Stojantiesiems

Statybos inžinieriai: profesija, keičianti pasaulio veidą

Birželio 10, 2025
Aukščiausi pasaulio dangoraižiai, neįprastų formų pastatai ir įspūdingų konstrukcijų tiltai – visas neįtikėtinas architektų sugalvotas idėjas ir kiek paprastesnius projektus įgyvendina statybos inžinieriai. Pasitelkę matematikos, fizikos, chemijos, mechanikos ir IT žinias, šie specialistai su kiekvienu nauju statiniu keičia pasaulio veidą.

Be to, statybos inžinieriai įgyvendina projektus ne vien sausumoje – turėdami žinių, jie gali projektuoti jūros technologijas, laivų konstrukcinius sprendimus bei mechanizmus, energetines jėgaines, jūros komunikacijos tiesimo įrangą  ir kt.

Svarstantiems apie studijas aukštojoje mokykloje, šiuo metu yra bene tinkamiausias laikas apsvarstyti savo galimybes ir rinktis šią inžinerijos sritį – statybos inžinierių poreikis darbo rinkoje kasmet sparčiai auga, o studijų metu verslo įmonės remia studentus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad universitete įgytos žinios suteikia išskirtinę galimybę prisidėti prie rytojų keičiančių projektų.

Įkvėpė Vilniaus architektūra

Kaip ir dauguma jaunuolių baigiamųjų mokslo metų laikotarpiu būsimasis mokslų daktaras Mantas Atutis svarstė, kokias studijas pasirinkti – mintys sukosi apie telekomunikacijų arba statybos inžinerijos programas. Vis dėlto, sužavėtas Vilniaus statinių, galiausiai pasirinko pastarąją kryptį. Šiandien dr. M. Atutis – UAB „Marine Technology“ projektų valdymo, inžinerijos padalinio vadovas, savo darbais prisidėjęs prie Lietuvai svarbių projektų.

„Dar mokykloje žinojau, kad noriu studijuoti kažką praktiško, kur būtų galima kurti, projektuoti, modeliuoti, prisidėti prie žmonėms prasmingų darbų. Kadangi mokykloje puikiai sekėsi fizika, braižyba bei kiti tikslieji mokslai, rinkausi tarp telekomunikacijų inžinerijos ir statybos inžinerijos.

Dar besimokydamas mokykloje, su krepšinio komanda atvykome į Vilnių, kur pamačiau Sporto rūmus, Televizijos bokštą ir likau maloniai nustebintas šių statinių mastelio bei architektūros. Vėliau supratau, kad yra specialybė, kuri įgyvendina architektų sugalvotą viziją – sukonstruoti ir pastatyti ypatingus statinius, kad jie nesugriūtų ir ilgam išliktų funkcionalūs bei estetiški“, – prisimena inžinierius.

Dr. M. Atučio akademinis ir profesinis kelias įspūdingas: nuo bakalauro iki doktorantūros jis studijavo statybos inžineriją Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH). Už geriausią disertaciją 2018 m. LR Prezidentas Gitanas Nausėda jam įteikė padėkos raštą. Vėliau inžinierius stažavosi prestižiniame Masačiusetso technologijų institute (MIT) bei Kolumbijos universitete Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Inžinieriaus karjera prasidėjo dar studijų metais – besimokydamas antrame kurse, Mantas pradėjo dirbti konstruktoriumi-projektuotoju. „Kai baigiau studijas 2008 m., prasidėjo krizė, tačiau mano įdirbis bei sukaupta patirtis leido netgi tokiu sudėtingu laikotarpiu prisidėti prie didelių užsakymų įgyvendinimo – nuo gyvenamųjų ir administracinės paskirties pastatų iki sudėtingų inžinerinių statinių ir energetikos projektų“, – prisimena statybos ekspertas.

Vėliau VILNIUS TECH alumnas dirbo Visagino atominėje elektrinėje, kurioje tapo statybos inžinieriumi ir statinių projektavimo vadovu, o nuo 2013 m. prisijungė prie AB „Klaipėdos naftos“ suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo „Independence“ projekto – jis buvo atsakingas už naujos krantinės, prie kurios turėjo prisišvartuoti laivas, statybas ir beveik 15 km ilgio dujotiekio įrengimą. Už šį atsakingą darbą, įgyvendinant vieną svarbiausių Lietuvos energetikos strateginių tikslų, inžinieriui tuometinis Seimo pirmininkas įteikė padėkos raštą.

„Visos komandos dėka šis unikalus projektas buvo pastatytas ne tik per planuotą laiką, bet buvo sutaupyta ir daug lėšų“, – džiaugiasi dr. M. Atutis.

Šiandien dr. M. Atutis jau septynerius metus dirba UAB „Marine technology“ (priklauso „BLRT Grupp“) įmonėje, gaminančioje ir įgyvendinančioje pramonės, infrastruktūros statinių, atsinaujinančios energetikos bei dujų ir naftos gavybos technologinių įrenginių projektus visame pasaulyje. Šiuo metu įmonė aktyviai dirba prie robotizuotos suvirinimo gamybos technologinės linijos Vakarų laivų gamykloje.

