Akivaizdu, kad vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime – juk ir patys esame iš jo sudaryti, o kur dar būtinybė susišildyti puodeliu arbatos vėsų pavasario rytą, išplauti indus, išskalbti drabužius… Po šių procedūrų daugybę vandens paleidžiama vamzdynais nežinoma kryptimi. Kur jis nuteka ir kodėl tai turėtų mums rūpėti? Apie tai LRT Kultūros laidoje „Mokslo sriuba“ kalbėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Vandentvarkos inžinerijos katedros vedėjas doc. dr. Mindaugas Rimeika.
Palikęs mūsų skalbimo mašiną, vonią ar klozetą, nuotekomis virtęs vanduo išsiruošia į ilgą kelionę. Šimtus kilometrų nusidriekusiais vamzdžiais jis teka po pastatais ir gatvėmis, kol galiausiai pasiekia prie miestų įsikūrusius nuotekų valymo įrenginius. Visų pirma, vanduo teka per grotas, kurios sustabdo įvairius, dažnai per klaidą į kanalizaciją patekusius daiktus: maisto likučius, sauskelnes, netgi auksinius žiedus. Tuomet vanduo patenka į specialias talpyklas, kuriose būna tol, kol nusėda jame susikaupę smėlis ir dumblas. Nuotekoms šiek tiek praskaidrėjus, į darbą kimba bakterijos, suskaidančios ir maistui suvartojančios vandenyje esančias organines medžiagas. „Šios bakterijose gyvena rojuje – joms šilta, jos turi maisto ir kolegų“, – juokiasi VGTU doc. dr. M. Rimeika. Išties, specialistai bakterijoms stengiasi palaikyti kuo palankesnes sąlygas, kad jos sparčiai daugintųsi. Po to belieka surinkti paskutinius dumblo likučius ir paleisti vandenį į upes.
Be sustojimo kiekvieną metų dieną veikiančios sistemos užtikrina, kad būtų atitikti aukščiausi vandens kokybės reikalavimai. Jei seniau prastai išvalytas vanduo teršdavo šalies upes ir Baltijos jūrą, tai dabar esame vieni iš nuotekų valymo lyderių Europos Sąjungoje. Tiesa, priešingai nei kai kuriose vandens stygių jaučiančiose valstybėse, Lietuvoje išvalyto vandens gerti negalima, nes jame tebėra buitinės chemijos likučių. Todėl labai svarbu, kad vertintume turimas gėlo vandens atsargas, o su nuotekomis elgtumėmės atsakingai.
Laida „Mokslo sriuba“ yra ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu. „Mokslo sriubą“ galima „ragauti“ kiekvieną sekmadienį 10:00 val. per LRT Kultūrą.
Galerija
