Stojantiesiems

Paskutinės minutės patarimai stojantiesiems: kaip išvengti lemtingų klaidų?

Rugpjūčio 4, 2025
Stojantiesiems į bakalauro studijas – lemtingas momentas: pagrindinis stojimo į aukštąsias mokyklas etapas baigsis šį trečiadienį (rugpjūčio 6 d.), 11 val., tad liko vos dvi dienos pateikti prašymus. Kvietimai studijuoti bus paskelbti rugpjūčio 11 d. iki 11 val., tačiau juos gaus tik tie, kurie viską atliks teisingai. Kaip patekti tarp šių laimingųjų?
 
Nors ir nedaug, tačiau dar yra laiko pasidomėti aukštųjų mokyklų siūlomomis programomis, studijų finansavimo galimybėmis bei susipažinti su dažniausiai pasitaikančiomis stojančiųjų klaidomis, kurios gali kainuoti išsvajotą studijų vietą. Kaip sėkmingai ir sklandžiai užbaigti stojimo procesą, dalijasi VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) direktorė dr. Justė Rožėnė.
 
Įsidėmėkite: svarbiausi LAMA BPO prašymo pildymo žingsniai
 
Duomenų pildymas LAMA BPO anketoje – itin atsakingas darbas, o neatidi klaida gali brangiai kainuoti. Pavyzdžiui, neteisingai įrašius savo el. pašto adresą, lemtingą dieną laiško apie įstojimą į universitetą nesulauksite. Na, o norint teisingai sudaryti prioritetinį pageidavimų sąrašą, pirmiausia reikia išsigryninti savo pasirinkimo aspektus.
 
Dažniausiai išskiriami du aspektai, kuriais remiantis sudaromas sąrašas. Konkrečiai apsisprendusieji rašo taip: studijų programa ir nemokama vieta; studijų programa ir konkreti institucija. Plačiau svarstantieji – taip: studijų kryptis ir finansavimas; studijų kryptis ir miestas bei finansavimas. 
 
„Tai tik maža dalis variacijų, bet išsirinkus savąją, ji ir turi atsispindėti sąraše. Pavyzdžiui, jei abiturientas nusprendžia rinktis inžinerijos mokslų kryptį ir miestą, jo sąraše matysis įvairios šiai krypčiai priklausančios programos“, – paaiškina SPIC direktorė.
 
Svarbu žinoti, kad pageidavimų sąraše pirmuoju etapu galima užpildyti devynias vietas, o antruoju etapu šešias. 
 
„Kvietimas studijuoti gaunamas tik vienas ir tik tiksliai pateiktas pageidavimų sąraše. Dažnai stojantieji klausia: „Jei negausiu valstybės finansuojamos (VF) vietos, ar sistema automatiškai man pasiūlys tą programą studijuoti VNF (valstybės nefinansuojamoje) vietoje?“ Atsakymas – ne. Stojantysis gauna pasiūlymą tik iš savo pageidavimų sąrašo“, – paaiškina dr. J. Rožėnė.
 
Beje, dažnai stojantieji neatsižvelgia į sutrumpinimus, kurie reiškia studijų formą, finansavimą – I, NL, VF, VNF, VNF/ST. Pastarasis trumpinys, kuris reiškia studijų finansavimo tipą, rečiausiai žinomas visuomenėje ir todėl neretai į pageidavimų sąrašą neįtraukiamas. Tačiau jis reiškia potencialią galimybę studijuoti nemokamai, nes tai – valstybės nefinansuojama vieta su studijų stipendija, kurių kainą padengia Valstybinis studijų fondas.
 
„Kita didelė klaida – iš 9 galimų pageidavimų įrašyti tik 1 ar 2, ir nepasirūpinti atsarginiu planu. Tokiu atveju reikia prisiimti riziką, kad jei nepavyks gauti šios vietos, kita nebus pasiūlyta. O negauti vietos galima ne tik dėl didelio, bet ir dėl mažo konkurso – jei pasirinktos programos nesulaukia pakankamo stojančiųjų susidomėjimo ir nesusidaro grupės, jaunuoliai tais metais niekur neįstoja. Dėl to tikrai rekomenduoju paieškoti daugiau nei vienos patinkančios ir tinkančios studijų programos“, – sako dr. J. Rožėnė.
 
Toks pat liūdnas scenarijus laukia ir tuo atveju, jei įstoję į universitetą pamiršite pasirašyti sutartį. Pasak specialistės, gana dažnai nutinka, kad jaunuoliai išvyksta atostogų, nepasirūpinę įgaliojimu kitam arba nuotoline sutarties pasirašymo galimybe. Pasirūpinkite tuo iš anksto, ir būsite sėkmingai įveikę visus stojimo etapus. Šiais metais elektronines sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 15 val. iki rugpjūčio 14 d. 12 val.
 
Ką svarbu žinoti dėl konkursinio balo
 
Dažnai klaidingai manoma, kad jei du stojantieji su vienodais konkursiniais balais stos į tą pačią studijų programą, tai vietą gaus tas, kuris prioritetų sąraše šią programą įrašė aukščiau, tačiau tai netiesa – tokiu atveju sistemoje pirmiausia atsižvelgiama į aukštesnius atskirų egzaminų išlaikymo rezultatus ir pan.
 
Taip pat dažnai nežinoma, kad skaičiuojant konkursinį balą į konkrečią studijų programą atsižvelgiama į tos studijų programos mokslo krypties reikalavimus, ir net jeigu stojantysis laikė tik tris egzaminus, jo konkursinis balas gali būti gana konkurencingas, nes įvertinamas metinio pažymio vidurkis.
 
„Ne mažiau svarbu, kad stojantysis, supildęs savo pageidavimų sąrašą LAMA BPO sistemoje, skiltyje „suvestinė“ peržiūrėtų savo prašymą ir pasitikrintų, ar prie visų pageidavimų lentelės skiltyje „Konkurse dalyvauja‘‘ būtų prierašas „Taip“, o jei randamas atsakymas „Ne“, jį panagrinėtų. Tikrai nerekomenduoju jo laikyti sąraše, nes jis vertinamas nebus, o vietą sąraše užims“, – pataria VILNIUS TECH SPIC direktorė dr. J. Rožėnė.
 
Studijas rinkitės atsakingai
 
Vis dėlto, daliai jaunuolių yra sunku ne užpildyti prašymą, o tiesiog nuspręsti, ką studijuoti. Dr. J. Rožėnė sako, kad renkantis studijų programą stojančiajam reikėtų apmąstyti savo pomėgius, vertybes bei gebėjimus, taip pat pasidomėti darbo rinkos tendencijomis – nepaklausios specialybės pasirinkimas ateityje gali labai apsunkinti darbo paieškas. 
 
Kad taip nenutiktų, specialistė ragina atkreipti dėmesį į žiniasklaidoje dominuojančias aktualijas. Jos, kaip ir darbdavių skiriamos stipendijos, sufleruoja, kokios specialybės yra perspektyvios, paklausios. 
 
Taip pat naudinga įvertinti įsidarbinimo rodiklius, baigus vienas ar kitas programas, vidutinį atlyginimą, pasidomėti, kokios studijų programos yra valstybės arba pasaulio prioritetinių programų sąrašo viršuje, o kurioms studijų programoms finansavimas kasmet mažinamas. 
 
Vienas svarbiausių dalykų – pasigilinti į studijų aprašą, neužtenka vien tik paskaityti programos pavadinimo. Pavyzdžiui, „Multimedija ir kompiuterinis dizainas“ daugeliui skamba kaip menų krypties studijos, tačiau pasirinkus jas, reikia ir matematikos, ir informatikos. Pasak SPIC direktorės, kliautis vien studijų programos pavadinimu – didelė klaida.
 
„Pavadinimai sukurti taip, kad trauktų, sudomintų. Reikia gilintis į studijų programos aprašą. Tinklelyje pamatysite, ką studijuosite ir ar tai atitinka jūsų lūkesčius. Taip pat rekomenduojama pasiklausti jau studijuojančių, kas ir kaip dėstoma“, – pataria dr. J. Rožėnė.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau