Rubrikoje „Susipažink su VVF“ pristatome Teisės katedros docentę dr. Violetą Šniokienę

Vasario 23, 2024

Tęsiame rubriką „Susipažink su VVF“ ir pristatome VVF dėstytojus. Šįkart kalbinome Teisės katedros docentę bei Teisės direkcijos direktorę dr. Violetą Šniokienę, kuri yra tikra teisės ekspertė! Sukaupta teisės patirtimi su studentais dalinasi jau net 15 metų. Todėl pirmiausia V. Šniokienės klausėme – kas gi smagiausia yra dėstyme?

Mėgstu dirbti su jaunimu, nes tai yra puikus būdas mokytis priimti kitoniškumą, stebėti kartų skirtumus, susipažinti su jaunimo slengu, vertybėmis, mąstymo būdu. Man yra šiek tiek keista, kad darbas su jaunimu traktuojamas kaip ugdomoji jaunimo veikla, nors ne mažesnę reikšmę šiame procese turi ir mūsų, dėstytojų, saviugda.

  • Koks yra įdomiausias Jūsų dėstomas dalykas?

Universitete teisės srities dalykus dėstau nuo 2008 metų. Išskirti įdomiausią dalyką būtų labai sunku, nes tas įdomumas labai netvarus: kiekvienas naujai dėstomas dalykas pradžioje būna labai įdomus, kol po kažkurio laiko pajauti, kad atsirado daug automatizmo, mintys vis sukasi apie tai, kad reikia inicijuoti kažkokius pokyčius studijų programose, reikia pradėti dėstyti kažką naujo. Pavyzdžiui, šiuo metu dėstau autorinės teisės dalyką. Bet jau antri metai nepaleidžia mintis, kad studentams reikėtų dėstyti intelektinės nuosavybės teisę, kuri be autorinės teisės apima ir prekių ženklų, patentų, pramoninio dizaino, interneto domenų ir daugiau įvairių sričių, kurios ne mažiau aktualios būsimiems specialistams nei vien tik autorinė teisė.

  • Galbūt išskirtumėte, kokie momentai yra dėstytojams nepatogiausi?

Nepatogiausi ir tuo pačiu smagiausi su dėstymu susiję momentai yra tie, kuomet ne studijų procese neatpažįsti savo studentų: yra tekę ir sporto renginyje, ir naktiniame klube, ir net giminės susiėjime išgirsti iš pašnekovo, kad buvau jo dėstytoja. Tokiais momentais geriausiai suprantu, kad visos žinios, kurių mokome,  vertingos tik tiek, kiek jos yra naudojamos. Ir kiek jos bus naudojamos kitų, nelabai nuo mūsų priklauso. O štai įspaudas, kurį paliekame studentų prisiminimuose apie save, gali būti labai plataus diapazono: nuo vos įžiūrimo iki nepaprastai ryškaus, nuo keliančio labai šiltas emocijas iki asociacijų su vilčių, vertybių ar net svajonių sugriovimu. Ir mes negalime perrašyti to, kas apie mus prisimenama…

  • Teisės ar mokslo projektai Jums labiau prie širdies?

Kadangi be teisės mokslų esu įgijusi ir inžinierės diplomą, mano tyrimų sritis dažniausiai yra kažkur per vidurį tarp socialinių ir technologijos mokslų: sprendimų priėmimo teorija, operacijų tyrimo ar lošimo metodai. Niekada nesijaučiau esanti mokslininke, nes didžiausia mano laiko rijikė – praktinė teisininkės veikla. Būtent kaip teisininkė, o ne mokslininkė nuolat dalyvauju ir įvairiuose mokslo arba studijų projektuose.

  • Kokia mėgstamiausia laisvalaikio leidimo forma?

Nuo jaunystės labai daug sportuodavau, galbūt todėl ir šiandien mano visi laisvalaikio pomėgiai susiję su aktyvia veikla: alpinizmas, bėgimas, kanjoningas, kalnų slidinėjimas ir pan.. Tai geriausias būdas persikrauti ir išvalyti savo mintis. Nes mūsų sėkmė priklauso ne nuo aplinkybių, o nuo to, kaip mes mąstome ir kaip į tas aplinkybes reaguojame.

Dėkojame už įdomų pokalbį dr. Violetai Šniokienei, linkime žingeidžių studentų bei įdomių profesinių iššūkių!

 

Galerija

Panašios naujienos

29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“
29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“
Spalio 20 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas organizuoja 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“, kuri suburs jaunuosius mokslininkus, akademinės bendruomenės narius ir įvairių sričių specialistus. Konferencijos programa Konferenciją sudarys dvi dalys: 12:20–13:50 val. Plenarinis posėdis VILNIUS TECH S1 rūmų I aukšto hole. 16:30–18:30 val. Magistrantų pranešimai nuotoliniu būdu, atskirose studijų programų sekcijose. Plenarinio posėdžio pranešėjai Plenarinio posėdžio metu bus aptariamos aktualios projektų valdymo, strategijų įgyvendinimo ir duomenų panaudojimo temos. Pranešimus skaitys: Mantas Kapočius (UAB „DIPA“) pristatys pranešimą „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė (Aplinkos projektų valdymo agentūra), kuri pristatys pranešimą „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Chris Krul („Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė), kuris skaitys pranešimą „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Magistrantų mokslinių tyrimų pristatymai Antrojoje konferencijos dalyje magistrantai nuotoliniu būdu pristatys savo mokslinius tyrimus ir jų rezultatus. Visiems pranešimus skaičiusiems dalyviams bus išduoti tai patvirtinantys sertifikatai. Geriausi pranešimai, parengti mokslinių straipsnių forma, turės galimybę būti publikuoti mokslo žurnale „Mokslas – Lietuvos ateitis“. Prisijungimo prie nuotolinių konferencijos sekcijų nuorodos bus paskelbtos artėjant renginio datai. Mokslo ir Organizacinio komiteto pirmininkas doc. P. Šūmakaris, tel. (0 5) 274 4885, el. paštas:  paulius.sumakaris@vilniustech.lt Mokslo ir Organizacinio komiteto sekretorė M. Vitkauskaitė-Duoblienė, tel. (0 5) 274 4889, el. paštas:  marina.vitkauskaite-duobliene@vilniustech.lt Plačiau
Plačiau
Lietuvos technologijų perdavimo ekspertai Taline: dirbtinis intelektas ir naujos mokslo komercinimo galimybės
Lietuvos technologijų perdavimo ekspertai Taline: dirbtinis intelektas ir naujos mokslo komercinimo galimybės
Spalio 8–9 dienomis Taline, istoriniuose Estijos valstybingumo namuose (Estonian Statehood House), įvyko metinė Baltijos šalių technologijų perdavimo tinklo konferencija „The Baltic Technology Transfer Network Annual Conference 2026: Navigating the Next Era of Knowledge Transfer: AI, Commercialisation and Beyond“. Renginyje aktyviai dalyvavo ir Lietuvos žinių ir technologijų perdavimo tinklo („TTO Lithuania“) nariai – VILNIUS TECH Mokslo ir inovacijų ekspertė Justina Adomaitytė, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto ekspertai. Dviejų dienų konferencija, kurią organizavo Estijos technologijų perdavimo tinklas, tapo svarbia platforma Baltijos ir Šiaurės šalių atstovams aptarti, kaip dirbtinis intelektas, intelektinės nuosavybės valdymas ir valstybės pagalbos taisyklės keičia mokslo ir verslo bendradarbiavimą. Dirbtinis intelektas TTO kasdienybėje: galimybės ir teisiniai iššūkiai Viena pagrindinių konferencijos temų – dirbtinio intelekto skverbimasis į technologijų perdavimo procesus. Pagrindiniame pranešime ir sekusioje diskusijoje ekspertai nagrinėjo strategiškai svarbius klausimus: Kaip DI įrankiai padeda TTO greičiau identifikuoti komercinį tyrimų potencialą? Kokių teisinių ir duomenų privatumo iššūkių kyla integruojant DI į intelektinės nuosavybės valdymą? Diskusijoje patirtimi dalijosi „Max Planck Innovation“ startuolių ir investicijų vadovas dr. Florian Kirschenhofer (Vokietija), „AIRE/TalTech“ dirbtinio intelekto ekspertas Rene Väli ir advokatų kontoros „Walless“ teisininkė, duomenų apsaugos ekspertė Tea Park. Diskusiją moderavo Eindhoveno technologijos universiteto (Nyderlandai) Technologijų perdavimo centro vadovas Renato Calzone. Savo pranešime jis taip pat pristatė ir aptarė praktinius būdus, kaip mokslinių tyrimų rezultatus paversti komercine verte. Baltijos šalių atžalinių įmonių (Spin-off) ekosistema ir Lietuvos balsas Didelio dėmesio sulaukė tarptautinė panelinė diskusija „Ko reikia norint sukurti sėkmingą universitetinę atžalinę įmonę   Baltijos šalyse?“ (moderavo Anu Honkalinna iš Aalto universiteto, Suomija). Diskusijoje KTU patirtimi kuriant ir plėtojant universitetines atžalines įmones dalijosi  KTU Intelektinės nuosavybės valdymo projektų vadovė Greta Žėkienė. Kartu su kolegomis iš Estijos („TalTech“) bei Latvijos (Institute of Solid State Physics) ji aptarė regioninius išradimų komercinimo iššūkius, bendradarbiavimą su investuotojais ir infrastruktūros plėtrą.   „Nors Baltijos šalys pasižymi stipriu mokslo potencialu, sklandus ir efektyvus technologijų   kelias į rinką reikalauja ne tik aiškios teisinės bazės, bet ir lankstaus požiūrio.Technologijų perdavimo centrai patys turi veikti kaip startuoliai – greitai reaguoti, ieškoti naujų, kartais net netipinių sprendimų ir padėti rasti tinkamiausią technologijos komercinimo kelią. Dalindamiesi patirtimi su Baltijos šalių kolegomis galime geriau suprasti bendrus iššūkius ir rasti praktiškus sprendimus,“ – pabrėžė Lietuvos atstovė. Praktinės dirbtuvės ir strateginis IN valdymas Atskirame pranešime dr. Florian Kirschenhofer analizavo valstybės pagalbos (State Aid) taisykles ir su jomis susijusius iššūkius technologijų perdavimo sandoriuose. Konferencijos kulminacija tapo interaktyvus strateginis žaidimas, kurio metu Lietuvos ir užsienio šalių TTO atstovai imitavo realias situacijas: atliko intelektinės nuosavybės analizę, priėmė strateginius sprendimus mokslo ir verslo sandoriuose bei ieškojo optimalių atradimų apsaugos būdų.   Konferencija Taline pratęsė praėjusiais metais Vilniuje pradėtą Baltijos šalių technologijų perdavimo tinklo (TTO Baltic) kasmetinių renginių tradiciją. Šie susitikimai stiprina regiono technologijų perdavimo specialistų bendradarbiavimą, suteikia galimybę dalintis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų, padedančių mokslinių tyrimų rezultatus sėkmingiau paversti rinkai pritaikomomis technologijomis ir inovatyviais verslais.   Renginį organizavo Estijos technologijų ir žinių perdavimo tinklas TTO Estonia, bendradarbiaudamas su Estijos patentų biuru, „Enterprise Estonia“ bei Estijos mokslo taryba. Renginys bendrai finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.  
Plačiau