Esant stipriam snygiui, vis dažniau visuomenėje pasigirsta, kad keliai valomi prastai, labai retai. Tačiau ar žinojote, kad sniego valymo, barstymo eiga ir sparta priklauso nuo kelio ar gatvės reikšmės? Kuo kelias aukštesnės kategorijos, tuo priežiūros darbai vykdomi greičiau, reikalavimai atliekamiems darbams aukštesni. Pavyzdžiui, aukštos kategorijos keliuose sniegas turi būti valomas, barstomos slidumą mažinančios medžiagos tol, kol nustoja snigti. Tad kokiomis medžiagos keliai barstomi Lietuvoje?
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimo instituto ekspertai teikia nuolatines rekomendacijas dėl kelių priežiūros žiemą, gerinimo. Pagrindiniai elementai, į kuriuos rekomenduojama koncentruotis: efektyvi aplinkos sąlygų, kritulių ir reiškinių prognozė, prevencinė priežiūra – dangos paruošimas reiškiniui, savalaikis reagavimas reiškinio pasekmių šalinimui, visų pirma sniego ir besiformuojančio ledo pašalinimui, esamoms sąlygoms tinkamų sniego ir ledo tirpdymo medžiagų pasirinkimas, maršrutų planavimas ir procesinis optimizavimas, sniegą ir ledą tirpdančių medžiagų talpyklų įrengimas priežiūros maršrutuose, tokiu būdu eliminuojant poreikį grįžti į bazę medžiagų pasipildymui.
Ar keliams barstyti naudojamos efektyvios medžiagos?
Pasak VILNIUS TECH Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, Lietuvoje aukščiausios kategorijos keliai ir gatvės barstomi šlapiomis natrio arba kalcio chlorido druskomis, o pastaruoju metu vis dažniau šių druskų vandeniniu tirpalu. Žemo priežiūros lygio keliuose, dažnai taikomos frikcinės medžiagos: smėlis, sumaišytas su skirtingo druskingumo tirpalu, druska. Žemiausios kategorijos keliai tik valomi ir „šukuojami“.
„Moksliniais ir ekspertiniais tyrimais įrodyta, kad natrio chloridas – ekonomiškai efektyviausia medžiaga. Kalcio ir magnio chloridai naudojami žemesnėse nei 7 laipsnių, neigiamose temperatūrose. Pagrindinis veiksnys, ribojantis alternatyvių medžiagų naudojimą slidumo keliuose ir gatvėse mažinti – medžiagų kaina. Lyginant su natrio chloridu, ji skiriasi iki dvidešimties ir daugiau kartų“, – sako prof. A. Vaitkus.
Pastaruoju metu vykdoma vis daugiau tyrimų, kuriuose naudojamos alternatyvios kelių slidumą mažinančios medžiagos: kalcio ir magnio acetatai (CMA), natrio ir kalio acetatai, formiatai. Šiais metais VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas vykdo mokslinius tyrimus, kurių metų bus įvertintas tradicinių ir alternatyvių medžiagų, tokių, kaip CMA efektyvumas. Tyrimo pabaigoje bus sukurta slidumą mažinančios medžiagos parinkimo metodika priklausomai nuo aplinkos sąlygų.
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto specialistai taip pat pateikė rekomendacijas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Jose patariama atsisakyti gatvių barstymo smulkiu smėliu. Vietoje jo rekomenduojama naudoti rupesnį, smėlio ir žvirgždo mišinį.
„Tokiu būdu pavasarį, atšilus orams, būtų ženkliai sumažinama oro tarša kietosiomis dalelėmis. Pavasarį kelio ar gatvės savininkas privalo pasirūpinti, kad visos šaltuoju laikotarpiu išbertos frikcinės medžiagos būtų sušluotos ir išvežtos pakartotiniam naudojimui“, – teigia profesorius.
Medžiagų aktyvumas ir žala aplinkai
Medžiagų, kuriomis žiemos sezono metu barstomi keliai, aktyvumas priklauso nuo oro sąlygų, kiek ilgai sninga ir pusto Taip pat – nuo eismo intensyvumo, barstomų medžiagų sudėties, struktūros, granuliometrijos ir pan. Reikšmingiausias veiksnys – aplinkos ir dangos temperatūra bei sniego kritulių kiekis.
Prižiūrint kelius žiemą, barstomi ir purškiami ne tik slidūs keliai, bet ir keliai ar jų ruožai, kurie už valandos ar poros taps slidūs. Tokiu būdu vykdoma prevencinė slidumo mažinimo priežiūra, kuri leidžia sumažinti sunaudojamų druskų ir jos tirpalų kiekį, pagerinti eismo sąlygas besiformuojant slidumui.
„Jeigu keliuose ar gatvėse taikoma prevencija, kurios metu slidumą mažinančios cheminės medžiagos naudojamos prieš snygį ar ledo susiformavimą, tokiu būdu užkertant kelią sniegui prilipti prie dangos, ji gali būti veiksminga net iki keletos dienų“, – teigia Kelių tyrimo instituto direktorius.
Anot prof. A. Vaitkaus, nėra vienintelės medžiagos ar technologijos, kuri užtikrintų efektyvią ir draugišką aplinkai kelių priežiūrą žiemos metu. Tik subalansuotas priemonių ir medžiagų rinkinys, racionalus priežiūros lygių nustatymas ir jų nuolatinis užtikrinimas „be siurprizų“ leistų pasiekti didžiausią naudą kelių ir takų naudotojams.
Neigiamą druskos poveikį aplinkai, dažnu atveju augalams, galima reikšmingai sumažinti papildomai juos laistant pavasarį. Gausūs krituliai arba papildomas laistymas praktiškai iki minimumo išplauna chlorido jonus iš grunto.
Technika skirta sniego valymui
Prižiūrint kelius, labai svarbu turėti kuo tikslesnius duomenų šaltinius: skaitmeninę orų prognozę, kelių oro sąlygų stočių duomenis, atliekamų darbų duomenis, mobilių kelio būklės matuoklių bei automobilių srauto duomenis. Su Kelių būklės informacine sistema (KBIS) visa tai įgyvendinama, ji nuolat tobulinama.
„Lietuvos, valstybinės reikšmės keliuose, kuriuos prižiūri AB „Kelių priežiūra“, dirba skirtingų tipų ir galingumo valytuvai-barstytuvai. Šios priemonės, pradedant nuo 2020 m., prieš kiekvieną žiemą patikrinamos, kalibruojamas druskos išbėrimo mechanizmas. Pastaruoju metu didžiausias dėmesys sutelktas į prevenciją, todėl nepertraukiamai stebima Lietuvos meteorologinė prognozė ir kelių dangos būklė“, – pasakoja VILNIUS TECH profesorius.
Gatvių priežiūros žiemą pokyčiai
Profesorius A. Vaitkus pažymi, kad pastaruoju metu pastebi gatvių priežiūrą žiemą atliekančių įmonių darbo pokyčius.
Vilniaus miesto gatves prižiūrinti savivaldybės įmonė „Grinda“ nuolat analizuoja orų prognozes, gerokai iš anksto įspėja vilniečius apie numatomus orų ir eismo sąlygų permainas. Kelių tyrimo instituto direktorius pastebi, kad atsižvelgdama į sinoptikų prognozes įmonė naudoja platų priemonių spektrą – nuo apledėjimo prevencijai skirto gatvių laistymo koncentruotu druskos tirpalu ar išankstinio gatvių barstymo iki budėjimo sudėtingesniuose gatvių ruožuose. Optimizuodama procesus ir naudodama modernią įrangą, „Grinda“ sugebėjo ženkliai sumažinti į gatvių priežiūrai naudojamo natrio chlorido apimtis.
„Niekada negali žinoti, kokių siurprizų yra paruošusi žiema, todėl visada ruošiamės blogiausiam scenarijui – kasdien atidžiai sekame sinoptikų prognozes, stebime eismo sąlygas gatvėse. Kad vilniečiai kasdien galėtų saugiai pasiekti kelionės tikslą – darbovietę, darželį, prekybos centrą ar polikliniką – itin atsakingai planuojame darbus, kūrybiškai panaudojame turimą techniką, diegiame inovatyvius sprendimus. Pavyzdžiui, į siauras sostinės Senamiesčio ir Žvėryno gatveles siunčiame tam pritaikytą mažąją techniką, o jos naudojamų medžiagų papildymui įrengėme mobiliuosius punktus, kurie leidžia gerokai sutrumpinti kelionės druskų papildymui laiką. Tokie ir panašūs sprendimai ženkliai padidina miesto valymo efektyvumą“, – teigia Vilniaus mieste sniegą valančios bendrovės „Grinda“ vadovas Kęstutis Vaicekiūtis.
Galerija