Jo darbas ir profesionalumas neliko nepastebėti: Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija (LINPRA) 2023 m. įteikė jam Garbės ženklą, o Lietuvos–Amerikos inovacijų apdovanojimuose 2018 m. inžinierius gavo nugalėtojo titulą.

Žinios – tvirtas karjeros pamatas

Pasak dr. M. Atučio, statybos inžinieriaus profesija pirmiausia žavi galimybe kurti nestandartinius sprendimus ir prisidėti prie svarbių projektų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, „Marine technology“ projektuoja, gamina ir stato modulinius komponentus, kurie taupo transportavimo kaštus ir yra draugiški aplinkai.

Šiuolaikinis statybos inžinieriai – tai matematikai, fizikai, chemikai ir informatikai viename asmenyje. Pastatams projektuoti kuriamos sudėtingiausios kompiuterinės programos, skaičiavimams pasitelkiami galingiausi kompiuteriai, tad dar prieš prasidedant statyboms inžinierius sukuria pastatų ir statinių erdvinius kompiuterinius modelius.

Architektams itin svarbi pastato išvaizda, o statybos inžinieriams svarbiausia – statinio patikimumas. Jų žinios suteikia galimybę statyti įmantriausios formos, išskirtinio dydžio ir įvairių medžiagų pastatus. Be statybos inžinieriaus nebuvo ir nebus pastatytas nė vienas pasaulio pastatas.

Šiuo metu Lietuvos rinkoje šių specialistų poreikis yra itin didelis bei kasmet auga. Siekdami pritraukti bei paskatinti jaunuosius talentus, „Marine technology“ įsteigė vardines stipendijas VILNIUS TECH Statybos inžinerijos Pastatų projektavimo specializacijos studentams.

„Prieš kurį laiką įmonėje supratome, kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra neišvengiamas, siekiant pritraukti talentus ir užtikrinti kvalifikuotų darbuotojų poreikį. Norime suteikti jiems galimybę įgyti praktikoje naudingas kompetencijas, pateikti jų karjeros praktinės realizacijos versiją šiuolaikiško ir tvaraus, pridėtinę vertę kuriančio verslo terpėje“, – sako dr. M. Atutis.

Inžinierius pasakoja, jog verslas itin ieško specialistų, kurie ne tik gilinasi į specifines sritis, bet ir geba mąstyti plačiau, kūrybiškai spręsti problemas bei dirbti komandoje, o bėgant laikui, susiformuoja ir gebėjimas pačiam paaiškinti bei pasiūlyti sprendimus.

„Norint išlikti konkurencingiems, nestandartinis mąstymas tampa privalumu. Tačiau taip pat svarbu, jog besimokydami studentai nepaliktų didelių spragų. Informacijos gausa ir prieinamumas leidžia lengvai apeiti tam tikrus iššūkius, neįsigilinant į priežastis, o dirbtinio intelekto (DI) pritaikymas šiuolaikiniam inžinieriui tampa ypač patrauklus sparčiai lekiančiame technologijų pasaulyje. Tačiau technologiniai įrankiai patys problemų neišspręs – sprendimus ir toliau priims žmonės, taip pat, kaip ir tikrins technologijų siūlomas interpretacijas. Todėl tam reikalingi geri matematikos, medžiagų ir konstrukcijų mechanikos pagrindai“, – paaiškina specialistas.

Statybos inžinerija VILNIUS TECH suteikia studentams itin reikalingų „kietųjų“ kompetencijų: medžiagų mechanika, laboratoriniai darbai, įvairių konstrukcijų projektavimo metodai, BIM (statinio informacinis modeliavimas), konstrukcijų  parametrinis modeliavimas, baigtinių elementų metodas – tai neatsiejama šiuolaikinio inžinieriaus kasdienybės dalis.

„Kalbant apie „minkštąsias“ kompetencijas, būtina kuo anksčiau ištobulinti gerąsias charakterio savybes, tokias, kaip darbštumas, kantrybė ir nuoseklumas. Tik nuoseklaus darbo ir pastangų dėka šioje mokslo srityje galima pasiekti labai daug“, – pabrėžia statybos ekspertas.

Įkvepiantis VILNIUS TECH alumno pavyzdys rodo, kad statybos inžinerija – tai ne tik skaičiavimai ir brėžiniai. Tai – galimybė prisidėti prie reikšmingų, pasaulinio lygio projektų ir kurti šalies ateitį. Jei žavi didingi statiniai, traukia tikslieji mokslai ir nori įgyti perspektyvią, pasaulyje vertinamą profesiją, statybos inžinerijos studijos VILNIUS TECH universitete gali tapti tavo sėkmės istorijos pradžia. Daugiau informacijos apie studijas rasi čia

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau