Stojantiesiems

Studentams iš ATHENA aljanso universitetų – VILNIUS TECH Tvarumo mokyklos iššūkiai

Rugsėjo 28, 2023

Antrinis kavos tirščių panaudojimas, žaliųjų erdvių bei plečiamos infrastruktūros santykis, triukšmo prevencija mieste – šiuos ir kitus klausimus sprendžia Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo mokyklos dalyviai. Šiame projekte Lietuvos bei Europos aukštųjų mokyklų studentai susiduria su ekologijos ir tvarumo iššūkiais. 

Tvarumo mokyklos iniciatoriai – VILNIUS TECH Tvarumo centras, įkurtas šių metų balandį. Pasak centro vadovo doc. dr. Raimondo Grubliausko, apie tvarumą yra kalbama daug ir nuolatos, tačiau, jo teigimu, iki šiol trūko platesnio bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų ir visuomenės. 

„Tvarumas jau ne pirmus metus yra vienas iš strateginių universiteto tikslų, kuriam įgyvendinti pasitelkiamas Tvarumo centras. Jo tikslas – stiprinti kompetencijas tvarumo srityje, efektyviai vykdyti universiteto veiklas, skatinti vieningą universitetų padalinių požiūrį į tvarumą ir puoselėti jo kultūrą bei atsakomybę aplinkai, visuomenei ir regionui. Būtent todėl šiuo projektu – Tvarumo mokykla – ir siekiame apjungti skirtingas institucijas: nuo aukštųjų mokyklų studentų iki visuomeninių ir verslo organizacijų, taip skatinant kartu žengti tvarių, klimatui neutralių inovacijų srityje“, – teigia Raimondas Grubliauskas. 

Dviejų savaičių programoje – Lietuvos ir užsienio studentų tvarumo vizijos 

Anot aljanso ATHENA koordinatorės VILNIUS TECH universiteto doc. dr. Astos Radzevičienės, Tvarumo mokyklos projektas vyksta mišriosios intensyvios programos principu. 

„Užsienio studentai, dirbdami mišriose komandose su VILNIUS TECH studentais, ne tik dvi savaites intensyviai mokysis, bet ir kurs unikalius sprendimus tvariam ateities verslui bei visuomenei. Pažangių technologijų aukštojo mokslo tinklo aljansas ATHENA, vienijantis VILNIUS TECH ir dar aštuonis Europos universitetus, kuria naujas tarptautinio studentų ir darbuotojų mobilumo ir tarpdisciplininio bendradarbiavimo galimybes. Viena tokių – būtent Tvarumo mokykla, kuri yra ATHENA aljanso indelis siekiant Europos žaliosios transformacijos“,  – sako A. Radzevičienė. 

Pirmąją savaitę dešimtys studentų iš VILNIUS TECH ir ATHENA aljansui priklausančių universitetų iš Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos, Slovėnijos bei kitų Europos valstybių dalyvavo paskaitose, analizavo VILNIUS TECH partnerių pateiktus tvarumo iššūkius nuotoliniu būdu. Temų įvairovė – itin plati: nuo tvaraus vystymosi svarbos, triukšmo taršos, žaliosios energijos vystymo iki visuomenės įtraukimo į tvarumo iššūkių sprendimą. 

Antrąją savaitę Tvarumo mokyklos dalyviai susitinka VILNIUS TECH universitete, kur dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse bei ieško sprendimų pasirinktiems tvarumo tematikos iššūkiams. 

„Tvarumo mokyklos dalyvių komandoms tekę iššūkiai padalinti į dvi grupes: miesto problemas ir verslui aktualius klausimus. Iš viso studentai nagrinėja septynis skirtingus iššūkius“, – teigia Tvarumo mokyklos veiklų koordinatorė doc. dr. Rūta Mikučionienė. 

Vilniaus iššūkius pristato kelios Vilniaus miesto organizacijos: SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) kelia iššūkį dėl elektrinio transporto kuriamos vertės ir kas eiliniam gyventojui suteikia daugiau naudos – žaliosios erdvės ar išplėsta infrastruktūra. Tuo metu SĮ „Vilniaus planas“ ieško tvarių idėjų, kaip užtikrinti triukšmo prevenciją mieste. 

Didžiulis iššūkis projekte dalyvaujančių studentų laukia sprendžiant, kaip formuoti visuomenės nuomonę apie Vilnių, kaip neutralų anglies dvideginio atžvilgiu (angl. carbon neutral), miestą. Nurodoma, kad Vilnius laimėjo tarptautinį konkursą ir siekia iki 2030 m. tapti neutraliu CO2 atžvilgiu. 

Tuo metu „Reitan Convenience Lithuania“ Tvarumo mokyklos studentus kviečia surasti sprendimus dviem savo iššūkiams: kaip tvariai panaudoti kavos tirščius ir kaip transformuoti kavos išsinešimui kultūrą. 

Atskirą iššūkį Tvarumo mokyklos studentams turi parengęs ir VILNIUS TECH. Jį gliaudantys studentai ieško sprendimų, kaip sustiprinti universiteto vaidmenį siekiant teigiamų elgsenos pokyčių visuomenėje. 

Tvarumo mokyklos finalas – rugsėjo 29 d., kai studentų komandos pristatys savo sukurtas idėjas, jas vertins projekte dalyvaujančios įmonės ir organizacijos, kurios spręs dėl jų įgyvendinimo galimybių. Iššūkius įveikusios komandos bus apdovanotos VILNIUS TECH ir partnerių dovanomis. 

Tvarumo mokyklos iniciatoriai – VILNIUS TECH Tvarumo centras – siekia inicijuoti ir plėtoti    tvarumo temos klasterį ATHENA Europos universitetų aljanse, kurio narys yra ir VILNIUS TECH. ATHENA aljanso partneriai – universitetai devyniose ES šalyse siekia plėtoti visuomenės skaitmeninės transformacijos poreikius atliepiantį, pažangiomis technologijos grįstą, tarptautiniu mastu konkurencingą aukštąjį mokslą. 

Integruoto tvarumo technologijų laboratorijos VILNIUS TECH įkūrimas yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau