Stojantiesiems

Stojančiųjų skaičius mažėja, besirenkančių VGTU – daugėja

Rugpjūčio 18, 2016
Pasibaigus LAMA BPO bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas paaiškėjo, jog bendras įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas studentų skaičius šiemet beveik 10 procentų mažesnis nei pernai. Visgi, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) pasirašė beveik tiek pat sutarčių kaip ir pernai, o į įstojusiųjų į VGTU valstybės finansuojamas vietas pagausėjo – tokiais rezultatais gali pasigirti tik du universitetai Lietuvoje.
 
Iš viso sutartis su VGTU pasirašė ir nenutraukė 1934 studentai, o 2015 metais jų buvo tik 6 daugiau. Tuo tarpu šiemet sutartis dėl valstybės finansuojamų, studijų stipendijų ir tikslinio finansavimo vietų skaičius išaugo net 9 procentais – nuo 1199 2015 metais iki 1309 šiemet. Net 45 procentai visų technologijos mokslų srities studentų krepšelių atiteko VGTU – taigi šį universitetą pasirinko gabiausi bei labiausiai motyvuoti jaunuoliai.
 
„Nuolatinis dėmesys studijų kokybei ir nuoseklus jos gerinimas duoda rezultatų – nepaisant sumažėjusio stojančiųjų skaičiaus sugebame išlaikyti stabilias pozicijas ir netgi jas pagerinti. Tam nesutrukdė ir iki 2 pakeltas stojamasis balas, o kitais metais jį didinsime iki 2,5 balo“, – sako VGTU studijų prorektorius Romualdas Kliukas.
 
Populiariausia VGTU studijų programa išlieka Multimedija ir kompiuterinis dizainas – sutartis studijuoti pagal šią programą pasirašė net 123 studentai. Ši studijų programa, kartu su Programų inžinerija (110 studentų), patenka į didžiausią valstybės finansuojamų vietų studentų skaičių surinkusių studijų programų dešimtuką – tai reiškia, jog būtent šios VGTU programos pritraukė daugiausiai itin gerai besimokančių studentų. Multimedijos ir kompiuterinio dizaino programa taip pat patenka į apskritai (tiek valstybės finansuojamų, tiek nefinansuojamų) daugiausiai studentų pritraukusių studijų programų dešimtuką Lietuvoje, taip pat tai populiariausia VGTU technologijos mokslų programa. VGTU technologijos mokslų studijų srityje taip pat išsiskiria Statybos inžinerijos studijų programa (97), socialiniuose moksluose 2016 m. daugiausia stojančiųjų rinkosi studijuoti Kūrybinių industrijų studijų programą (117), menų srityje populiariausia Architektūros studijų programa (79) – visos šios programos stabiliai kiekvienais metais pritraukia didelį kiekį studentų.
 
„Šiuos metus pasitinkame atsinaujinę: remiantis geriausių pasaulio universitetų pavyzdžiu padidintas savarankiško darbo valandų skaičius, atnaujintas visų studijų programų turinys. Pagal atnaujintą turinį dar daugiau dėmesio bus skiriama ne tik žinioms, bet ir gebėjimų tyrimui, analizavimui, problemų sprendimui, taip pat asmeninių ir socialinių įgūdžių ugdymui“, – sako R. Kliukas.
 
Užsienio studentų šiais metais VGTU taip pat pritraukė daugiau – jų dalis, kaip ir buvo planuota, sudarys apie 10 proc. nuo viso studentų skaičiaus. Tarp I ir II pakopos atvykstančių užsienio studentų yra Azijos, Europos, Afrikos ir Pietų Amerikos piliečių.
 
Šiuo metu tęsiasi papildomas priėmimas į II pakopos studijas, tačiau jau po pirmo etapo matyti, kad VGTU sulaukė daugiausia norinčių studijuoti magistro studijose. Šiemet jau sulaukta 1226 prašymų, pasirašyta 830 sutarčių – tai jau dabar daugiau nei 100 viršija praėjusių metų rezultatus po visų etapų. Daugiausia studentų buvo priimta į: Kelių eismo saugumo inžinerijos, Kūrybos visuomenės komunikacijos, Informacijos ir informacinių technologijų saugos, Informacinių technologijų, Duomenų gavybos technologijų specializaciją ir Informacinių sistemų programų inžinerijos studijų programas. Stabilaus studentų dėmesio sulaukė ir pernai startavusi Statinio informacinio modeliavimo studijų programa (BIM).
 
„Kelinti metai  iš eilės lyderiaujame technologijos mokslų srityje, tačiau esame stiprūs ir socialiniuose moksluose bei išsiskiriame tuo, kad socialinių mokslų studentai gauna informacinių technologijų, inžinerinės grafikos ir kitų tarpdisciplininių žinių. Tai suteikia mūsų absolventams plačių gebėjimų rinkinį, kuris leidžia prisitaikyti prie greitai besikeičiančios darbo rinkos ir išbandyti save skirtingose srityse, kas ypatingai svarbu jaunajai kartai“, – sako VGTU studijų prorektorius.
 
Iš viso per tris etapus vykusius konkursus studijų sutartis su aukštosiomis mokyklomis pasirašė 23 468 stojantieji (2015 m. – 26 005), iš jų 14 832 – šių metų abiturientai.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau