Stojantiesiems

VGTU absolventas majoras Eligijus Rukšnaitis: Oro pajėgų karininkai dažniausiai „užauga“ aerodromuose

Liepos 20, 2020

Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Vadovybės štabo A3 operacijų skyriaus viršininkas majoras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto absolventas Eligijus Rukšnaitis, kalbėdamas apie darbą Oro pajėgose, sako, kad šios kariuomenės srities specifika ir skrydžio žavesys prikausto naujus kariškius, tad šie pasilieka dirbti ilgam. Pasak majoro, iššūkių čia nėra – karinio orlaivio piloto profesija dera su sveiku gyvenimo būdu.

Majoras neslepia, kad kurį laiką Lietuvoje tarp įvairių pajėgų trūko susitarimo, kada būtina kelti karinį sraigtasparnį paieškos ir gelbėjimo darbams, dėl to šaltuoju metų laiku kartais pasitaikydavo prarasti „auksinę valandą“. Vis dėlto, pažymi E. Rukšnaitis, šiuo metu sistema yra aiški, o kariškiams kilti sraigtasparniu paieškos ir gelbėjimo darbams tenka kone kartą per savaitę.

Interviu naujienų agentūrai ELTA interviu mjr. E. Rukšnaitis papasakojo ir apie pagrindines Karinių oro pajėgų funkcijas, planuojamus pirkti naujus sraigtasparnius „Black Hawk“, paaiškino, ką reiškia Krašto apsaugos ministerijos pranešimai apie budinčių NATO naikintuvų virš Baltijos jūros lydimus Rusijos orlaivius bei įvardijo, koks yra preliminarus orlaivio „Spartan“, kurio gedimus ir patyrę ir šalies vadovai, skraidymo resursas.

Kokias pagrindines užduotis tenka atlikti Karinėms oro pajėgoms (KOP)?

Oro pajėgos yra reguliarios Lietuvos kariuomenės pajėgų dalis. Teko girdėti palyginimą apie keturias stichijas: orą, vandenį, žemę bei ugnį, kurios galėtų būti lyginamos su kariuomenės rūšimis: oras – Oro pajėgos, vanduo – Jūrų pajėgos, žemė – Sausumos pajėgos ir ugnis – Specialių operacijų pajėgos.

Lietuvos karines oro pajėgas sudaro pajėgų vadovybės štabas bei oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba (OESKV) Kaune, aviacijos bazė bei ginkluotės ir technikos remonto depas Šiauliuose, oro gynybos batalionas Radviliškyje. Taip pat Karmėlavoje yra įkurtas OESKV padalinys – Oro erdvės kontrolės centras, vykdantis NATO oro gynybos operacijų funkcijas virš Lietuvos. Viena pagrindinių centro užduočių yra nepertraukiamai kurti atpažintą oro erdvės paveikslą bei jį perduoti NATO jungtiniam oro operacijų centrui Vokietijoje.

Aviacijos bazės pagrindinės užduotys yra užtikrinti tinkamą aerodromo funkcionavimą, kartu su kitais kariuomenės daliniais vykdyti priimančios šalies paramą, kad esant poreikiui NATO partnerių pajėgos netrukdomai galėtų atvykti į Lietuvą. Ne mažiau yra svarbios paieškos ir gelbėjimo užduotys, organų gabenimas transplantacijai, svarbių asmenų transportavimas bei aviacijos parama tiek sausumos, tiek specialių operacijų, tiek ir Jūrų pajėgoms. Aviacijos bazėje dislokuoti NATO naikintuvai, vykdantys oro policijos funkcijas virš Baltijos šalių.

Ginkluotės ir technikos remonto depo užduotys yra didesnės daugumos turimos ginkluotės remontas, priežiūra bei einamieji darbai, pradedant lėktuvais, baigiant įvairiais radarais ar jų sistemomis. Darbus depo personalas atlieka nuolatinės dislokacijos vietoje arba lauko sąlygomis.

Galiausiai Oro gynybos bataliono užduotis yra Lietuvos strateginių objektų, tokių kaip Ignalinos atominė elektrinė, apsauga. Oro gynybos bataliono kariai nuolat teikia paramą Sausumos bei Specialių operacijų pajėgoms.

Kiek turite orlaivių, kitos technikos?

Šiuo metu Lietuvos kariuomenės oro pajėgos disponuoja trimis italų gamybos lėktuvais C-27J „Spartan“, dviem lėktuvais L-410, pagamintais Čekijoje, trimis vos prieš kelerius metus įsigytais sraigtasparniais AS-365N3+ (Dolphin) bei dviem ne taip senai suremontuotais sraigtasparniais Mi-8, pagamintais Rusijoje. Kalbant apie oro gynybos ginkluotę, galiu paminėti, kad batalione eksploatuojami apžvalgos radarai, raketų sistemos RBS 70, GROM bei STINGER. Naujausias Lietuvos kariuomenės pirkinys, kalbant apie oro gynybą, yra vidutinio nuotolio raketų sistema NASAMS. Šiuo metu oro gynybos batalione yra mokomasi valdyti šią sistemą. Planuojama, kad kitų metų pradžioje batalionas bus pasirengęs sistemos NASAMS eksploatacijai. Be abejo, ne mažiau svarbūs yra radarai bei kita įranga, kuri eksploatuojama.

Kaip dažnai Karinėms oro pajėgoms tenka atlikti tiesiogiai civiliams skirtas užduotis – gelbėjimo ir paieškos darbus, donorų organų pervežimą, gaisrų gesinimą?

Paieškai ir gelbėjimui KOP šiuo metu naudoja du postus – Nemirsetoje yra dislokuotas pirmasis paieškos ir gelbėjimo postas, Kaune, Aleksoto aerodrome, įsikūręs antrasis postas. Jie yra suskirstyti pagal orlaivių skrydžio nuotolį. Antrasis postas Kaune dengia visą rytinę, pietrytinę Lietuvos dalį, o postas, esantis prie jūros, – dengia jūrą bei vakarinę Lietuvos dalį.

Nemirsetos postui, kuriame budi naujausi sraigtasparniai, tenka daugiausia užduočių. Jeigu išvestume metinį vidurkį, tai galbūt gautųsi po pakilimą per savaitę. Tokių užduočių visada būdavo sąlyginai daug, tiesiog ne iki galo buvo ištobulinta sraigtasparnio pakilimo tvarka. Paieškos ir gelbėjimo operacijų virš Baltijos jūros prerogatyva buvo deleguota Oro pajėgoms, tačiau ir pasieniečiai, ir Jūrų pajėgos turi savo paieškos ir gelbėjimo pajėgumus. Todėl dažnai būdavo, kad KOP sraigtasparnį paieškos operacijai pasitelkdavo per vėlai arba labai pablogėjus oro sąlygoms – kai „auksinė valanda“ būdavo praėjusi, jeigu kalbame apie šaltąjį metų laiką. Dabar sistema yra išdirbta ir veikianti, yra įvertinamos visos galimybės ir pasitelkiami efektyviausi konkrečiai situacijai pajėgumai.

Kalbant apie paieškos ir gelbėjimo postą Kaune, čia paieška labiau aktyvėja rudenį, kai prasideda grybų sezonas – grybautojai, pagyvenę žmonės, pasiklysta kažkur miškuose ar sunegaluoja. Iš čia dažniau vykstama organų transplantacijai gabenimui į Vilnių, Kauną, Rygą.

Orlaivis iš Kauno dažniausiai kyla gesinti gaisrų, nes čia budintys sraigtasparniai yra dideli ir gali pakelti didelį kiekį vandens. 2018 m., kaimynams paprašius pagalbos, gesinome gaisrus Latvijoje, taip pat Švedijoje. Lygiai taip pat mes 2006 m., kai degė Smiltynė, prašėme kaimynų pagalbos. Latviai atskrido padėti, nes ten jau buvo sunku susitvarkyti vieniems. Tad esant masiniams, stichiniams gaisrams kaimyninės šalys turėtų padėti vienos kitoms.

Kokiose pratybose dalyvauja Lietuvos KOP? Kaip dažnai jos vyksta, koks jų tikslas?

Išvardinti visas pratybas, kuriose dalyvauja Oro pajėgos, būtų sunku. Oro gynybos batalionas savo veikloje tikrai turi daug pratybų, pavyzdžiui, „Tobruko palikimas“, „Budrus sakalas“, „Sumanus vilkas“, „Geležinis vilkas“, „Ramšteino sargybinis“ ir daugelį kitų. Oro erdvės stebėjimo kontrolės valdyba taip pat dalyvauja įvairiose pratybose NATO lygmeniu – „Ramšteino lydinys“, „Baltijos karys“, „Uedemo pabudimas“ ir kitose.

Oro pajėgos stengiasi pagal poreikį prisidėti prie kariuomenės lygmens pratybų. Dalyvaujame, pavyzdžiui, „Žaibo kirtis“, „Perkūno griausmas“ pratybose. Dabar rugsėjo mėnesį dvi savaites vyks vienos didžiausių tarptautinių Oro pajėgų pratybų, orientuotų į oro gynybą, – „Tobruko palikimas 2020“. Kasmet vyksta pratybos „Griausmas“ Šiauliuose. Jų tikslas yra sąveika tarp įvairių institucijų – policijos, greitosios pagalbos, ugniagesių-gelbėtojų. Kadangi aplink Šiaulių karinį aerodromą yra miestas, tai situacija, kai orlaivis turės atlikti avarinį tūpimą yra galima – orlaivis gali nepriskristi kilimo tako ir kažkur miesto teritorijoje gali būti avarija. Pagal scenarijų atliekama orlaivio avarinio tūpimo imitacija kažkur Šiaulių periferijoje ir visų institucijų pastangomis stengiamasi likviduoti avarijos padarinius.

Yra pratybos „Baltijos bikinis“. Kiekviena Baltijos šalis – Lietuva, Latvija, Estija – per tas pratybas tikrina oro pajėgų skraidančio personalo pasirengimą išgyventi, jei jų pilotuojamas orlaivis būtų priverstas atlikti avarinį tūpimą ant vandens. Pratybos vyksta kasmet rotacijos principu – šiemet vyks Latvijoje, pernai buvo Lietuvoje.

Kaip dažnai Lietuvoje rotuojamos NATO sąjungininkų oro pajėgos?

Rotacija vyksta kas keturis mėnesius. Dabar ji vyks rugsėjo mėnesio pradžioje. Šiuo metu oro policijos funkciją vykdo dviejų NATO šalių – Ispanijos ir Didžiosios Britanijos – naikintuvai. Nuo rudens juos pakeis Italijos oro pajėgų naikintuvai, kurie išbus per žiemą.

Viena iš jūsų funkcijų – užtikrinti nepertraukiamą oro erdvės virš Lietuvos ir jos išskirtinės ekonominės zonos stebėjimą. Krašto apsaugos ministerija kartkartėmis praneša, kad Baltijos šalyse budintiems NATO naikintuvams tenka lydėti Rusijos orlaivius, skrendančius virš Baltijos jūros. Kaip atrodo pats lydėjimo procesas? Ar tokie įvykiai yra dažni? Ar jie kelia realią grėsmę gyventojams?

Kadangi mes kaimynystėje turime Kaliningrado sritį, skrydžiai iš Vidurio Rusijos į Kaliningrado regioną yra gana dažni. Jie suaktyvėja tam tikrų pratybų, mokymų Kaliningrado regione metu ir yra pastovūs. Skrendantys orlaiviai skiriasi, priklausomai nuo poreikio, užduočių, kurios vyksta pačiame Kaliningrade. Oro policijos funkciją atliekantys NATO naikintuvai kyla gana dažnai. Statistikos pasakyti tikslios negaliu, bet tai yra dažnas reiškinys. Naikintuvai pakyla, priskrenda prie orlaivio ir jį lydi, nes dažniausiai tie orlaiviai skrenda be skrydžio planų, be ryšio – tiesiog kaip „savame kieme“. NATO naikintuvai priskrenda ir duoda suprasti, kad tiems orlaiviams nereikėtų kažkaip bandyti pažeisti NATO šalies oro erdvės ar užsiimti provokacijomis. Kaimynų orlaiviai yra palydimi iki Rusijos oro erdvės ribos ir grįžta į bazę.

Koronaviruso pandemijos metu karinės oro pajėgos orlaiviu „Spartanu“ gabeno reagentus ir kitas priemones. Kokias dar užduotis vykdė karinės oro pajėgos?

Kaip ir jūs minėjote, pagrindinės KOP funkcijos buvo vykdyti skrydžius. Buvo daug pagal planą įvykusių skrydžių, tačiau problema buvo personalo stoka, kadangi žmonės po skrydžio turėjo karantinuotis, tad skraidančiam bei antžeminiam personalui teko gana dideli darbo krūviai. Buvo gabenamos priemonės, svarbūs asmenys, skrydžių metu buvo imtasi įvairių apsaugos priemonių. Visos „Spartanui“ skirtos užduotys buvo atliktos. Nenutrūko paieškos ir gelbėjimo postų veikla, nes KOP privalo užtikrinti nepertraukiamą 24/7 budėjimą. Tuo tarpu treniruočių skrydžiai buvo sumažinti iki minimumo, kad vyktų kuo mažiau žmonių susibūrimų.

Kariuomenė turi tris „Spartan“ orlaivius. Apie juos plačiau pradėta diskutuoti po to, kai vienas jų negalėjo išskraidinti prezidentės Dalios Grybauskaitės į Latviją. Kitą kartą „Spartanas“ sugedo Briuselyje, kai turėjo skraidinti premjerą. Imta kalbėti, kad Lietuvai reikia naujo lėktuvo, tačiau kalbos apie tai, įvertinus potencialius kaštus, buvo baigtos. Koks yra galimas „Spartano“ eksploatacijos laikotarpis? Kiek jį galima pratęsti remontuojant, moderninant orlaivį?

Orlaiviai genda visi be išimties, gal tiesiog didelės civilinės kompanijos turi daugiau galimybių greitai pakeisti sugedusį orlaivį. KOP, deja, taip pat ne visada pavyksta išvengti technikos gedimų, o remonto operatyvumas dažnu atveju priklauso nuo gamintojų, tiekiančių atsargines dalis. Mano nuomone, geriau nepakilti į skrydį dėl smulkaus gedimo, nei pakilus turėti avarinį tūpimą su daug rimtesnių gedimų. Šiuo metu eksploatuojamų C-27J orlaivių resursas yra apie 25 metus. Per metus vienas orlaivis priskraido apie 250 skrydžio valandų.

Jungtinių Valstijų valdžios institucijos pradėjo derinti šešių „Black Hawk“ karinių sraigtasparnių pardavimą Lietuvai. Kuo yra ypatingi šie sraigtasparniai? Kodėl jie yra reikalingi Lietuvai?

Lietuva dabar eksploatuoja sraigtasparnius MI-8, kurie yra pasenę, jų eksploatacija yra sudėtinga dėl šalies gamintojo. Šie rusiški sraigtasparniai nėra blogi, tačiau jie yra jau nebe tos kartos. Kadangi mes žiūrime į Vakarus, į NATO, tai ir naujos technikos gamintojai turi būti vakarietiški. UH 60 („Black Hawk“) yra universalus vidutinės klasės sraigtasparnis – vienas universaliausių ir geriausių sraigtasparnių šiuo metu, naudojamas daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje jis užpildys nišą tarp didelio sraigtasparnio MI-8, kuris kai kuriais atvejais yra netgi per didelis ir neekonomiškas, ir As-365N3+(Dolphin).

„Black Hawk“ panaudojimas planuojamas visų kariuomenės pajėgų poreikiams bei paieškai ir gelbėjimui. Praktiškai visoms funkcijoms, kurios yra keliamos sraigtasparniams, jis bus tinkamas.

Ar KOP karininkams, kurie pilotuoja orlaivius, teks persikvalifikuoti ir mokytis dirbti išskirtinai su „Black Hawk“? Kur jie tai darys?

Taip. Pagal dabartinius planus, numatomas viso personalo permokymas: tiek lakūnų, kurie skraidys, tiek techninio personalo, kurie vykdys orlaivių antžeminį aptarnavimą. Visas pradinis mokymas vyks JAV. 2025 metais planuojamas pirmųjų orlaivių atvykimas į Lietuvą, tam laikui planuojame turėti visiškai parengtą personalą.

Ar naujieji sraigtasparniai visiškai pakeis rusiškus MI-8?

Taip, 2025 m. sraigtasparniai MI-8 baigia savo resursą ir panašu, kad tuo ir baigsime jų istoriją. Kol kas planų, kad jų eksploatacija būtų pratęsta ar jie būtų remontuojami toliau – nėra.

Iš kur dažniausiai į KOP atvyksta dirbti karininkai – iš Lietuvos karo akademijos, savanoriškos tarnybos, o gal turite specialistų iš užsienio?

– Turime kolegų, kurie studijavo užsienyje. Daugiausia personalo mokėsi A. Gustaičio institute (Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto – ELTA), kuris jau seniai ruošia lakūnus, skrydžių vadovus, inžinierius ir Karo akademijoje, kuri turi bendras programas su A. Gustaičio institutu – jie rengia orlaivių pilotus, tuos pačius inžinierius, skrydžių vadovus. Personalo poreikis visada yra, nes kvalifikuotas personalas reikalingas visur. Kariuomenės specifika suteikia skrydžio žavesio – civilinis orlaivis ėmė ir nuskrido, o čia turi veiksmo. Žmonės, kurie ateina čia, daugelis jų lieka kariuomenėje ir retai svarsto galimybę pasitraukti. Personalo poreikis yra, jis bus – kartos keičiasi, reikia jaunų, stiprių žmonių. Jei mes iki 60-ies sėdėsime orlaiviuose, tai kas tada bus? Reikia ir techninio personalo, ir orlaivio pilotavimo specialistų. Turėjome, kiek aš pamenu, ir dvi merginas. Viena buvo naikintuvo L-39 pilotė, o vieną turėjome sraigtasparnio pilotę. (…) Merginos gali tai daryti, užsienyje yra daug pavyzdžių, kur jos dirba tiek kariniame, tiek civiliniame oro sektoriuose.

Paminėjote, kad Oro pajėgų žavesys prikausto karininkus, tad šie dažniausiai lieka dirbti KOP. Kaip atrodo KOP karininko darbas? Kokie yra šios profesijos iššūkiai?

Mano nuomone, ši profesija neturi iššūkių – tai gyvenimo būdas. Tiesiog žmonės, kurie ateina čia, vieni būna tvirtai apsisprendę, nuo pat mažens aerodrome užaugę, kitiems meilė aviacijai gimė vėliau. Sakyčiau, kad 80 proc. pabandžiusiųjų aviaciją, pasilieka – žmogus supranta, kad jis kažko kito nebenori daryti. Bet kuris lakūnas, jeigu kalbame apie A. Gustaičio institutą, praeina profesinio tinkamumo testą, padedantį atrinkti žmones, tinkančius šiai sričiai – labai svarbu yra sveikata ir labai svarbu yra noras mokytis.

Labai svarbu gerai mokytis ir tai daryti pastoviai – nėra taip, kad išlaikei licenciją, tapai lakūnu ir viskas. Kiekvienais metais reikia tęsti licenciją, reikia kažką naujo sužinoti, išmokti. Kuo sveikiau gyvensi, būsi sportiškas, tuo ilgiau bus galimybė skraidyti.

Šaltinis: LRT.LT

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau