Stojantiesiems

Šiemet konferencijoje apie architektūros kokybę dėmesys bus skirtas kultūros paveldui

Spalio 4, 2019

Minint Pasaulinę architektūros dieną, jau penktąjį kartą Lietuvos architektų rūmai drauge su VGTU Architektūros fakultetu bei šiais metais prisijungusiu Kultūros paveldo departamentu, 2019 m. spalio 7-8 dienomis rengia tarpdisciplininę mokslinę-praktinę konferenciją „Architektūros kokybė: integruotas požiūris į kultūros paveldą“.

Per penkerius metus plečiasi konferencijoje diskutuoti šia tema norinčiųjų profesijų ratas: prie architektų jungiasi teisininkai, istorikai, sociologai, geografai, paveldo ir kriminalistikos ekspertai, o šiais metais ir gausus būrys socialinių partnerių (įvairių valstybinių institucijų, visuomeninių organizacijų ir bendruomenių). Svarbus šių metų kokybinis pokytis – konferencijoje užsienio pranešėjai pasidalins tarptautine patirtimi.

Šiais metais konferencijos dalyviai pagrindinį dėmesį skirs bendradarbiavimo skatinimui saugant kultūros paveldą ir gerinant aplinkos kokybę, tarpdalykinio (ir tarpinstitucinio) susikalbėjimo didinimui. Tikimasi, kad dvi dienas truksiantis renginys, kurios programą sudarys konferencijos ir kūrybinių dirbtuvių dalys, taps puikia bendradarbiavimo platforma aptariant aktualijas bei strategijas ir ateityje.

Pirmosios dienos programą sudarys trys pranešimų sesijos.

Pirmąją sesiją „Kultūros paveldo iššūkiai“ pristatys Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, kurios metu bus pateikiamas integruotas architektų ir archeologų požiūris į paveldo restauravimą ir išsaugojimą, būdai kaip iš naujo galima panaudoti istorinius pastatus. Pranešimus šiais klausimais skaitys tyrėjai iš Jungtinės Karalystės (D. H. Tomback), Šveicarijos (B. Dubosson), Italijos (G. Minutoli, A. Arrighetti), o sesiją vainikuos diskusija (moderatorius A. Jomantas).

Antrąją sesiją „Integruotas požiūris į kultūros paveldą planavimo kontekste“ pristatys Vilniaus universitetas drauge su Lietuvos nacionalinės komisijos sekretoriatu. Dr. V. Janušauskaitė savo pranešime kels klausimą, ką visgi reiškia integruotas požiūris saugant urbanistinį paveldą, R.Vaičekonytė-Kepežinskienė pateiks rekomendacijas, kuriomis reikėtų remtis siekiant integralios kultūros paveldo apsaugos ir tvaraus vystymosi tikslų Lietuvoje, o S. Bugiene drauge su Ž. Šimkute pažiūrės į temos praktinio taikymo aspektus. Diskusiją moderuos prof. M. Drėmaitė.

Baigiamojoje pirmosios dienos sesijoje „Modernus paveldas. Apskaita, atranka, apsauga“ konferencijos partneris Lietuvos architektų sąjunga kvies diskutuoti tiek apie teorinius, tiek ir apie praktinius moderniojo paveldo vertinimo ir pritaikymo aspektus: nuo bendresnių atrankos ir atskirų vertės aspektų išplėtojimo iki konkrečių paveldo objektų šiuolaikinio pritaikymo. Pranešimus skaitys A. Černiauskienė drauge su dr. M. Mankumi, prof. R. Palekas bei dr. D. Čiupailaitė –Wiszniewsk su A. Štelbiene. Sesijos diskusiją moderuos doc. L. Nekrošius.

Pirmą konferencijos dieną bus pristatyta ir naujovė – stendinių pranešimų sesija (kuruoja VGTU Architektūros fakultetas). Šis dalyvavimo formatas inicijuotas siekiant surasti glaudesnį bendravimą tarp architektūros tyrėjų, projektuojančių architektų ir bendruomenių. Antrąją dieną vyks kūrybinės dirbtuvės, kurių metu per konkrečius atvejus ieškosime (susi)kalbėjimo būdų ir galimybių
.
Konferencijos organizatoriai ir partneriai kviečia diskusijai visus, kuriems rūpi kultūros paveldo vertė visuomenei, skatindami tarpdalykinį bendradarbiavimą tarp kultūros paveldo savininkų, vietos bendruomenių ir valdžios institucijų, architektų ir paveldo ekspertų bei tyrėjų.

Konferencija vyks 2019 m. spalio 7-8 d. (pirmadienis – antradienis) 9.00 val. „Vilnius Tech Park SAPIEGOS“ (Antakalnio g. 17, Vilnius) ir bus transliuojama internetu, Lietuvos architektų rūmų youtube kanale.
Konferencijos organizatoriai: Lietuvos architektų rūmai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakultetas, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Konferencijos partneriai: Lietuvos architektų sąjunga, Vilniaus Dailės akademijos Paminklotvarkos katedra, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas, Kauno Technikos universiteto Architektūros ir statybos institutas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, Valstybinės kultūros paveldo komisija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, Kultūros paveldo centras, Lietuvos arboristikos centras, VĮ „Lietuvos paminklai“, Lietuvos geografų draugija, Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis, kokybės vystymo asociacija, VšĮ „Architektūros fondas“, MB „Kultūros ir dizaino projektai“.

Iliustracijos autorė Giedrė Godienė
Konferenciją finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Konferenciją remia: UAB „ACO Nordic“, UAB „JUNG Vilnius“, UAB „Rockwool“. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau