Stojantiesiems

Studentai iš Valonijos verslauti mokėsi VGTU

Kovo 24, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) lankėsi delegacija iš Valonijos (prancūzų regionas Belgijoje). Aukštojo verslo koledžo (HELMO) studentai, lydimi rektoriaus pavaduotojo bei dėstytojų, į Lietuvą atvyko mokytis pristatinėti Valonijos įmonių veiklas, megzti užsienio kontaktus bei ieškoti potencialių partnerių verslo ir mokslo bendradarbiavimui.
 
Užsienio svečių viešnagę VGTU organizavo Atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo centras kartu su Verslo vadybos fakulteto Verslumo centru bei Užsienio ryšių direkcija.
 
Delegacija dalyvavo renginyje, kurio metu pranešimus apie VGTU veiklas, potencialą bei gerąją praktiką skaitė Mokslo direkcijos direktorius Doc. Dr. Vaidotas Vaišis, Verslo vadybos fakulteto dekanė Prof. Dr. Jelena Stankevičienė, VGTU Verslo vadybos fakulteto Verslumo centro atstovė Agnė Vaiciukeivičiūtė ir VGTU Atviros prieigos Civilinės inžinerijos mokslo centro mokslo vadybininkas Šarūnas Skuodis. Svečiai iš Valonijos taip pat lankėsi VGTU Atviros prieigos centro laboratorijose, dalyvavo VGTU organizuotų „Karjeros dienų“ metu vykusioje Įmonių kontaktų mugėje.
 
„Valonijos studentai buvo nustebinti ne tik plataus VGTU kompetencijos spektro, Atviros prieigos laboratorijų galimybių ir išskirtinumo, bet ir glaudaus bendradarbiavimo su verslo įmonėmis, kurių finansavimo dalis sudaro apie 40 proc. bendrų mokslo ir verslo užsakymų VGTU“, – teigė VGTU Atviros prieigos centro mokslo vadybininkė Lidija Kraujalienė.
Užsienio studentai savo įmones, užsiimančias garso ir šiluminiais sprendimais pastatams, gaminančias ir parduodančias šokolado gaminius ar suvirinimo vyrius automobilių, jūrų, geležinkelių transporto pramonei bei kitas, pristatė VGTU Atviros prieigos ir Verslumo centrų atstovams bei tarptautinėms ir Lietuvos įmonėms VGTU organizuotoje Įmonių kontaktų mugėje.
 
Tuo metu HELMO dėstytojai ir rektoriaus pavaduotojas Stephanie Hussin, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento Eksporto ir investicijų skatinimo skyriaus sekretorius Darius Budrys bei VGTU atstovai dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje VGTU ir Valonijos bendradarbiavimo klausimais.
Valonijos delegacijos atstovai susidomėjo ne tik bendradarbiavimo su VGTU Atviros prieigos centru galimybėmis, bet ir Verslo vadybos fakulteto Verslumo centro „entreprenerystės“ gebėjimų ugdymo programomis bei gerąja praktika ir sėkmės istorijomis kuriant „start-up“ įmones. Pavyzdžiui, projekto „Inovatyvaus verslo kūrimo skatinimas“ (INOVEKS) rėmuose įkurtomis VGTU „start-up“ įmonėmis UAB  „Icus LT“ arba MB „Metanoja“. Tikimasi, kad Valonijos aukštojo verslo koledžo vizito metu užmegzti kontaktai ir susitarimai bendradarbiauti atneš tiesioginės naudos abiems šalims.
 
Šio vizito metu, Valonijos atstovai ne tik susipažino su Lietuvos ir VGTU potencialu – patirties sėmėsi ir mūsų šalies bei VGTU atstovai. Svečiai iš Belgijos jau ilgus metus vykdo programą, kurios metu organizuojamos verslo misijos į skirtingas šalis. Jų metu siekiama aplankyti regionui tipiškas įmones, susitikti su išskirtinėmis socialinės ar ekonominės srities asmenybėmis, užmegzti ryšius su vietos panašaus profilio studentais bei atlikti prekybos misiją Valonijos įmonių vardu. Neatmetama galimybė, kad ateityje panašius projektus galėtų vykdyti ir Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau