Stojantiesiems

Profesorius paneigė mitą apie nepasiruošusius kelininkus – sniego valymo sparta priklauso nuo priemonių visumos

Vasario 11, 2021

Esant stipriam snygiui, vis dažniau visuomenėje pasigirsta, kad keliai valomi prastai, labai retai. Tačiau ar žinojote, kad sniego valymo, barstymo eiga ir sparta priklauso nuo kelio ar gatvės reikšmės? Kuo kelias aukštesnės kategorijos, tuo priežiūros darbai vykdomi greičiau, reikalavimai atliekamiems darbams aukštesni. Pavyzdžiui, aukštos kategorijos keliuose sniegas turi būti valomas, barstomos slidumą mažinančios medžiagos tol, kol nustoja snigti. Tad kokiomis medžiagos keliai barstomi Lietuvoje?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimo instituto ekspertai teikia nuolatines rekomendacijas dėl kelių priežiūros žiemą, gerinimo. Pagrindiniai elementai, į kuriuos rekomenduojama koncentruotis: efektyvi aplinkos sąlygų, kritulių ir reiškinių prognozė, prevencinė priežiūra – dangos paruošimas reiškiniui, savalaikis reagavimas reiškinio pasekmių šalinimui, visų pirma sniego ir besiformuojančio ledo pašalinimui, esamoms sąlygoms tinkamų sniego ir ledo tirpdymo medžiagų pasirinkimas, maršrutų planavimas ir procesinis optimizavimas, sniegą ir ledą tirpdančių medžiagų talpyklų įrengimas priežiūros maršrutuose, tokiu būdu eliminuojant poreikį grįžti į bazę medžiagų pasipildymui. 

Ar keliams barstyti naudojamos efektyvios medžiagos?

Pasak VILNIUS TECH Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, Lietuvoje aukščiausios kategorijos keliai ir gatvės barstomi šlapiomis natrio arba kalcio chlorido druskomis, o pastaruoju metu vis dažniau šių druskų vandeniniu tirpalu. Žemo priežiūros lygio keliuose, dažnai taikomos frikcinės medžiagos: smėlis, sumaišytas su skirtingo druskingumo tirpalu, druska. Žemiausios kategorijos keliai tik valomi ir „šukuojami“.

„Moksliniais ir ekspertiniais tyrimais įrodyta, kad natrio chloridas – ekonomiškai efektyviausia medžiaga. Kalcio ir magnio chloridai naudojami žemesnėse nei 7 laipsnių, neigiamose temperatūrose.  Pagrindinis veiksnys, ribojantis alternatyvių medžiagų naudojimą slidumo keliuose ir gatvėse mažinti – medžiagų kaina. Lyginant su natrio chloridu, ji skiriasi iki dvidešimties ir daugiau kartų“, – sako prof. A. Vaitkus.

Pastaruoju metu vykdoma vis daugiau tyrimų, kuriuose naudojamos alternatyvios kelių slidumą mažinančios medžiagos: kalcio ir magnio acetatai (CMA), natrio ir kalio acetatai, formiatai. Šiais metais VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas vykdo mokslinius tyrimus, kurių metų bus įvertintas tradicinių ir alternatyvių medžiagų, tokių, kaip CMA efektyvumas. Tyrimo pabaigoje bus sukurta slidumą mažinančios medžiagos parinkimo metodika priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto specialistai taip pat pateikė rekomendacijas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Jose patariama atsisakyti gatvių barstymo smulkiu smėliu. Vietoje jo rekomenduojama naudoti rupesnį, smėlio ir žvirgždo mišinį. 

„Tokiu būdu pavasarį, atšilus orams, būtų ženkliai sumažinama oro tarša kietosiomis dalelėmis. Pavasarį kelio ar gatvės savininkas privalo pasirūpinti, kad visos šaltuoju laikotarpiu išbertos frikcinės medžiagos būtų sušluotos ir išvežtos pakartotiniam naudojimui“, – teigia profesorius.

Medžiagų aktyvumas ir žala aplinkai 

Medžiagų, kuriomis žiemos sezono metu barstomi keliai, aktyvumas priklauso nuo oro sąlygų, kiek ilgai sninga ir pusto Taip pat – nuo eismo intensyvumo, barstomų medžiagų sudėties, struktūros, granuliometrijos ir pan. Reikšmingiausias veiksnys – aplinkos ir dangos temperatūra bei sniego kritulių kiekis.

Prižiūrint kelius žiemą, barstomi ir purškiami ne tik slidūs keliai, bet ir keliai ar jų ruožai, kurie už valandos ar poros taps slidūs. Tokiu būdu vykdoma prevencinė slidumo mažinimo priežiūra, kuri leidžia sumažinti sunaudojamų druskų ir jos tirpalų kiekį, pagerinti eismo sąlygas besiformuojant slidumui. 

„Jeigu keliuose ar gatvėse taikoma prevencija, kurios metu slidumą mažinančios cheminės medžiagos naudojamos prieš snygį ar ledo susiformavimą, tokiu būdu užkertant kelią sniegui prilipti prie dangos, ji gali būti veiksminga net iki keletos dienų“, – teigia Kelių tyrimo instituto direktorius.

Anot prof. A. Vaitkaus, nėra vienintelės medžiagos ar technologijos, kuri užtikrintų efektyvią ir draugišką aplinkai kelių priežiūrą žiemos metu. Tik subalansuotas priemonių ir medžiagų rinkinys, racionalus priežiūros lygių nustatymas ir jų nuolatinis užtikrinimas „be siurprizų“ leistų pasiekti didžiausią naudą kelių ir takų naudotojams.

Neigiamą druskos poveikį aplinkai, dažnu atveju augalams, galima reikšmingai sumažinti papildomai juos laistant pavasarį. Gausūs krituliai arba papildomas laistymas praktiškai iki minimumo išplauna chlorido jonus iš grunto.

Technika skirta sniego valymui

Prižiūrint kelius, labai svarbu turėti kuo tikslesnius duomenų šaltinius: skaitmeninę orų prognozę, kelių oro sąlygų stočių duomenis, atliekamų darbų duomenis, mobilių kelio būklės matuoklių bei automobilių srauto duomenis. Su Kelių būklės informacine sistema (KBIS) visa tai įgyvendinama, ji nuolat tobulinama. 

„Lietuvos, valstybinės reikšmės keliuose, kuriuos prižiūri AB „Kelių priežiūra“, dirba skirtingų tipų ir galingumo valytuvai-barstytuvai. Šios priemonės, pradedant nuo 2020 m., prieš kiekvieną žiemą patikrinamos, kalibruojamas druskos išbėrimo mechanizmas. Pastaruoju metu didžiausias dėmesys sutelktas į prevenciją, todėl nepertraukiamai stebima Lietuvos meteorologinė prognozė ir kelių dangos būklė“, – pasakoja VILNIUS TECH profesorius.

Gatvių priežiūros žiemą pokyčiai

Profesorius A. Vaitkus pažymi, kad pastaruoju metu pastebi gatvių priežiūrą žiemą atliekančių įmonių darbo pokyčius.

Vilniaus miesto gatves prižiūrinti savivaldybės įmonė „Grinda“ nuolat analizuoja orų prognozes, gerokai iš anksto įspėja vilniečius apie numatomus orų ir eismo sąlygų permainas. Kelių tyrimo instituto direktorius pastebi, kad atsižvelgdama į sinoptikų prognozes įmonė naudoja platų priemonių spektrą – nuo apledėjimo prevencijai skirto gatvių laistymo koncentruotu druskos tirpalu ar išankstinio gatvių barstymo iki budėjimo sudėtingesniuose gatvių ruožuose. Optimizuodama procesus ir naudodama modernią įrangą, „Grinda“ sugebėjo ženkliai sumažinti į gatvių priežiūrai naudojamo natrio chlorido apimtis.

„Niekada negali žinoti, kokių siurprizų yra paruošusi žiema, todėl visada ruošiamės blogiausiam scenarijui – kasdien atidžiai sekame sinoptikų prognozes, stebime eismo sąlygas gatvėse. Kad vilniečiai kasdien galėtų saugiai pasiekti kelionės tikslą – darbovietę, darželį, prekybos centrą ar polikliniką – itin atsakingai planuojame darbus, kūrybiškai panaudojame turimą techniką, diegiame inovatyvius sprendimus. Pavyzdžiui, į siauras sostinės Senamiesčio ir Žvėryno gatveles siunčiame tam pritaikytą mažąją techniką, o jos naudojamų medžiagų papildymui įrengėme mobiliuosius punktus, kurie leidžia gerokai sutrumpinti kelionės druskų papildymui laiką. Tokie ir panašūs sprendimai ženkliai padidina miesto valymo efektyvumą“, –  teigia Vilniaus mieste sniegą valančios bendrovės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau