Stojantiesiems

Transporto inžinerijos fakultete paskelbti „Metų automobilio 2024“ nugalėtojai

Gruodžio 5, 2023
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto inžinerijos fakultete (TIF) įvyko „Lietuvos metų automobilis 2024“ finalas. Šiais metais pirmą kartą buvo išrinkti net trys geriausi metų automobiliai.
 
Lietuvos  žurnalistų autoklubo (LŽA) kartu su partneriais organizuojame konkurse šiais metais varžėsi 30 automobilių įvairiose kategorijose. Automobiliai buvo testuojami pagal įvairius kriterijus – patogumą, saugumą, sunaudojamą kuro ar energijos kiekį, kitus aspektus. 
 
Prie šių testų kategorijoje „Metų saugiausias automobilis“ jau ne vienerius metus prisideda ir VILNIUS TECH TIF Automobilių inžinerijos katedros mokslininkai – prof. dr. Vidas Žuraulis, doc. dr. Robertas Pečeliūnas, Transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijos technikas Gabrielius Mejeras ir vyresnysis inžinierius Vilius Mejeras, matuodami automobilių stabdymo ir pagalbinių vairavimo sistemų efektyvumą. Automobilių inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Saugirdas Pukalskas skaitė pranešimą konferencijos „Plug-In“ dalyviams apie vandenilio panaudojimo galimybes automobilių transporte.
 
TIF dekanas prof. dr. Olegas Prentkovskis džiaugiasi, jog šis renginys atėjo į šio fakulteto bei VILNIUS TECH erdves.
 
„Esame transportiškiausias universitetas Lietuvoje, todėl labai džiugu, kad renginio „Lietuvos metų automobilis 2024“ finalinė ceremonija, kaip ir atidarymas bei „Plug-in“ techninė-praktinė konferencija, vyko būtent VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultete. Džiugina ir tai, kad mūsų fakulteto mokslininkai ir praktikai padėjo automobilių vertintojams susiorientuoti subtiliausiuose dalykuose, kas nepastebima tiesiog važiuojant automobiliu, tai yra tam tikriems saugumo, energijos naudojimo efektyvumo, komfortabilumo ir kitiems parametrams nustatyti buvo naudojama šiuolaikinė laboratorinė įranga“, – teigia TIF dekanas.
 
Šiemet dešimt komisijos narių visus 30 konkursui pateiktų automobilių suskirstė į tris kategorijas pagal skirtingus kainų lygius. Komisijos balsavimu, geriausiais automobilių modeliais Lietuvoje buvo išrinkti šie:
 
Automobilis iki 39 000 Eur – „Nissan X-trail“; 
Automobilis iki 59 999 Eur – „Toyota Prius Plug-In Hybrid“;
Automobilis nuo 60 000 Eur – „Mercedes-Benz“ E klasė;
 
Pasak prof. dr. Vido Žuraulio, džiugu, kad šis renginys vyksta mūsų universitete ir mūsų mokslininkai turi galimybę prisidėti prie automobilių testavimo. 
 
„Tikimės, kad bendradarbiavimas tęsis ir kitais metais renginys sugrįš į mūsų Transporto inžinerijos fakultetą, o studentai turės galimybę pamatyti naujausius automobilius savo studijų aplinkoje“, – teigia prof. dr. V. Žuraulis. 
 
Tekstą rengė VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto komunikacijos ir bendruomenės prodekanė doc. dr. Kamilė Taujanskaitė ir VILNIUS TECH Viešosios Komunikacijos Direkcijos vidinės komunikacijos projektų vadovė Milda Mockūnaitė-Vitkienė.

Nuotraukos Alekso Jauniaus. 

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau