Universitetas
Bendruomenė
Stojantiesiems
Studijos
Mokslas ir inovacijos
Verslui
Fakultetai
Grįžti

Profesorius iš Kalifornijos: „Lietus nesutrukdė pamilti Vilniaus“ (baigėsi „VGTU-CalPoly‘2016“ vasaros mokykla)

Liepos 29, 2016
Vakar Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) baigiamajame renginyje uždaryta tarptautinė inžinerinė vasaros mokykla „VGTU-CalPoly‘2016“, kurioje penkias savaites intensyviai mokslus krimto daugiau nei trys dešimtys studentų iš Kalifornijos bei 10 lietuvių studentų. Šia proga dalijamės įdomiu pokalbiu su čia dėsčiusiu Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto (CalPoly) profesoriumi dr. Graham Archer.
 
Pastarąsias kelias savaites 32 studentai iš saulėtosios Kalifornijos prisimins dar ilgai. Ir ne tik dėl iki tol neregėto gausaus lietaus kiekio, pirmosios pažinties su Europos žemynu bei spalvingo laisvalaikio – visi jie kartu dar su dešimčia Lietuvos studentų dalyvavo  Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vykstančioje tarptautinėje inžinerinėje vasaros mokykloje „VGTU-CalPoly‘2016“. Į jau ketvirtąjį kartą organizuotus intensyvius mokymus kartu su studentais atvyko ir Kalifornijos valstybinio politechnikos universiteto (CalPoly) profesorius profesorius dr. Graham Archer, čia vedantis statybinės mechanikos paskaitas ir matematinio modeliavimo pratybas. Teiraujamės, kokius įspūdžius amerikietis išsiveš iš jau liepos 29-ąją pasibaigsiančios „VGTU-CalPoly‘2016“ vasaros mokyklos.
 
Vasaros inžinerinė mokykla artėja prie pabaigos. Kokių įspūdžių ji jums atnešė?
 
Labai mėgstu savo darbą, o dėstymas čia buvo toks pats kaip ir Kalifornijoje – jokių didelių skirtumų neįžvelgiau. Gerą įspūdį paliko kolegos dėstytojai iš VGTU, pats universitetas. Tiek Kalifornijos, tiek Lietuvos studentai yra gerai pasiruošę, domisi paskaitų medžiaga. Žinoma, pirma savaitė amerikiečiams studentams buvo sunkesnė, nes kai kurie iš jų atskrido į Lietuvą likus 24 valandoms iki mokslų pradžios. Pradžioje ir aš jaučiausi kiek keistai, trūko laiko adaptacijai, tad kitą kartą būtinai atvyksiu daug anksčiau. Beveik parą trukusi kelionė tikrai išvargino.
 
Ar pastebėjote kokių nors skirtumų tarp Lietuvos ir Kalifornijos studentų?
 
Lietuvių studentai yra tokie patys kaip ir studentai iš Kalifornijos. Galbūt didžiausias skirtumas – rašymas ranka. Visi lietuviai studentai turi stilingą rašyseną, tuo tarpu amerikiečiai daugiau rašo spausdintinėmis raidėmis. Man asmeniškai didžiausias skirtumas buvo tas, jog pavyzdžiai, kuriuos esu įpratęs duoti paskaitų metų Kalifornijoje, yra ne metrinėje sistemoje, tad reikėjo persiorientuoti. Tiesa, augau Kanadoje, kur naudojama būtent ji, bet į JAV išvykau prieš 35 metus, tad sugrįžti prie metrinės sistemos buvo įdomu. Peržvelgiau lietuvių vadovėlius – nors galėjau suprasti tik schemas, paveikslėlius, akivaizdu, jog mokomės beveik tų pačių dalykų, ta pačia tvarka.
 
Kaip manote, ko studentai iš Kalifornijos tikėjosi atvykę į Lietuvą?
 
Manau, jog jie net neįsivaizdavo, ko tikėtis. Nors lietuvių kilmės kolega Edmundas Saliklis dar JAV rengė nemažai prezentacijų apie Lietuvą, apie šią vasaros mokyklą, daugelis tai praleido pro ausis. Aš čia atvykau be skėčio ar liepalčio, kaip ir daugelis studentų. Kalifornijoje nelijo nuo ankstyvo kovo, ten tai vyksta labai retai. Kita vertus, pirmosios savaitės Lietuvoje man buvo pačios karščiausios per daugelį metų. 
 
„VGTU-CalPoly‘2016“ paskaitos vyksta labai įtemptu grafiku, kiekvieną penktadienį laikomi testai – tai studentams nėra toks įprastas dalykas, nes, kaip visi žinome, uoliai mokytis pradedama tik likus kelioms dienoms iki egzaminų. Buvome išvykę į trijų dienų ekskursiją į Lietuvos pajūrį – buvo nuostabu, bet, žinoma, visiškai neįmanoma mokytis. Taigi, iš šių penkių mokyklos savaičių išsibraukė kelios dienos, dėl ko tenka tikrai stipriai padirbėti tiek paskaitų metu, tiek namuose.
 
Lietuvoje technologijos mokslų padėtis po truputį gerėja – vis daugiau studentų renkasi mokytis būtent juos. O kokia situacija JAV? Ar lengva baigus studijas įsitvirtinti darbo rinkoje?
 
Nacionaliniu mastu Amerikoje gana sunku jaunimą sudominti mokslu, inžinerija, matematika. Yra sukurta daug skatinimo programų, kad ši situacija keistųsi. Visgi ColPoly situacija yra kiek kitokia: mes labai mažai reklamuojamės, nesistengiame kitais būdais pritraukti studentų, bet tai nesutrukdo dideliam susidomėjimui – į vieną vietą universitete pretenduoja vidutiniškai 6 žmonės. Mūsų studentai gauna daugybę darbo pasiūlymų, galbūt čia slypi universiteto populiarumas. Žinoma, reikalavimai, norint įstoti į technologijos mokslų specialybes yra labai aukšti, o mokantis universitete jiems tenka daug daugiau dirbti. Pirmuosius metus mūsų studentai mokosi bendrųjų dalykų ir tik nuo antrųjų metų prasideda specialybės dalykai. Pagal statistiką, per pirmuosius metus netenkame maždaug ketvirčio studentų – dažnai jie pasirenka lengvesnes studijas. O iš vėlesnių kursų išeina tik vienas kitas. Nežinau, kaip situacija Lietuvoje, bet, nors turime tikslą išsiugdyti specialistus Kalifornijai, dalis jų išvyksta į kitas valstijas, kadangi ten gyventi pigiau. Visgi tikimės, kad geras Kalifornijos oras juos grąžins atgal (juokiasi).
 
Lietuvoje viešėjote pirmąjį kartą – kaip jautėtės mūsų šalyje?
 
Pirmoji linksma patirtis Lietuvoje – važiavimas troleibusu. Pusę kelionės nepavyko aktyvuoti bilieto, visgi kontrolė tąkart neįlipo ir baudos mokėti neteko. Man labai patinka Vilnius, jo senamiestis. Su Lietuva iki šiol neturėjau jokių ryšių – čia esu mano kolegos iš CalPoly Edmundo Saliklio dėka, kuris turi lietuviškų šaknų. Kai buvau jaunas, dėl istorinių aplinkybių negalėjau čia lankytis, tad labai įdomu dabar pamatyti jūsų šalį. Kadangi šiuo metu gyvenu visai šalia Katedros aikštės, pirmomis dienomis daug vaikščiojau po senamiestį. Labai nustebino automobilių parkas – daugelis jų itin brangūs, kai kurių gyvai dar net nebuvo tekę matyti! Pamenu, pagalvojau, jog čia žmonės tikrai prabangiai gyvena. Na, o vėliau aplankiau ir kitas Vilniaus vietas, kuriose situacija jau normalizavosi – pasirodo, tik senamiestyje tokia didelė brangių automobilių koncentracija.
 
Ar spėjote pamėgti lietuvišką virtuvę? Visgi ji gana skiriasi nuo amerikietiškos…
 
Taip, patiekalai puikūs! Iki šiol jau suvalgiau dvylika cepelinų, pamėgau lietuvišką alų. Niekada anksčiau nebuvau ragavęs keptos duonos, bet dabar suprantu, kad ji tikrai labai neblogas pasirinkimas. Pastebėjau, kad Lietuvoje valgomi gausūs pietūs, tuo tarpu Amerikoje gausiausios būna vakarienės. Neabejoju, jog kitais metais tikrai sugrįšiu į Lietuvą – ši šalis man tikrai padarė nemenką įspūdį.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau