Stojantiesiems

Specialistai atskleidžia naujausią tendenciją – duomenų mokslas bus naujasis IT?

Birželio 10, 2021

Įstaigos, valstybės tarnybos, mobiliojo ryšio operatoriai, bankai, parduotuvės, transporto ir kitų verslo sričių įmonės, socialiniai tinklai ir išmanieji įrenginiai kasdien sukaupia milžinišką duomenų kiekį. Patys savaime duomenys nieko nereiškia ir niekur nepanaudojami, tačiau atsidūrę specialisto rankose jie tampa prasminga ir galinga informacija. Jie leidžia įmonėms suprasti vartotojų poreikius ir diegti naujoves, didinti produktyvumą ir mažinti išlaidas, efektyviau panaudoti išteklius, užkirsti kelią stichinėms nelaimėms, gerinti gamybos efektyvumą ir kartu mažinti atliekų kiekį. Tai – tik keletas pavyzdžių. 

Supratus duomenų vertę, juos apdoroti gebančių specialistų paklausa pastaruosius keletą metų itin sparčiai auga. Ar tokia paklausa rinkoje išliks, ar atsiras programinės įrangos sistemos, galinčios automatizuoti duomenų mokslininkų darbą? 

„Ši situacija man atrodo analogiška prieš dešimtmetį buvusiai, kai buvo kalbama, jog IT specialistų poreikis ilgai netruks, nes atsiras programos, kurios pakeis programuotojus. Esą, užsakovui reikės tik apibrėžti užduotį ir kodas jau bus parašytas. Kaip žinome, to neįvyko. Esu tikras, kad lygiai taip pat bus su žmonėmis, gebančiais naudoti duomenis sprendžiant realaus pasaulio uždavinius – duomenų inžinieriais, duomenų mokslininkais, statistikos ekspertais“, – sako vyriausiuoju duomenų mokslininku Norvegijos įmonėje „Cognite AS“ dirbantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto absolventas Dmitrij Melichov. Jis pasakoja apie duomenų mokslo svarbą bei jo atveriamas galimybes.

Kodėl šiuolaikiniame pasaulyje svarbūs duomenys ir gebėjimas juos tvarkyti? 

Kasdieniniame darbe mums reikia priiminėti vis daugiau sprendimų. Pasikartojantys procesai gali virsti gana nuobodžiu rutininiu darbu, kurį galima lengvai automatizuoti ir atlaisvinti žmones įdomesniems ir prasmingesniems darbams. Juo labiau, kad dažnai pavienis sprendimas bendrame kontekste nėra labai svarbus.

Be to, priimdami sprendimus žmonės iš prigimties yra linkę daryti klaidas, būti šališki, naudoti turimą asmeninę patirtį ar nuojautą. Ar galime tikėtis, kad toks priimtas sprendimas bus tinkamas? Vargu. Tačiau aktualiais duomenimis, surinkta informacija, statistika paremtas sprendimas kur kas dažniau gali duoti norimus rezultatus. O kad tie duomenys būtų gauti, o iš jų padarytos išvados būtų pagrįstos, žmonės privalo turėti tam tikrą duomenų rinkimo ir apdorojimo kultūrą, įgūdžius, kuriuos suteikia matematikos ir statistikos žinios.

Kas tai yra duomenų mokslas (angl. data science)? 

Duomenų mokslas – tai žinios ir kompetencijos, kurios, taikant duomenis, leidžia spręsti realaus pasaulio bei verslo iššūkius. Jie būna labai skirtingi, tad ir pats terminas, laikui bėgant, pasidarė platus. Per pastaruosius keletą metų iš didžiulės ir nelabai aiškiai apibrėžtos visumos, vadinamos duomenų mokslu, išsiskyrė dvi kiek siauriau apibrėžtos profesijos – duomenų inžinierius ir save mokančių sistemų/mašinų inžinierius.

Duomenų inžinierius (angl. data engineer) – tai žmogus, kuris moka surinkti duomenis iš skirtingų šaltinių, tokių kaip duomenų bazės, įvairūs jutikliai, saitynas (www) ir t.t., sutvarkyti juos, sujungti tarpusavyje, jei reikia, ir galutinai pateikti juos tokiu pavidalu, kuris leidžia atlikti tolimesnę analizę. Visi šie procesai turi būti tinkamai automatizuoti, tad duomenų inžinieriaus darbas reikalauja gerų programavimo žinių, bet mažiau duomenų analizės ar statistikos žinių.

Save mokančių sistemų/mašinų inžinierius (angl.  machine learning engineer) – tai žmogus, kuris paima duomenų inžinieriaus paruoštus duomenis, ir juos taikydamas kuria bei tobulina save mokančių sistemų/mašinų modelius. Įprastai šie žmonės turi labai geras statistikos bei save mokančių sistemų/mašinų žinias. 

Tai kas gi tas duomenų mokslininkas (angl. data scientist)? Tai universalus specialistas, žmogus, turintis pakankamai žinių keliose srityse, bet nebūtinai esantis ekspertu kurioje nors vienoje iš jų. Šio termino prasmė labai priklauso nuo įmonės, kurioje šis specialistas dirba. Pas mus – tai žmogus, sugebantis tiek bendraujant su klientais padėti suformuluoti užduotis, tiek tas užduotis išspręsti. Paprastai tam reikia ir programavimo, ir statistikos bei save mokančių sistemų/mašinų, ir duomenų vizualizacijos, ir net aplikacijų kūrimo įgūdžių.

Dirbate vyriausiuoju duomenų mokslininku – kaip atrodo jūsų darbas?

Mūsų įmonės pagrindinis produktas – platforma, skirta kaupti bei tarpusavyje jungti duomenis. Pats dirbu skyriuje, kuriame siekiama padėti klientams teisingai pritaikyti mūsų platformos galimybes savo įmonės uždavinių sprendimui. Dirbame su naftos ir dujų, gamybos, transporto, elektros tiekimo paslaugų įmonėmis.

Pats dirbu su elektros tiekimo sritimi. Elektros poreikiai visą laiką kinta, tad tinklo planavimas bei vystymas gali būti gyvybiškai svarbus visos šalies ekonomikai. Aš dirbu su išmanios įrenginių priežiūros (angl. smart maintenance) uždaviniais. Įprastai įrenginių gamintojai pateikia instrukcijas, kada įrenginiai ar jų dalys turi būti keičiami. Tačiau mūsų užduotis šiuos įrenginius prižiūrėti išmaniai – vietoje to, kad būtų aklai vadovaujamasi instrukcijomis, mes renkame duomenis apie įrangos eksploatavimo sąlygas ir rengiame įžvalgas, pagal kurias sprendžiama, ar įranga tinkama, jos nereikia keisti, o gal atvirkščiai – būtina keisti anksčiau, norint išvengti potencialios avarijos. 

Taip pat labai dažnai mūsų klientų duomenys būna išskirstyti po keletą skirtingų, tarpusavyje nekomunikuojančių, sistemų, o tai labai apsunkina darbą, reikalauja daug papildomai atliekamų žingsnių. Mes užsiimame automatizacija – savo platformoje jungiame duomenis iš skirtingų sistemų, nustatome tarp jų ryšius bei kuriame klientui patogius įrankius, palengvinančius jo kasdienį darbą su duomenimis. Taip pat dažnai automatizuojame ir analizės procedūras bei bandome įspėti apie galimas avarijas anksčiau, negu jos įvyksta.

Apdorodami vaizdo bei garso duomenis, taikome tiek moderniausius save mokančių sistemų/mašinų įrankius, tokius kaip neuronų tinklai, tiek ir klasikinius signalo apdorojimo metodus. Dirbame ir su robotais – turime du „Spot“ robotus iš „Boston Dynamics“, nagrinėjame jų taikymo galimybes objektų priežiūrai, nereikalaujančiai žmonių buvimo vietoje.

„Spot“ robotas iš „Boston Dynamics“

Dalyvaujate ir naujų darbuotojų atrankose – turbūt pastebite, kokių įgūdžių reikia, norint sėkmingai įsidarbinti šioje srityje? 

Mūsų komandos pagrindinis darbas yra konsultacinio pobūdžio, todėl mums svarbiausios kompetencijos yra programavimo žinios (labiausiai Python), statistikos bei save mokančių sistemų/mašinų išmanymas ir komunikacijos gebėjimai. 

Programavimo žinių reikia tam, kad darbuotojas galėtų ne tik pasiūlyti ir suplanuoti sprendimą, bet ir sėkmingai jį įgyvendinti. Save mokančių sistemų/mašinų bei statistikos metodų išmanymas suteikia „įrankių dėžę“, iš kurios galima parinkti kažką tinkančio turimai problemai spręsti. Komunikavimo įgūdžiai reikalingi dirbant su žmonėmis, kurie, greičiausiai, visiškai neturės nei programavimo, nei statistikos žinių; svarbu mokėti jiems paprastai ir suprantamai paaiškinti sudėtingus techninius dalykus, kad užduotis būtų teisingai suprasta, o parinktas sprendimo būdas atvestų į naudingus pokyčius. Paprastai ieškome žmonių, kurie turi visas šias kompetencijas. Dažniausiai nauji darbuotojai neturi konkrečios srities, su kuria tenka dirbti, patirties, bet ji įgyjama per realią praktiką.

Mokėtės VILNIUS TECH. Ar taip įsivaizdavote savo darbą, kai dar studijavote? 

Tuo metu, kai aš studijavau, dar nebuvo šiuo metu VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto siūlomos Duomenų analizės technologijų studijų programos. Doktorantūrą baigiau 2011 m., o 2012 m. veiklą pradėjo atvirų internetinių kursų sistemos, tokios kaip „Coursera“, „edX“, „Udacity“. Juose pradėjau domėtis keliomis temomis, susijusiomis su duomenų analize bei kriptografija. Tuo metu „duomenų mokslo“ terminas dar nebuvo paplitęs. Po kurio laiko nusprendžiau, kad norėčiau dirbti būtent duomenų analizės srityje, ir po kelių metų radau savo pirmą darbą įmonėje „Mediafon“, kur padėjau sukurti sukčiavimo prevencijai skirtą sprendimų kompleksą. Pirmą darbą naujoje srityje rasti sunkiausia, ir jis turi didžiausią įtaką tolimesnei karjerai. 

Manau, kad svarbiausia, ką duoda universitetinis išsilavinimas – tai gebėjimą įsisavinti naują informaciją bei susidoroti su iš pirmo žvilgsnio neįveikiamais uždaviniais, išmokus skaidyti juos į lengviau „įkandamus“ gabaliukus. 

Šiandien Duomenų analizės technologijų studijų programa jau yra VILNIUS TECH, kol dar dirbau universitete, pats aktyviai prisidėjau prie jos formavimo, kad ši atitiktų darbo rinkos poreikius.

Kuo jums asmeniškai įdomi duomenų mokslo sritis?

Aš visada norėjau dirbti matematikos ir programavimo sankirtoje, tad, manau, kaip tik tokį darbą ir radau. Darbas duomenų mokslo srityje leidžia pritaikyti save beveik kiekvienoje visuomenės gyvenimo srityje – nuo medicinos iki miestų planavimo. Man asmeniškai įdomiausia dirbti su „apčiuopiamais“ dalykais, kaip kad sunkioji mašinerija, su kuria šiuo metu ir dirbu. Matyti didžiulius įrenginius, tikrus inžinerijos šedevrus, ir žinoti, kad tu gali pagerinti jų veikimą – mane tai išties įkvepia.
 

Galerija

Panašios naujienos

Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams
Kibernetinis saugumas – nebe IT skyriaus problema: atsakomybė krenta vadovams
Pastarųjų savaičių kibernetiniai incidentai dar kartą priminė, kad tokios krizės gali paliesti ne tik technologijų įmones ar valstybės registrus. Po incidentų Registrų centre ir Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje vis daugiau organizacijų vadovų nebekelia klausimo: ar tai gali nutikti ir mums? Vis dažniau klausiama: kada tai nutiks ir ar organizacija tam pasirengusi? Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos duomenimis, 2025 m. Lietuvoje dėl asmens duomenų saugumo pažeidimų buvo paveikta daugiau kaip 1,2 mln. duomenų subjektų. Daugiau kaip pusė jų – 57 proc., arba 713 644 asmenys – buvo paveikti būtent dėl kibernetinių incidentų. Skiriasi veiklos sritys, duomenų pobūdis ir incidentų mastas, tačiau visais atvejais kyla tas pats klausimas: kas organizacijoje atsakingas už kibernetinį saugumą? VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentas dr. Paulius Šūmakaris teigia, kad kibernetinis saugumas yra klausimas, kurį šiandien turi spręsti praktiškai visos įmonės. Nors ilgą laiką buvo įprasta manyti, kad tai daugiausia IT skyriaus atsakomybė, dabar kibernetinis saugumas vis dažniau tampa aukščiausio lygio vadovų strateginės darbotvarkės dalimi. Kibernetinis incidentas nėra vien techninė problema Pasak jo, kibernetinis incidentas nėra vien techninė problema. Dažnai tai signalas, kad organizacijoje trūko aiškiai paskirstytų atsakomybių, tinkamų procesų ir žmonių, gebančių kibernetinį saugumą valdyti ne reaktyviai, o sistemiškai – dar prieš incidentui įvykstant. „Organizacijų veikla vis labiau priklauso nuo skaitmeninių technologijų – debesijos sprendimų, automatizuotų procesų, dirbtinio intelekto įrankių ir duomenų sistemų. Tai didina efektyvumą, tačiau kartu reiškia ir didesnį pažeidžiamumą: kibernetinis incidentas šiandien gali sustabdyti paslaugų teikimą, sutrikdyti tiekimo grandines, atverti jautrius duomenis ar tapti reputacine krize. Dėl to vadovų atsakomybė už kibernetinį saugumą nebėra tik geroji praktika ar reputacijos klausimas – ji vis aiškiau įtvirtinama ir teisės aktuose. Vadovybė nebegali kibernetinio saugumo vertinti kaip vien IT skyriaus problemos: ji turi suprasti pagrindines rizikas, patvirtinti jų valdymo priemones, užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos, ir paskirti už tai atsakingus žmones“, – teigia docentas. [caption id="attachment_119889" align="alignnone" width="2048"] VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto docentas dr. Paulius Šūmakaris[/caption] Tokį požiūrį įtvirtina tiek europinis reguliavimas, tiek nacionaliniai teisės aktai. NIS2 direktyva numato, kad organizacijų valdymo organai turi prižiūrėti kibernetinio saugumo rizikos valdymą ir gali būti laikomi atsakingais už pareigų nesilaikymą. Finansų sektoriuje DORA reglamentas pabrėžia vadovybės atsakomybę už skaitmeninių ir kibernetinių rizikų valdymą. Lietuvoje šią atsakomybę sukonkretina Kibernetinio saugumo įstatymas: kibernetinio saugumo subjektais priskirtų organizacijų vadovai privalo paskirti už kibernetinį saugumą atsakingus asmenis, o už reikalavimų nevykdymą atsakomybė tenka pačiam subjektui ir jo vadovybei. Praktikoje tai reiškia, kad vadovams nepakanka vien įsigyti saugumo technologijų ar pavesti šį klausimą IT skyriui. Organizacijoje turi būti aiškiai paskirta, kas atsakingas už kibernetinio saugumo valdymą, patvirtintas incidentų valdymo planas, reguliariai vertinamos rizikos ir testuojamas pasirengimas galimiems sutrikimams. Ne mažiau svarbu užtikrinti darbuotojų kompetenciją, nes dalis incidentų prasideda ne nuo technologinių spragų, o nuo žmogiškųjų klaidų. Galiausiai kibernetinis saugumas turi turėti aiškų biudžetą ir vietą vadovybės darbotvarkėje – kitaip jis lieka deklaracija, o ne realiai valdoma rizika. Incidentai brangsta, o biudžetai auga Pasaulinės „Fortinet“ organizacijų vadovų apklausos duomenimis, 80 proc. organizacijų per pastaruosius 12 mėnesių patyrė bent vieną kibernetinio saugumo incidentą, 19 proc. susidūrė su penkiais ar daugiau tokių incidentų, o 40 proc. vadovų nurodė, kad incidentų suvaldymas jų organizacijoms kainavo daugiau nei 1 mln. JAV dolerių. Pasak doc. dr. P. Šūmakario, kibernetinis saugumas organizacijoms reiškia vis didesnes ir labiau apčiuopiamas išlaidas. Incidento kaina šiandien apima ne tik techninių sistemų atkūrimą, bet ir veiklos prastovas, duomenų apsaugos rizikas, klientų pasitikėjimo praradimą, teisinius procesus ir reputacinę žalą. Todėl investicijos į kibernetinį saugumą vis dažniau vertinamos ne kaip papildomos IT išlaidos, o kaip veiklos tęstinumo ir rizikos valdymo dalis. Vienos didžiausių pasaulyje internetinių rinkos tyrimų, verslo įžvalgų ir statistikos platformų „Statista“ duomenimis, 2026 m. vidutinės išlaidos kibernetiniam saugumui Lietuvoje turėtų siekti apie 61 eurą vienam darbuotojui, iš kurių apie 40 eurų tenka technologiniams sprendimams, o 20 eurų – saugumo paslaugoms. Iki 2030 m. ši suma turėtų išaugti iki 80 eurų vienam darbuotojui. Tai rodo, kad organizacijos vis daugiau investuoja ne tik į technines apsaugos priemones, bet ir į paslaugas, procesus, konsultacijas bei kompetencijų stiprinimą. Kitaip tariant, kibernetinis saugumas tampa nebe pavieniu IT pirkiniu, o nuolatine organizacijos veiklos sąnaudų ir valdymo dalimi. Dėl to vis svarbesnis tampa vadovų gebėjimas strategiškai suprasti kibernetines rizikas, incidentų valdymą ir organizacijos atsparumą. Šiuolaikinėje organizacijoje už kibernetinį saugumą atsakingas ne tik IT skyrius, bet organizacijos vadovas su komanda. Būtent jie turi formuoti kultūrą, kurioje kibernetinis saugumas nėra laikomas vien techniniu nesklandumu, paskirti atsakingus žmones, suteikti jiems aiškius įgaliojimus ir užtikrinti, kad visa organizacija būtų pasirengusi atpažinti bei valdyti rizikas. Specialistų trūkumas didina spaudimą vadovams „Statista“ duomenimis, 2024 m. pasaulyje dirbo apie 5,46 mln. kibernetinio saugumo specialistų, iš jų Europoje – apie 1,3 mln. Vis dėlto specialistų paklausa auga greičiau nei jų pasiūla: pasaulinė IT rinka susiduria su nuolatiniu daugiau nei 3,5 mln. darbuotojų trūkumu šioje srityje. Ši tendencija kelia didelį iššūkį organizacijoms, siekiančioms stiprinti kibernetinį saugumą. JAV kibernetinio saugumo įmonės „Fortinet“ tyrimo duomenimis, 60 proc. organizacijų pripažįsta, kad joms sunku pritraukti kibernetinio saugumo talentus, o 52 proc. nurodo, kad net įdarbinus tokius specialistus sunku juos išlaikyti. Pasak doc. dr. P. Šūmakario, kibernetinio saugumo srityje vis aiškiau matyti, kad organizacijoms reikia ne tik techninių specialistų. Joms reikia ir žmonių, gebančių suprasti rizikas, koordinuoti incidentų valdymą, planuoti veiklos tęstinumą ir priimti sprendimus krizinių situacijų sąlygomis. Tos pačios apklausos duomenimis, 95 proc. respondentų teigia, kad išsilavinimas šioje srityje daro teigiamą poveikį tiek jų pačių darbui, tiek visos komandos pasirengimui, o 81 proc. vadovų teikia pirmenybę kandidatams, turintiems tokį išsilavinimą ar tai patvirtinančius sertifikatus. Vis dėlto čia išryškėja ir kita problema: 78 proc. organizacijų pripažįsta, kad išsilavinusių ir sertifikuotų specialistų rinkoje rasti sunku. Todėl vis daugiau organizacijų yra pasirengusios investuoti į savo darbuotojų kompetencijas kibernetinio saugumo valdymo srityje. Pasak doc. dr. P. Šūmakario, kibernetinis saugumas šiandien tampa ne tik technologijų, bet ir nuoseklaus kompetencijų ugdymo klausimu. Todėl tikėtis, kad šią problemą pavyks išspręsti vien naujo specialisto paieška rinkoje, darosi vis sunkiau – kvalifikuotų kibernetinio saugumo vadovų trūksta. Organizacijose kibernetinis saugumas vis labiau tampa vadovavimo, procesų, atsakomybės pasidalijimo ir darbuotojų pasirengimo klausimu, todėl joms reikalingi vadovai, suprantantys ne tik technologijas, bet ir kibernetinio saugumo valdymą. Daugeliui organizacijų teks nuosekliai auginti kompetencijas savo viduje: stiprinti vadovų supratimą apie kibernetines rizikas, aiškiau paskirstyti atsakomybę ir reguliariai tikrinti organizacijos pasirengimą incidentams. Kitaip tariant, vadovai nebegali laukti, kol kibernetinio saugumo problemą „sutvarkys IT“ – nuo jų sprendimų vis labiau priklausys ne tik technologinis saugumas, bet ir veiklos tęstinumas bei reputacija.
Plačiau
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau