Stojantiesiems

Technologinių idėjų vystymui – naujas verslumo centras

Rugsėjo 22, 2014
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) kartu su Šiaurės miestelio technologijų parku įkūrė verslumo centrą „Verslo Lab'as". Jo tikslas – skatinti ir palaikyti inovatyvias studentų, jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų idėjas, padėti jas vystyti nuo pat pradinės stadijos iki technologinio prototipo sukūrimo, palengvinti verslo įmonės kūrimo procesus.

Verslumo centre startuoliams suteikiama visokeriopa pagalba vystyti verslą: įvairių sričių ekspertų konsultacijos ir mokymai, verslo vystymas, nemokami renginiai, darbo erdvės, pagalba komercializuojant produktą ar paslaugą, pritraukiant investuotojus.

Kiekviename verslo vystymo etape jaunoms įmonėms padės kompetentinga „Verslo lab‘o“ Mentorių komanda, tarp kurių yra aštuoni VGTU atstovai – „Startup Highway“ įkūrėjas ir vadovas Rokas Tamošiūnas konsultuoja verslo valdymo ir vystymo klausimais, Lidija Kraujalienė – intelektinės nuosavybės apsaugos ir valdymo klausimais, Izolda Jokšienė ir Kristina Čižiūnienė – verslo plėtros klausimais, prof. Narimantas Kazimieras Paliulis – technologijų ir produktų vystymo ir prototipų kūrimo klausimais, Agnė Vaiciukevičiūtė – viešinimo, rinkų identifikavimo klausimais, Margarita Vorobjova – potencialių rinkų ir vartotojų identifikavimo klausimais bei Agna Balcevič – finasų valdymo ir administravimo klausimais.

Keturios VGTU studentų grupės, įkūrusios savo technologines įmones inovatyvaus verslo kūrimo skatinimo projekte INOVEKS, jau turėjo galimybę pasinaudoti naujojo verslo centro paslaugomis – jie susipažino su vadybos ir produkto komercializavimo pagrindais.

Šiuo metu VGTU startuoliai kuria technologinius prototipus nanobioinžinerijos, energetikos, elektronikos, informatikos inžinerijos ir programinės įrangos srityse. Studentų grupės iš kanapių pluošto išgauna celiuliozės nanokristalus ir stengiasi juos panaudoti aviacijoje, statyboje, mašinų gamyboje ir kitose pramonės šakose, ieško dviejų ir trijų dimensijų papildytos realybės sprendimų, kuria nuotolinę durų užrakto būsenos stebėjimo sistemą.

Jaunieji verslininkai jau planuoja susitikimus su potencialiais investuotojais, rizikos kapitalo fondais, verslo angelais, kurie pasiruošę paremti inovatyvias idėjas.

Oficialioje VGTU ir Šiaurės miestelio technologijų parko verslumo centro atidarymo ceremonijoje praėjusią savaitę dalyvavo Ūkio ministerijos viceministras Marius Skarupskas, VGTU Verslo vadybos fakulteto dekanė prof. dr. Jelena Stankevičienė ir Šiaurės miestelio technologijų parko direktorius dr. Gediminas Pauliukevičius.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau