Universitetas
Bendruomenė
Stojantiesiems
Studijos
Mokslas ir inovacijos
Verslui
Fakultetai
Grįžti

Tyrimų poveikio matavimas

Birželio 25, 2020

Biblioteka kviečia susipažinti su pagrindiniais mokslo rezultatų vertinimo rodikliais.

Bibliometrija – matematinių ir statistinių metodų pritaikymas informacijos ir komunikacijos procesams tirti.

Bibliometrinė analizė yra kiekybinė mokslinių publikacijų ir jų citatų analizė. Tokia analizė padeda palyginti atskirų mokslininkų, institucijų, fakultetų leidinius. Bibliometrinė analizė taip pat padeda įvertinti leidybos rezultatus ir pagerina mokslo rezultatų matomumą ir poveikį, ją reikia atlikti, pasirenkant tyrimo metodus, tvarkant duomenis ir interpretuojant rezultatus.

Kam Jums reikalingi bibliometrinės analizės duomenys:

  • Kad galėtumėte pateikti įvertinimui savo mokslinių tyrimų rezultatų poveikį, kai ketinate įsidarbinti naujoje darbo vietoje, kreipiatės gauti paaukštinimą, priedą ar finansavimą moksliniams tyrimams;
  • Įvertinant savo kolegas ir būsimus bendradarbius;
  • Pasirenkant žurnalą savo straipsnio publikavimui;
  • Atsirenkant kokybišką mokslinę informaciją moksliniams darbams;
  • Bibliometriniais rodikliais remiamasi sudarant universitetų reitingus.

Bibliometrinės analizės duomenų šaltiniai:

Web of Science (WoS)

Web of Science (WoS)  – tarpdisciplininė mokslinės literatūros ir  citavimo informacijos duomenų bazė, apimanti visas mokslo sritis, joje pateikiami autorių publikacijų bei žurnalų citavimo rodikliai, suteikiama galimybė išsivesti citavimo ataskaitas, palyginti duomenis. Ši duomenų bazė valdoma Clarivate Analytics. VGTU biblioteka prenumeruoja šią duomenų bazę, universiteto bendruomenė turi nemokamą prieigą prie Web of Science (WoS).
Prieiga galima tik iš VGTU kompiuterių tinklo. Naudojantis VPN paslauga prie šios duomenų bazės galima prisijungti iš namų.

Scopus

Scopus – bibliografinė duomenų bazė, skirta mokslinių žurnalų straipsnių bibliografinių įrašų bei mokslinės informacijos internete paieškai, kurią valdo Elsevier. Pagrindinės šios duomenų bazės temos: socialiniai, humanitariniai, gamtos, technikos mokslai ir kt. VGTU biblioteka neprenumeruoja šios duomenų bazės. Šią bazę prenumeruoja ir turi prieigą prie informacijos šie universitetai: Kauno technologijos universiteto biblioteka, Vilniaus universiteto biblioteka.

Svarbu:

Google Scholar

Google Scholar – yra viešai prieinama akademinės literatūros paieškos sistema, turinti didelę duomenų bazę, kurioje galima rasti išsamią informaciją. Tačiau duomenų šaltiniai nėra visiškai patikimi.

Susikūrus Google Scholar paskyrą, galite padidinti savo publikacijų matomumą, stebėti savo publikacijų cituojamumą (citavimų skaičius bei grafikai ir indeksai) bei peržiūrėti kas citavo Jūsų straipsnį. Paskyros suteikiamos galimybės:

  • Stebėti savo publikacijos cituojamumą (indeksai, grafikai, informacija kas Jus citavo);
  • Jūsų profilio matomumas viešai;
  • Galimybė atnaujinti profilio informaciją automatiniu būdu.

Pagrindiniai bibliometriniai rodikliai

Autoriaus vertinimo rodikliai
Šiuo atveju vertinamas konkretaus autoriaus mokslinės produkcijos poveikis.
Citavimo skaičius: Nurodo, kiek kartų autoriaus moksliniai rezultatai buvo paminėti literatūros ir nuorodų sąraše kitų tyrėjų moksliniuose darbuose (knygose, straipsniuose, apžvalgose, konferencijų pranešimų santraukose ir t.t.)
Citavimo indeksas gaunamas publikacijų P ir citatų skaičiaus C santykis: C/P
Šį rodiklį, pagal autoriaus pavardę galite rasti Google Scholar, Scopus ir Web of Science duomenų bazėse.

H- indeksas (angl. H index, Hirsch Index)  (mokslininko, institucijos lygmens vertinimas) buvo sukurtas įvertinti kiekvieno tyrėjo individualų indėlį ir produktyvumą (galime įvertinti mokslinės produkcijos kokybę ir kiekybę).

H- indeksas  = straipsnių (asmens, institucijos) skaičius h, kurių kiekvienas buvo cituotas ne mažiau kaip h kartų. H indeksą pateikia Google Scholar, Scopus, Web of Science. Skirtingi šaltiniai pateikia skirtingus h indeksus, nes šių indeksų skaičiavimui naudoja skirtingus šaltinius.

Žurnalų vertinimo rodikliai
Žurnalų indikatoriai skirti įvertinti žurnalų kokybę. Tai nėra mokslininko darbo rezultatų vertinimo rodikliai, taip pat nenurodo atskiro žurnalo straipsnio kokybės. Straipsnis, išspausdintas žurnale su aukštu žurnalo rodikliu, nebūtinai yra kokybiškai geresnis, neis straipsnis publikuotas žurnale su žemesniu rodikliu.

Geriausiai žinomas ir ilgiausiai vartojamas yra žurnalo poveikio faktorius arba žurnalo cituojamumo rodiklis (angl. Journal Impact Factor (JIF). Jis atspindi kaip dažnai straipsnis žurnale cituojamas kitų mokslininkų publikacijose. Jis apskaičiuojamas dalijant per paskutinius du metus publikuotų straipsnių citavimų skaičių iš bendro per tuos metus publikuotų straipsnių skaičiaus. Todėl tam tikro žurnalo cituojamumo rodiklis kiekvienais metais šiek tiek keičiasi. Skaičiuojamas 3-iais metais nuo įtraukimo į Web of Science.

Pvz.:
JIF2019 = Žurnalo straipsnių citavimų skaičius nuo 2019 m. per paskutinius 2 metus / Žurnalo straipsnių skaičius per paskutinius 2 metus (2017 ir 2018)

Šį rodiklį galite rasti Journal Citation Reports.

Straipsnio įtakos rodiklis (angl. Article Influence Score) – šis rodiklis dar vadinamas prestižo rodikliu; jis nustato, kiek kartų žurnalo, leisto per praėjusius penkerius metus, straipsniai buvo cituoti paskutiniais metais (interneto tinklo analizė). Šis rodiklis įvertina citavimo potencialą ir cituojančio šaltinio svarbą. Šis rodiklis apskaičiuojamas dalijant žurnalo reikšmingumo rodiklį (angl. Eigenfactor Score) iš žurnalo straipsnių skaičiaus, publikuotus per penkerius metus.

Reikšmingumo rodiklis (angl. Eigenfactor Score) – žurnalo reikšmingumo indeksas, kuriuo įvertinamas ne tik citavimas, bet ir cituojančio šaltinio reikšmingumas. Atmetami citavimai iš to paties žurnalo, todėl išvengiama savicitavimo. Šį rodiklį galite rasti analitiniame įrankyje Eigenfactor Metrics.

Scimago žurnalų rodiklis (angl. Scimago Journal Rank, SJR). Šio rodiklio pagalba galima palyginti žurnalus. Šis rodiklis įvertina ne tik žurnalo poveikį, bet cituojančio šaltinio prestižą. Rodiklis apskaičiuojamas, dalijant žurnalo straipsnių citavimų skaičių einamaisiais metais iš bendro straipsnių skaičiaus, publikuotų per trejus praėjusius metus. Rodiklio skaičiavimas paremtas idėja, kad ne visi citavimai yra lygiaverčiai – skirtingai nuo cituojamumo rodiklio (angl. Impact Factor), kiekvienas citavimas yra įvertinamas, atsižvelgiant į žurnalo, kuriame cituojama reikšmingumą. Duomenų šaltinis šiam rodikliui yra Scopus duomenų bazė.

Kvartilis (angl. Quartile) – žurnalo kvartilis rodo žurnalo vietą mokslo dalyko kategorijoje pagal citavimo rodiklio pasiskirstymą tarp maksimalios ir minimalios jo reikšmės (pvz. Q1 – žurnalai su aukščiausiais cituojamumo rodikliais; Q2  – vidutiniais; Q4 – mažiausiais cituojamumo rodikliais).

Daugiau informacijos apie skirtingas metrikas galite rasti apsilankę Metrics Toolkit.

Naudojantis bibliometriniais rodikliais reikia atsižvelgti:

  • Didelis citavimų skaičius gali nenurodyti publikacijos kokybės. Pavyzdžiui, kiti autoriai gali dažnai cituoti straipsnį, kadangi kritikuoja arba paneigia jo išvadas ar rezultatus;
  • Į mokslo sritį. Kai kuriuose mokslinėse srityse straipsniai yra tradiciškai cituojami dažniau, negu kitose (pvz. medicina);
  • Nelyginti tarpusavyje mokslininkų, esančių skirtinguose karjeros etapuose. Patyrę tyrėjai dažniausiai turi aukštesnius rodiklius, negu pradedantis mokslininkai.
  • Rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo to kokias duomenų bazes mokslo rezultatų vertinimui naudosite.

VGTU biblioteka mielai atsakys į klausimus, susijusius su bibliometriniais rodikliais ir suteiks reikiamas konsultacijas šiomis temomis:

  • Cituojamumo rodiklis;
  • Autoriaus bibliometriniai rodikliai h indeksas;
  • Kvartiliai;
  • Žurnalo bibliometriniai rodikliai (JIF)

el. paštu: publikacijos@vgtu.lt arba telefonu (8 5) 274 4903.

  
 

Galerija

Panašios naujienos

Pirmasis susitikimas su naujaisiais doktorantais
Pirmasis susitikimas su naujaisiais doktorantais
Įvyko pirmasis į VILNIUS TECH šiais metais įstojusių doktorantų susitikimas, tapęs ne tik proga susipažinti su nauju studijų etapu, bet ir išgirsti keletą paprastų, tačiau svarbių patarimų, galinčių praversti per visus ketverius doktorantūros metus. Sveikindamas naujuosius doktorantus, Mokslo ir inovacijų prorektorius prof. dr. Dalius Navakauskas linkėjo nebijoti išbandyti naujų dalykų ir neapsiriboti vien tuo, kas tiesiogiai susiję su disertacijos tema. Projektai, bendradarbiavimas su kitų sričių tyrėjais ar naujos veiklos gali tapti galimybe išmokti dirbti komandoje, įgyti naujų kompetencijų ir geriau suprasti, kokį kelią norisi rinktis ateityje. Prorektorius taip pat ragino doktorantus neapsiriboti savo aplinka ir bendrauti su kolegomis iš kitų šalių, naudotis universiteto turima ir vis atnaujinama infrastruktūra, išbandyti save pedagoginėje veikloje, ir, kas labai svarbu studijų kelyje, – nepabijoti prašyti pagalbos. Savo kalbą prorektorius baigė įkvepiančia JAV lengvaatlečio Jim'o Ryun'o citata: „Motyvacija yra tai, kas jus paskatina pradėti. O įprotis yra tai, kas jums neleidžia sustoti.“ Tuo metu Doktorantūros mokyklos direktorė doc. dr. Skirmantė Mozūriūnaitė pasidalino praktiniais patarimais, praversiančiais kiekvienam studentui: visų pirma, neatidėlioti reikalų iki paskutinės minutės ir laiku spręsti kylančius iššūkius, užsirašyti mintis bei idėjas vos tik joms kilus, kad šios nepasimirštų. Taip pat – atsiradus kitiems įsipareigojimams, studijų nenukelti į ateitį, kadangi universitetas siūlo puikias galimybes derinti mokslus su kasdieniniu gyvenimu. Dar vienas svarbus patarimas –  aktyviai bendrauti tarpusavyje, megzti kontaktus ir kurti tarpdisciplininius ryšius, kurie šiuolaikiniame moksle tampa vis svarbesni. Šiemet VILNIUS TECH doktorantūros studijas pradeda 49 nauji doktorantai, tarp jų – ir 10 užsienio studentai, o penki – laimėję vietas LMT. Šiais metais buvo laimėtos trys podoktarantūros (post-doctoral) LMT vietos. Nuo sausio mėnesio iki rugsėjo vidurio įvyko 26 gynimai, o šiais kalendoriniais metais planuojami iš viso 34 gynimai. Nuo sausio mėnesio iki rugsėjo vidurio buvo atliktos 107 trumpalaikės ir ilgalaikės išvykos.
Plačiau
Naujos galimybės, ieškom: Project Chief Researcher acting in Transport research group
Naujos galimybės, ieškom: Project Chief Researcher acting in Transport research group
Location: SustAInLivWork Centre of Excellence (CoE) (Artificial Intelligence Excellence Centre at Kaunas University of Technology, Kaunas, Lithuania). The role requires on-site presence at KTU, with the possibility of partial remote work Reports to: Project expert acting as Head of the AI Research HUB of SustAInLivWork Centre of Excellence (CoE). Contract type: Project-based contract until 31 August 2029. Remuneration package: 40.03 EUR per hour (Gross income (in Lithuanian, BRUTO) is the amount of salary or wages paid to an individual by an employer before any deductions are taken) Application start date: 02 September 2026 MAIN DUTIES AND RESPONSIBILITIES Provide scientific leadership in AI for intelligent transport systems, smart mobility, and logistics; Initiate and lead research, experimental development, and innovation (R&D/I) projects, including industry-driven projects, Horizon Europe, and other national/international programmes; Develop and apply advanced AI solutions for logistic, transport and mobility systems, including predictive analytics, real-time decision-making, and autonomous or semi-autonomous systems; Lead interdisciplinary collaboration between AI experts, transport engineers, and domain specialists in mobility and logistics; Establish and strengthen collaborations with transport operators, logistics companies, public authorities, and international research institutions; Ensure high-quality scientific output, including Q1 publications, datasets, open-source tools, prototypes, and demonstrators; Supervise PhD students and mentor early-stage researchers; Contribute to proposal preparation and coordination of international research consortia;   REQUIREMENTS FOR THE CANDIDATE PhD degree in Informatics (N009), Informatics Engineering (T007) or Transport Engineering (T003); Qualification level equivalent to Senior Researcher / Principal Investigator; Proven scientific track record, including at least five peer-reviewed publications (preferably in Q1/Q2 journals) in AI for transport, mobility systems, Unmanned Aerial Vehicle (UEV) or related domains; At least 3 years of experience in national/international R&D/I projects related to intelligent transport systems, mobility, logistics, or smart infrastructure (e.g., traffic analysis, fleet management, autonomous systems, UEV, smart scheduling and optimization); Experience in applying AI methods such as machine learning, deep learning, computer vision, or data-driven optimization in transport, mobility, intelligent routing, and other contexts; A minimum of 1 year of experience in supervising R&D/I research projects or teams in AI, transport, or related domains; Strong understanding of real-world transport and mobility systems (e.g., telematics, IoT, and vehicle data) with the ability to translate complex real-world challenges into robust, scalable, and deployable AI solutions in operational environments; Strong leadership, organizational, and interdisciplinary collaboration skills; Experience in collaboration with industry or public sector stakeholders (e.g., transport authorities, mobility service providers) is considered an advantage. Language proficiency: Lithuanian (C1) and English (C1) Benefits Leadership role in a Centre, shaping the future of AI in transport and logistics; Opportunity to lead high-impact international R&I projects (e.g., HE, Digital Europe) Access to cutting-edge research infrastructure, including HPC resources, industrial robots, UEV, advanced IoT devices, AI testbeds, and experimental platforms for large-scale testing, simulation, and real-world deployment. Strong collaboration ecosystem with transport and mobility stakeholders Support for building and leading your own research team, including PhD students, postdoctoral researchers, and interdisciplinary experts; Dedicated support for grant development and project management; Opportunities for scientific excellence and visibility, including publications, keynote talks, and participation in global AI networks. Method of Applications’ Submission and Closing Date for Applications Please submit all the required documents by email cv@ktu.lt Applications must be submitted by 16 September 2026 (inclusive). The list of documents that each Applicant must submit: The Curriculum Vitae (narrative CV) clearly outlining how the applicant meets the position requirements. Copy of diploma(s) certifying higher education. Copy of PhD diploma. Any other supporting documents the applicant considers relevant. Equal Opportunity Statement: The Employer does not discriminate on the basis of race, religion, colour, national origin, gender, sexual orientation, age, marital status, or disability status.  
Plačiau