Stojantiesiems

Pergalę inžineriniame konkurse atnešė kitoks požiūris į gyvenimą

Gegužės 20, 2016
Ar kada pagalvojote, kad skirtingų profesijų atstovai į pasaulį žvelgia kitomis akimis? „Įsivaizduokite gyvenimą taip, kaip jį mato inžinieriai: kiekviena metimo trajektorija, viskas, nuo įtemptos rankos iki akmenuko sukeltų bangelių, kruopščiai ir nuodugniai apskaičiuojama. Inžinieriai – tai žmonės, kurie geba įžvelgti menkiausias detales. Pastatai jiems tampa geometriniais brėžiniais, vanduo – cheminių elementų junginiu. Taigi paklaustas, kas man yra inžinerija, atsakau: viskas“, – tokiais samprotavimais su žiūrovais dalijosi Prienų „Žiburio“ gimnazijos moksleivių komandos „KVA“ sukurto filmuko herojus. Šiandien LITEXPO centre vykusio konkurso „ARTech 2016“ baigiamojo renginio metu šis filmukas paskelbtas nugalėtoju, o jo kūrėjai apdovanoti išskirtiniu prizu – kelione į Londono mokslo muziejų.
 
Vasario mėnesį startavęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) organizuotas konkursas „ARTech 2016“ kvietė 9–12 klasių mokinius kurti video arba daryti nuotraukų serijas atsakant į klausimą „Su kuo man asocijuojasi inžinerija?“.
 
„Žvelgdamas į jaunus žmones aš matau visų mūsų ateitį. Labai svarbu, kad tarp šių žmonių būtų ir tokių, kurie suprastų inžinerijos svarbą ir jos žavesį. Reta profesija yra tokia kūrybinga. Džiugu, kad konkurso dalyvių aktyvumas parodė, kad daugelis jaunų žmonių tai pastebi ir supranta, kad inžinerija yra Lietuvos ekonomikos pagrindas“, – sveikindamas nugalėtojus sakė VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas.
 
Konkursas sulaukė išskirtinio dėmesio – į jį užsiregistravo 60 komandų iš Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Mažeikių, Utenos, Šilalės, Ukmergės, Kelmės, Vilniaus ir kitų miestų bei miestelių. Komandų dalyviai lankėsi inžinerinėse įmonėse ir pasisėmę idėjų kūrė video filmukus arba nuotraukų serijas.
 
Po viešo balsavimo, surengto socialiniame tinkle Facebook, paaiškėjo po 4 komandas iš abiejų kategorijų, kurios gavo kvietimą dalyvauti VGTU Kūrybiškumo ir inovacijų centre „LinkMenų fabrikas“ vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse. Po jų patobulintus darbus vertino iš VGTU, „LinkMenų fabriko“ ir LINPRA atstovų sudaryta komisija.
 
Konkurso globėjos LR švietimo ir mokslo ministerijos atstovė viceministrė Svetlana Kauzonienė sveikinimo kalboje akcentavo, kad tokie konkursai ateityje turėtų tapti tradicija: „Tai puikus mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys, kuris prisideda prie naujos inovacijų kultūros kūrimo Lietuvoje. Šaliai labai svarbios technologijos, o jas kuria žmonės. Taigi mūsų bendra užduotis yra auginti ir ugdyti naują inovatorių kartą“.
 
Video filmukų kategorijoje antrą vietą užėmė ir į Estijos mokslo centrą keliaus Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos projekto „Žibutė“ komanda. Trečią vietą pelnė Kauno „Saulės“ gimnazijos komanda „Bokštas“.
 
Fotografijų kategorijos nugalėtoju išrinktas Vilkijos gimnazijos moksleivis Andrius Pazikas. Antrąją vietą pelnė Vilniaus Radvilų gimnazijos komanda „SkyVid Media“, o trečią – Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokinė Kotryna Mauragytė. Tarpusavyje jie pasidalijo puikius prizus – POLAROID fotoaparatus, fotografavimo kursus ir išmaniąsias inovatyvias apyrankes.
 
LINPRA prezidentas Gintautas Kvietkauskas linkėjo dalyviams ir toliau domėtis inžinerija: „Būtent šioje srityje Europoje ir pasaulyje vyksta didelis progresas. Lietuvos pramonės inžinerinės įmonės labai prisideda prie pramoninės revoliucijos proveržio“.
 
1 vieta. KVA. Prienų „Žiburio“ gimnazija: https://goo.gl/1xoidO
2 vieta. Projektas „Žibutė“. Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija: https://goo.gl/IuwPJ5
3 vieta. Bokštas. Kauno „Saulės“ gimnazija: https://goo.gl/Jz4jQF
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau