Stojantiesiems

Pasiruošę ateičiai: kiekviena organizacija turėtų tapti skaitmenine

Spalio 22, 2019

Spalio viduryje Vilniuje vyko kasmetinė konferencija „Dell Technologies Forum 2019“. Šiemet ji vyko Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ patalpose. Čia susirinko daugiau nei 350 IT ekspertų, vadovų ir verslo atstovų iš Lietuvos ir Baltijos šalių. Forumo metu pristatyti naujausi rinkos sprendimai, IT rinkos įžvalgos ir ateities tendencijos Europos, Baltijos šalių ir Lietuvos kontekste, buvo diskutuojama, kaip mūsų verslai yra pasirengę skaitmeninės transformacijos iššūkiams.

Pasak „Dell Technologies“ technologijų eksperto ir konsultacijų vadovo Šiaurės ir Rytų Europoje Ludek Safar, Baltijos šalys pasižymi išskirtine branda kalbant apie naujausias technologijas, o įvairūs IT transformacijos, skaitmeninės transformacijos ar kiti procesai šiame regione taikomi itin sėkmingai. 
Daugiau nei 15 pranešėjų iš Lietuvos ir kitų Europos šalių ant dviejų forumo scenų dalinosi savo įžvalgomis apie tai, kaip technologijos transformuoja mūsų ateitį. Taip pat buvo pristatomi nauji produktai iš individualių vartotojų ir žaidimų mėgėjų portfelio, verslo segmento, įskaitant tokius atnaujintus sprendimus kaip kompiuteris „OptiPlex“ ar „Alienware“ naujienos.

Asmeniniai ir įmonės duomenys privalo būti saugūs

„Ekonomika neabejotinai eina skaitmeninės transformacijos keliu. Naujų sprendimų ir paslaugų paieška klientams ir verslo partneriams sukoncentruota į programinės įrangos sprendimus, paremtus duomenimis. Įžvalgos, gautos iš turimų duomenų, taps pagrindiniu konkurenciniu pranašumu, kurio sieks visos įmonės. Tikiu, kad kiekviena organizacija turėtų tapti skaitmenine organizacija, paremta duomenimis“, – kalbėjo vienas iš pagrindinių forumo pranešėjų „Dell Technologies“ ISG Technology Consulting vyr. direktorius Centrinės ir Rytų Europos regionui Radomir Bordon. 

R. Bordon pabrėžė, kad duomenų apsauga yra viena didžiausių grėsmių IT pasaulyje, ji turi būti vertinama itin rimtai. Asmeniniai ir įmonės duomenys privalo būti apsaugoti.

„Women In Technology“ sesija: kaip susikurti vietą po saule?

Lietuvoje maždaug 74 proc. jaunų merginų domisi karjeros technologijų srityje galimybėmis, tačiau tik 28 proc. iš jų įgyja su ICT susijusį išsilavinimą, 25 proc. baigusiųjų pradeda dirbti šioje srityje, o laikui bėgant – net 41 proc. iš jų nusprendžia keisti karjeros kryptį. Forumo metu vyko speciali sesija – pranešimai ir panelinė diskusija, kurios metu užsienio ir Lietuvos ekspertės ir ekspertai dalinosi patirtimi bei įžvalgomis apie moterų karjeros technologijų srityje tendencijas ir kokios yra pagrindinės priežasties tokiai esamai statistikai.

Sesijos moderatorė Katerina Athanasopoulos, „Dell Technologies“ CEE regiono marketingo direktorė, kvietė sesijos pranešėjus – „MoQ“ generalinę direktorę Moniką Rimkūnaitę-Bložę, verslo psichologę Laurą Rimkutę ir R. Bordon pasidalyti savo įžvalgomis apie lyčių atžvilgiu tvarią technologijų darbo rinką ir aplinką. 

Atidarydama sesiją, K. Athanasopoulos pasidalino statistika lyčių klausimu – kaip moterys yra reprezentuojamos IT bendrovėse ir aukšto lygio pozicijoje bei kokių iniciatyvų reikia, įveikiant egzistuojančius lyčių barjerus rinkoje. Anot jos, dažnai susiduriama ir su tendencija, kad pačios moterys tampa stereotipų subjektu, kas jas stabdo ir neleidžia apsispręsti dėl savo karjeros tikslų. Tokiu atveju tinkamas vidinis įmonės mentoriavimas ir bendravimas gali padėti spręsti šiuos klausimus.

Tuo tarpu verslo psichologė Laura Rimkutė savo pranešimo metu dalijosi profesinėmis įžvalgomis, kodėl moterys dažnai susiduria su sunkumais, siekiant užsitikrinti lyderių pozicijas versle ir būti pastebėtos ir kaip galima keisti šią situaciją, motyvuojant vis tvirtesnę moterų lyderystę. L. Rimkutė, dirbdama su įvairiomis bendrovėmis, pastebi tendenciją, kad moterys dažnai nesijaučia komfortabiliai situacijose, kuriose joms reikia būti dėmesio centre didesnėse grupėse. Taip pat jos linkusios vartoti tokią šnekamąją ir kūno kalbą, kuri sumenkina jų pasiekimus bei dažnai jos pernelyg drovisi verslo aplinkoje kalbėti apie save ir savo rezultatus ir pasirenka likti nematomos. 

Monika Rimkūnaitė-Bložė, vadovaujanti vienam sėkmingiausių mobiliųjų mokėjimų startuoliui „MoQ“, pasidalino savo istorija apie tapimą technologijų įmonės vadove. Ji atkreipė dėmesį į bendruomeniškumo svarbumą, pačias moteris ir jų neigiamą požiūrį į savo sugebėjimų realizavimą bei per mažą viena kitos palaikymą. Taip pat, pabrėžė, įvairovės (angl. diversity) svarbą – komandose įvairi patirtis, mąstymas ir matymas yra labai didelės vertės.

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau