Stojantiesiems

Projektas „BE OPEN“

Liepos 3, 2021

Projektas „BE OPEN“ žengia žingsnį į priekį įgyvendinant atviro mokslo koncepciją transporto srityje, sukurdamas įrankį „TOPOS observatorija ir forumas“ (angl. TOPOS Observatory & Forum) – atvirus vartus transporto srities tyrimams.

Siekiant vystyti atvirojo mokslo įgyvendinimą transporto srityje, 2019–2021 m. vykdytas tarptautinis projektas BE-OPEN. Projektu siekiama sukurti visuotinį supratimą apie praktinį atvirojo mokslo poveikį ir nustatyti bei įdiegti mechanizmus, kurie padėtų tai įgyvendinti transporto srityje. Per dvejus projekto BE OPEN, kuriame dalyvavo ir VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto specialistai, įgyvendinimo metus buvo:
(1) Nustatytas bendras atvirojo mokslo supratimas transporto tyrimuose, pateikiant pagrindinius atvirojo mokslo principus ir praktiką, nustatant poreikius, naudą ir priemones, užtikrinančias tinkamą ir tvarų įgyvendinimą ir įsisavinimą.
 (2) Įtrauktos pagrindinės suinteresuotosios šalys transporto srityje ir sukurtos teisinės elgesio kodekso dėl atvirojo mokslo ir pagrindinių veiklos rodiklių specifikacijos, vertinančios transporto tyrimus, kuriuose naudojamas atvirasis mokslas. Taip pat pasiūlytas planas, skatinantis atvirąjį mokslą transporto tyrimuose.
(3) Sukurta žinių bazė apie atvirojo mokslo metodų įgyvendinimą atliekant transporto tyrimus, galimybes, sinergiją ir integraciją su Europos atvirojo mokslo debesimi (EOSC). 
(4) Galiausiai BE OPEN projektas įsteigė „TOPOS forumą ir observatoriją“ – platformą, kurioje galima aptarti ir dalintis mokslinių tyrimų rezultatais, duomenimis, programine įranga ir kita informacija, susijusia su transporto ir mobilumo moksliniais tyrimais. TOPOS yra internetinė platforma, pritaikyta transporto tyrimų organizacijoms ir asmenims. Šis įrankis siūlo skirtingas paslaugas, pritaikytas skirtingiems vartotojams.
TOPOS observatorija įstaigoms (angl. TOPOS Observatory for organisations) siūlo universitetams, tyrimų centrams, suinteresuotos įmonėms naudotis mokslinių tyrimų rezultatais transporto srityje, vadovaujantis atviro mokslo gairėmis ir geriausia praktika. Platforma yra susieta su Europos atvirojo mokslo debesiu (EOSC) ir Europos mokslinių tyrimų atvirosios prieigos infrastruktūra (OpenAIRE).  
TOPOS observatorija asmenims (angl. TOPOS Observatory for individuals) siūlo atvirą profesionalų tinklą, kuriame mokslininkai, studentai, tyrėjai ir ekspertai gali dalytis ir naudotis žiniomis ir tyrimų rezultatais. Šis įrankis taip pat yra atviras piliečiams, kurie nori daugiau sužinoti apie transporto tyrimus.
TOPOS forumas (angl. TOPOS Forum) suteikia galimybę keistis idėjomis ir dalytis gerąja patirtimi, įgyvendinant atvirojo mokslo principus transporto srities tyrimuose.

Daugiau apie projekto BE OPEN rezultatus galima sužinoti projekto internetinėje svetainėje: beopen-project.eu/

Projektas „BE OPEN“ buvo finansuotas iš Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ pagal sutartį Nr. 824323.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau