analizuojanti aukštųjų mokyklų veiklą ir įvertinanti jų pažangą konkrečiose srityse. Iš Lietuvos universitetų aukščiausiai įvertintas VGTU, kuriam suteiktas bendras trijų žvaigždučių statusas. Penkių žvaigždučių vertinimą šis universitetas gavo trijose veiklos srityse: studijų, infrastruktūros ir inovacijų.
 
 
###
 
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) – inovatyvus Lietuvos universitetas, ugdantis kūrybiškus aukštos kvalifikacijos specialistus. Universitetas lyderiauja technologinių mokslų srityje ir užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai vykdomi 14 institutų, 2 mokslo centruose, 33 laboratorijose. VGTU veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras ir didžiausia Lietuvoje Mobiliųjų aplikacijų laboratorija. Turėdamas daugiau kaip 400 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VGTU suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes ir pirmauja Lietuvoje pagal užsienyje studijuojančių studentų, išvykusių pagal „Erasmus“ mainų programą, skaičių.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau