Stojantiesiems

Saulėtekyje planuojamas beveik kilometro ilgio dviračių takas

Kovo 22, 2017
Šiemet Saulėtekyje planuojamas nutiesti naujas, beveik kilometro ilgio dviračių takas. Taip pat planuojama įgyvendinti ir daugiau priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti darnų judumą studentų miestelyje ir jo apylinkėse. Apie darnų mobilumą ir susisiekimo iššūkius diskutavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) akademinė bendruomenė ir Vilniaus miesto atstovai.
 
Darnaus judumo strategijoje – dėmesys triukšmo mažinimui
Kaip tikina diskusijoje dalyvavęs VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas, Vilniui, kaip vienai žaliausių Europos Sąjungos sostinių, reikalingas darnaus judumo planas.
„Saulėtekis yra unikali Vilniaus vieta, tiek savo aplinka, tiek ir šioje aplinkoje gyvenančiais bei dirbančiais žmonėmis. Čia kuriama sostinės susisiekimo ateitis, čia bus įgyvendinami ir darnaus judumo plano sprendimai“, – teigia prof. dr. A. Daniūnas.
Turimais duomenimis, vienas šeštadalis Vilniaus miesto gyventojų gyvena padidinto triukšmo zonoje. Pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu Vilniaus aglomeracijoje įvardijamas transportas, kuris sudaro 93 proc. visų triukšmo šaltinių. Tuo tarpu, oro transporto keliamas triukšmas, skaičiuojama, sudaro vos 4,8 proc., o geležinkelių – 1,4 proc. viso miesto triukšmo lygio.
„Matavimai rodo, kad triukšmas su kasmet augančiu automobilizacijos lygiu tampa vis aktualesniu klausimu, kuriam reikalingas ilgalaikis sprendimas. Kelionei mieste kol kas tebesirenkame nuosavą automobilį, tačiau didėjantį transporto srautą lydi ir to pasekmės: padidėjusios triukšmo normos, oro tarša, sveikatos sutrikimai, avaringumas, mažėjantis eismo dalyvių saugumas. Tai yra svarbūs miestui iššūkiai, kuriuos turės išspręsti ir rasti balansą didelėje Vilniaus susisiekimo sistemoje darnaus judumo planas, be abejonės, prioritetą teikiant alternatyvioms transporto priemonėms. Tačiau svarbu jau šiandien apie tai kalbėti. Ir kalbėti su dėstytojais ir jų studentais, būsimais plano įgyvendinimo specialistais“, – teigia Vilniaus mero pavaduotojas Linas Kvedaravičius.
 

Anot darnaus judumo plano koordinatorės dr. Kristinos Gaučės, šio strateginio dokumento tikslas – keisti gyventojų elgseną, skatinant juos keliauti ne automobiliais, o sudarant tinkamas sąlygas kitų rūšių kelionėms, jas paverčiant maloniais potyriais.
„Šis dokumentas nurodys, kaip efektyviai sureguliuoti ne tik automobilių, viešojo transporto bei dviratininkų ir pėsčiųjų sklandų eismą, bet užtikrins ir saugų susisiekimą mamoms su vežimėliais bei negalią turintiems Vilniaus gyventojams ir svečiams, sumažins triukšmo lygį mieste. Toks strateginis judumo planas Vilniuje rengiamas pirmą kartą“, – sako K. Gaučė.
 
Darnaus judumo planas – iki 2020 metų
Pirmą kartą darnaus judumo plano vizija praėjusių metų pabaigoje pradėta pristatinėti Vilniaus bendruomenėms. 2016 m. gruodį ji buvo pristatyta savivaldybėje susirinkusiems seniūnams, seniūnaičiams, aktyviausiems vietos bendruomenių nariams. Susitikime ne tik pristatyti plano tikslai, paaiškinta, kuo skiriasi darnus planavimas nuo tradicinio transporto planavimo, bet ir išklausyti bendruomenių lūkesčiai dėl patogesnio keliavimo mieste. 2017 m. sausį plano vizija pristatyta ir neįgaliųjų asociacijos atstovams.
Per 2017 m. kartu su bendruomenėmis išsigryninti sprendimai bus svarstomi 2018 m. Detalus įgyvendinimo veiksmų planas numatytas 2018–2020 m., o plano strategija galios iki 2030 m.
 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau