Stojančiųjų skaičius mažėja, besirenkančių VGTU – daugėja

Rugpjūčio 18, 2016
Pasibaigus LAMA BPO bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas paaiškėjo, jog bendras įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas studentų skaičius šiemet beveik 10 procentų mažesnis nei pernai. Visgi, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pasirašė beveik tiek pat sutarčių kaip ir pernai, o į įstojusiųjų į VGTU valstybės finansuojamas vietas pagausėjo – tokiais rezultatais gali pasigirti tik du universitetai Lietuvoje.
 
Iš viso sutartis su VGTU pasirašė ir nenutraukė 1934 studentai, o 2015 metais jų buvo tik 6 daugiau. Tuo tarpu šiemet sutartis dėl valstybės finansuojamų, studijų stipendijų ir tikslinio finansavimo vietų skaičius išaugo net 9 procentais – nuo 1199 2015 metais iki 1309 šiemet. Net 45 procentai visų technologijos mokslų srities studentų krepšelių atiteko VGTU – taigi šį universitetą pasirinko gabiausi bei labiausiai motyvuoti jaunuoliai.
 
„Nuolatinis dėmesys studijų kokybei ir nuoseklus jos gerinimas duoda rezultatų – nepaisant sumažėjusio stojančiųjų skaičiaus sugebame išlaikyti stabilias pozicijas ir netgi jas pagerinti. Tam nesutrukdė ir iki 2 pakeltas stojamasis balas, o kitais metais jį didinsime iki 2,5 balo“, – sako VGTU studijų prorektorius Romualdas Kliukas.
 
Populiariausia VGTU studijų programa išlieka Multimedija ir kompiuterinis dizainas – sutartis studijuoti pagal šią programą pasirašė net 123 studentai. Ši studijų programa, kartu su Programų inžinerija (110 studentų), patenka į didžiausią valstybės finansuojamų vietų studentų skaičių surinkusių studijų programų dešimtuką – tai reiškia, jog būtent šios VGTU programos pritraukė daugiausiai itin gerai besimokančių studentų. Multimedijos ir kompiuterinio dizaino programa taip pat patenka į apskritai (tiek valstybės finansuojamų, tiek nefinansuojamų) daugiausiai studentų pritraukusių studijų programų dešimtuką Lietuvoje, taip pat tai populiariausia VGTU technologijos mokslų programa. VGTU technologijos mokslų studijų srityje taip pat išsiskiria Statybos inžinerijos studijų programa (97), socialiniuose moksluose 2016 m. daugiausia stojančiųjų rinkosi studijuoti Kūrybinių industrijų studijų programą (117), menų srityje populiariausia Architektūros studijų programa (79) – visos šios programos stabiliai kiekvienais metais pritraukia didelį kiekį studentų.
 
„Šiuos metus pasitinkame atsinaujinę: remiantis geriausių pasaulio universitetų pavyzdžiu padidintas savarankiško darbo valandų skaičius, atnaujintas visų studijų programų turinys. Pagal atnaujintą turinį dar daugiau dėmesio bus skiriama ne tik žinioms, bet ir gebėjimų tyrimui, analizavimui, problemų sprendimui, taip pat asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymui“, – sako R. Kliukas.
 
Užsienio studentų šiais metais VGTU taip pat pritraukė daugiau – jų dalis, kaip ir buvo planuota, sudarys apie 10 proc. nuo viso studentų skaičiaus. Tarp I ir II pakopos atvykstančių užsienio studentų yra Azijos, Europos, Afrikos ir Pietų Amerikos piliečių.
 
Šiuo metu tęsiasi papildomas priėmimas į II pakopos studijas, tačiau jau po pirmo etapo matyti, kad VGTU sulaukė daugiausia norinčių studijuoti magistro studijose. Šiemet jau sulaukta 1226 prašymų, pasirašyta 830 sutarčių – tai jau dabar daugiau nei 100 viršija praėjusių metų rezultatus po visų etapų. Daugiausia studentų buvo priimta į: Kelių eismo saugumo inžinerijos, Kūrybos visuomenės komunikacijos, Informacijos ir informacinių technologijų saugos, Informacinių technologijų, Duomenų gavybos technologijų specializaciją ir Informacinių sistemų programų inžinerijos studijų programas. Stabilaus studentų dėmesio sulaukė ir pernai startavusi Statinio informacinio modeliavimo studijų programa (BIM).
 
„Kelinti metai  iš eilės lyderiaujame technologijos mokslų srityje, tačiau esame stiprūs ir socialiniuose moksluose bei išsiskiriame tuo, kad socialinių mokslų studentai gauna informacinių technologijų, inžinerinės grafikos ir kitų tarpdisciplininių žinių. Tai suteikia mūsų absolventams plačių gebėjimų rinkinį, kuris leidžia prisitaikyti prie greitai besikeičiančios darbo rinkos ir išbandyti save skirtingose srityse, kas ypatingai svarbu jaunajai kartai“, – sako VGTU studijų prorektorius.
 
Iš viso per tris etapus vykusius konkursus studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 23 468 stojantieji (2015 m. – 26 005), iš jų 14 832 – šių metų abiturientai.
 

Galerija

Panašios naujienos

Orleano universiteto jubiliejus subūrė Europos akademinę bendruomenę
Orleano universiteto jubiliejus subūrė Europos akademinę bendruomenę
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas lankėsi Orleano universitete (Université d’Orléans), kuris šiemet mini 720-ąsias įkūrimo ir 60-ąsias atkūrimo metines. Vizito metu Europos universitetų ATHENA aljanso atstovai ir universitetų vadovai aptarė Europos mokslo ateities perspektyvas, mokslinių tyrimų finansavimą ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes. [caption id="attachment_133294" align="alignnone" width="2048"] VILNIUS TECH delegacija lankėsi Orleane[/caption] Diskusijose – Europos mokslo prioritetai „Simboliška, kad universiteto sukaktį lydėjo diskusijos apie ateitį. ATHENA aljanso ir universitetų vadovai dalijosi patirtimi, kaip pritraukti finansavimą moksliniams tyrimams, stiprinti jų poveikį visuomenei ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio skirta žaliajai transformacijai, Europos mokslinių tyrimų politikai ir universitetų tinklų bendradarbiavimui. Šios temos išlieka svarbios siekiant, kad universitetuose kuriamos žinios ir inovacijos prisidėtų prie visuomenei aktualių iššūkių sprendimo“, – apie apsilankymą Prancūzijoje pasakojo VILNIUS TECH rektorius. [caption id="attachment_133293" align="alignnone" width="1180"] VILNIUS TECH rektorius prof. dr. R. Kliukas, Studijų prorektorė prof. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir ATHENA institucinė projekto vadovė doc. dr. A. Radzevičienė (viduryje)[/caption] Kartu su juo į Orleaną vyko ir VILNIUS TECH Studijų prorektorė prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė ir ATHENA institucinė projekto vadovė doc. dr. Asta Radzevičienė. Vizito metu taip pat vyko iškilminga Garbės daktaro vardo ir insignijų įteikimo ceremonija. Šis akademinis įvertinimas skirtas trims iškiliems mokslininkams: prof. dr. Ermanno Calzolaio iš Italijos, prof. dr. Peteriui Haringui Bolívarui ir prof. dr. Petrai Reinke iš Vokietijos. Jų moksliniai pasiekimai, profesinis atsidavimas ir tarptautinis bendradarbiavimas reikšmingai prisidėjo prie mokslo pažangos ir tarptautinės mokslinių tyrimų sklaidos. [caption id="attachment_133292" align="alignnone" width="1179"] VILNIUS TECH delegacija lankėsi Orleane[/caption] „Ačiū šeimininkams ir ypatingai – Éric Blond, Orléans universiteto rektoriui, ir mokslo prorektorei Camelia Turcu už svetingumą, kūrybiškumą ir įkvėpimą. Linkėjimai partneriams – ATHENA aljansas yra vienas sėkmingiausių Europos universitetų bendradarbiavimo pavyzdžių!“, – po kelionės dalijosi prof. dr. Romualdas Kliukas. ATHENA – bendradarbiavimas, kuriantis vertę VILNIUS TECH dalyvavimas ATHENA aljanso veikloje stiprina universiteto tarptautinius ryšius ir sudaro sąlygas bendroms iniciatyvoms mokslo, studijų ir inovacijų srityse. Universitetų bendradarbiavimas leidžia telkti skirtingų šalių akademines bendruomenes, dalytis patirtimi ir ieškoti bendrų sprendimų Europos ateičiai svarbiems klausimams. Tokie susitikimai taip pat padeda stiprinti partnerystes ir kurti naujas bendrų mokslinių tyrimų galimybes.
Plačiau
Startavo unikali kartu su MIT įgyvendinama programa RE:CREATE
Startavo unikali kartu su MIT įgyvendinama programa RE:CREATE
Spalio 14–16 d. Pušyno poilsiavietėje Kauno rajone vyksta programos „Rethinking Energy: Combining Research, Economics, and Technology“ (RE:CREATE) atidarymo stovykla. Joje susitinka bandomosios tarpdisciplininės ir tarpinstitucinės programos dalyviai: studentai, dėstytojai, universitetų atstovai ir RE:CREATE kūrėjai. Programą kartu kuria ir įgyvendina septyni universitetai: Kauno technologijos universitetas, VILNIUS TECH, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, Klaipėdos universitetas ir Mykolo Romerio universitetas. Kartu su jais dirba verslo partneriai: AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Novian“. Programa įkvėpta Masačusetso technologijos instituto (MIT) „Mens et Manus“ („protas ir ranka“) filosofijos. Dėstytojai čia veikia kaip mentoriai, o studentai – kaip realių energetikos transformacijos sprendimų kūrėjai. Mažiau teorijos, daugiau bendro kūrimo, eksperimentavimo ir sprendimų, kurie turi vertę realiame pasaulyje. [caption id="attachment_133148" align="alignnone" width="2560"] VILNIUS TECH komanda[/caption] VILNIUS TECH programoje atstovauja penki Elektros energetikos inžinerijos studentai: Emilis Eriksonas, Robertas Stasiūnas, Rokas Šadauskas, Timofej Gaivoronskij, Dovilė Greičiūtė. „Nusprendžiau dalyvauti RE:CREATE programoje, nes esu labai motyvuotas ir siekiu įgyti kuo daugiau žinių ir kvalifikacijų. Programa mane labai sudomino dėl to, kad bendradarbiauja net septyni Lietuvos universitetai ir visame pasaulyje pripažintas technologijų universitetas MIT. Man dar labai svarbu, kad prie programos prisideda verslai“, – sakė VILNIUS TECH studentas Robertas. Šią savaitę startavusi stovykla pradeda 15 mėnesių (3 semestrų) 30 ECTS programą, kuri vyks nuo 2026 m. spalio iki 2028 m. sausio. Studentų laukia mišrios studijos: vyks užsiėmimai skirtinguose universitetų miesteliuose bei integruoti, sertifikuojami skaitmeniniai MITx moduliai. „Kiekvienas universitetas ves savo 5 ECTS teminį bloką, o temos apims energijos sistemų transformaciją, tvarų energijos naudojimą, politiką ir reguliavimą, atsinaujinančiosios energetikos infrastruktūros projektavimą, išmaniuosius miestus ir verslumą. Studentai dirbs su realiais, verslo partnerių suformuluotais iššūkiais“, – sako programos kuratorė VILNIUS TECH prof. dr. Sonata Tolvaišienė. [caption id="attachment_133149" align="alignnone" width="1920"] S. Tolvaišienė su VILNIUS TECH studentais[/caption] Kartu su ja dirbantis VILNIUS TECH doc. dr. Audrius Grainys įsitikinęs, kad šioje programoje dėstytojas nebėra tik tas, kuris perduoda žinias. „Esame mentoriai, kurie padeda studentams eiti nuo idėjos iki sprendimo. Džiaugiuosi, kad nuo pirmos stovyklos dienos matau komandas, kurios nebijo eksperimentuoti. Studentai čia dirba su realiais verslo iššūkiais, todėl jų sprendimai nėra tik mokymosi užduotis. Mūsų tikslas yra sukurti tokias studijas, kuriose mažiau teorijos ir daugiau bendro kūrimo“, – sako doc. dr. A. Grainys. Apie programą „MISTI Lithuania“ Masačiusetso technologijų instituto tarptautinių mokslo ir technologijų iniciatyvų (MISTI) programa Lietuvoje skirta skatinti mokslinių ir meninių tyrimų, technologinės plėtros bei inovacijų bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Masačiusetso technologijų instituto (JAV, Bostonas). Programos tikslas – skatinti Lietuvos mokslo institucijų, verslo įmonių ir kitų tyrimų organizacijų tarptautinį bendradarbiavimą su MIT, plėtoti MISTI programą Lietuvoje, sudaryti sąlygas kompetencijų stiprinimui ir kurti naujas inovatyvias galimybes abiejų šalių tyrimų ir technologijų srityse. „MISTI Lithuania“ programą įgyvendina Lietuvos konsorciumas. Jo nariai – universitetai, mokslo institutai ir įmonės: VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Klaipėdos universitetas, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Ignitis grupė, LTG Grupė, „Northway Biotech“, „Euromonitor International“ ir „Novian“. Konsorciumo veiklą remia Lietuvos mokslo taryba. Masačusetso technologijos institutas (MIT) nuolat yra geriausių pasaulio universitetų sąrašo lyderis, užimantis pirmąją vietą įvairiuose reitinguose jau daugiau nei dešimtmetį. Instituto absolventai yra įkūrę daugiau nei 30 tūkst. įmonių, kurios sukuria apie 4,6 trilijono JAV dolerių metinių pajamų ir daugiau nei 3,3 mln. darbo vietų visame pasaulyje. Tarp MIT absolventų yra daugiau nei 100 Nobelio premijos laureatų, daugybės kitų prestižinių apdovanojimų laimėtojai. Instituto alumnai yra pasaulinio garso lyderiai įvairiose srityse – nuo dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo, kompiuterijos, biotechnologijų iki robotikos, energetikos ir ekonomikos.
Plačiau