Tyrimų poveikio matavimas

Birželio 25, 2020

Biblioteka kviečia susipažinti su pagrindiniais mokslo rezultatų vertinimo rodikliais.

Bibliometrija – matematinių ir statistinių metodų pritaikymas informacijos ir komunikacijos procesams tirti.

Bibliometrinė analizė yra kiekybinė mokslinių publikacijų ir jų citatų analizė. Tokia analizė padeda palyginti atskirų mokslininkų, institucijų, fakultetų leidinius. Bibliometrinė analizė taip pat padeda įvertinti leidybos rezultatus ir pagerina mokslo rezultatų matomumą ir poveikį, ją reikia atlikti, pasirenkant tyrimo metodus, tvarkant duomenis ir interpretuojant rezultatus.

Kam Jums reikalingi bibliometrinės analizės duomenys:

Kad galėtumėte pateikti įvertinimui savo mokslinių tyrimų rezultatų poveikį, kai ketinate įsidarbinti naujoje darbo vietoje, kreipiatės gauti paaukštinimą, priedą ar finansavimą moksliniams tyrimams;
Įvertinant savo kolegas ir būsimus bendradarbius;
Pasirenkant žurnalą savo straipsnio publikavimui;
Atsirenkant kokybišką mokslinę informaciją moksliniams darbams;
Bibliometriniais rodikliais remiamasi sudarant universitetų reitingus.

Bibliometrinės analizės duomenų šaltiniai:

Web of Science (WoS)

Web of Science (WoS) – tarpdisciplininė mokslinės literatūros ir citavimo informacijos duomenų bazė, apimanti visas mokslo sritis, joje pateikiami autorių publikacijų bei žurnalų citavimo rodikliai, suteikiama galimybė išsivesti citavimo ataskaitas, palyginti duomenis. Ši duomenų bazė valdoma Clarivate Analytics. VGTU biblioteka prenumeruoja šią duomenų bazę, universiteto bendruomenė turi nemokamą prieigą prie Web of Science (WoS).
Prieiga galima tik iš VGTU kompiuterių tinklo. Naudojantis VPN paslauga prie šios duomenų bazės galima prisijungti iš namų.

Scopus

Scopus – bibliografinė duomenų bazė, skirta mokslinių žurnalų straipsnių bibliografinių įrašų bei mokslinės informacijos internete paieškai, kurią valdo Elsevier. Pagrindinės šios duomenų bazės temos: socialiniai, humanitariniai, gamtos, technikos mokslai ir kt. VGTU biblioteka neprenumeruoja šios duomenų bazės. Šią bazę prenumeruoja ir turi prieigą prie informacijos šie universitetai: Kauno technologijos universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka.

Svarbu:

Google Scholar

Google Scholar – yra viešai prieinama akademinės literatūros paieškos sistema, turinti didelę duomenų bazę, kurioje galima rasti išsamią informaciją. Tačiau duomenų šaltiniai nėra visiškai patikimi.

Susikūrus Google Scholar paskyrą, galite padidinti savo publikacijų matomumą, stebėti savo publikacijų cituojamumą (citavimų skaičius bei grafikai ir indeksai) bei peržiūrėti kas citavo Jūsų straipsnį. Paskyros suteikiamos galimybės:

Stebėti savo publikacijos cituojamumą (indeksai, grafikai, informacija kas Jus citavo);
Jūsų profilio matomumas viešai;
Galimybė atnaujinti profilio informaciją automatiniu būdu.

Pagrindiniai bibliometriniai rodikliai

Autoriaus vertinimo rodikliai
Šiuo atveju vertinamas konkretaus autoriaus mokslinės produkcijos poveikis.
Citavimo skaičius: Nurodo, kiek kartų autoriaus moksliniai rezultatai buvo paminėti literatūros ir nuorodų sąraše kitų tyrėjų moksliniuose darbuose (knygose, straipsniuose, apžvalgose, konferencijų pranešimų santraukose ir t.t.)
Citavimo indeksas gaunamas publikacijų P ir citatų skaičiaus C santykis: C/P
Šį rodiklį, pagal autoriaus pavardę galite rasti Google Scholar, Scopus ir Web of Science duomenų bazėse.

H- indeksas (angl. H index, Hirsch Index) (mokslininko, institucijos lygmens vertinimas) buvo sukurtas įvertinti kiekvieno tyrėjo individualų indėlį ir produktyvumą (galime įvertinti mokslinės produkcijos kokybę ir kiekybę).

H- indeksas = straipsnių (asmens, institucijos) skaičius h, kurių kiekvienas buvo cituotas ne mažiau kaip h kartų. H indeksą pateikia Google Scholar, Scopus, Web of Science. Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus h indeksus, nes šių indeksų skaičiavimui naudoja skirtingus šaltinius.

Žurnalų vertinimo rodikliai
Žurnalų indikatoriai skirti įvertinti žurnalų kokybę. Tai nėra mokslininko darbo rezultatų vertinimo rodikliai, taip pat nenurodo atskiro žurnalo straipsnio kokybės. Straipsnis, išspausdintas žurnale su aukštu žurnalo rodikliu, nebūtinai yra kokybiškai geresnis, neis straipsnis publikuotas žurnale su žemesniu rodikliu.

Geriausiai žinomas ir ilgiausiai vartojamas yra žurnalo poveikio faktorius arba žurnalo cituojamumo rodiklis (angl. Journal Impact Factor (JIF). Jis atspindi kaip dažnai straipsnis žurnale cituojamas kitų mokslininkų publikacijose. Jis apskaičiuojamas dalijant per paskutinius du metus publikuotų straipsnių citavimų skaičių iš bendro per tuos metus publikuotų straipsnių skaičiaus. Todėl tam tikro žurnalo cituojamumo rodiklis kiekvienais metais šiek tiek keičiasi. Skaičiuojamas 3-iais metais nuo įtraukimo į Web of Science.

Pvz.:
JIF2019 = Žurnalo straipsnių citavimų skaičius nuo 2019 m. per paskutinius 2 metus / Žurnalo straipsnių skaičius per paskutinius 2 metus (2017 ir 2018)

Šį rodiklį galite rasti Journal Citation Reports.

Straipsnio įtakos rodiklis (angl. Article Influence Score) – šis rodiklis dar vadinamas prestižo rodikliu; jis nustato, kiek kartų žurnalo, leisto per praėjusius penkerius metus, straipsniai buvo cituoti paskutiniais metais (interneto tinklo analizė). Šis rodiklis įvertina citavimo potencialą ir cituojančio šaltinio svarbą. Šis rodiklis apskaičiuojamas dalijant žurnalo reikšmingumo rodiklį (angl. Eigenfactor Score) iš žurnalo straipsnių skaičiaus, publikuotus per penkerius metus.

Reikšmingumo rodiklis (angl. Eigenfactor Score) – žurnalo reikšmingumo indeksas, kuriuo įvertinamas ne tik citavimas, bet ir cituojančio šaltinio reikšmingumas. Atmetami citavimai iš to paties žurnalo, todėl išvengiama savicitavimo. Šį rodiklį galite rasti analitiniame įrankyje Eigenfactor Metrics.

Scimago žurnalų rodiklis (angl. Scimago Journal Rank, SJR). Šio rodiklio pagalba galima palyginti žurnalus. Šis rodiklis įvertina ne tik žurnalo poveikį, bet cituojančio šaltinio prestižą. Rodiklis apskaičiuojamas, dalijant žurnalo straipsnių citavimų skaičių einamaisiais metais iš bendro straipsnių skaičiaus, publikuotų per trejus praėjusius metus. Rodiklio skaičiavimas paremtas idėja, kad ne visi citavimai yra lygiaverčiai – skirtingai nuo cituojamumo rodiklio (angl. Impact Factor), kiekvienas citavimas yra įvertinamas, atsižvelgiant į žurnalo, kuriame cituojama reikšmingumą. Duomenų šaltinis šiam rodikliui yra Scopus duomenų bazė.

Kvartilis (angl. Quartile) – žurnalo kvartilis rodo žurnalo vietą mokslo dalyko kategorijoje pagal citavimo rodiklio pasiskirstymą tarp maksimalios ir minimalios jo reikšmės (pvz. Q1 – žurnalai su aukščiausiais cituojamumo rodikliais; Q2 – vidutiniais; Q4 – mažiausiais cituojamumo rodikliais).

Daugiau informacijos apie skirtingas metrikas galite rasti apsilankę Metrics Toolkit.

Naudojantis bibliometriniais rodikliais reikia atsižvelgti:

Didelis citavimų skaičius gali nenurodyti publikacijos kokybės. Pavyzdžiui, kiti autoriai gali dažnai cituoti straipsnį, kadangi kritikuoja arba paneigia jo išvadas ar rezultatus;
Į mokslo sritį. Kai kuriuose mokslinėse srityse straipsniai yra tradiciškai cituojami dažniau, negu kitose (pvz. medicina);
Nelyginti tarpusavyje mokslininkų, esančių skirtinguose karjeros etapuose. Patyrę tyrėjai dažniausiai turi aukštesnius rodiklius, negu pradedantis mokslininkai.
Rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo to kokias duomenų bazes mokslo rezultatų vertinimui naudosite.

VGTU biblioteka mielai atsakys į klausimus, susijusius su bibliometriniais rodikliais ir suteiks reikiamas konsultacijas šiomis temomis: