Stojantiesiems

VGTU dėstytojams – nemokami pedagoginės kvalifikacijos kėlimo kursai

Vasario 22, 2016
Geras dėstytojas ne tik turi daug žinių, bet ir moka jas perteikti kitiems. Kitaip tariant, jis privalo būti ne tik geras savo srities žinovas, bet ir puikus pedagogas. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), visuomet siekdamas aukščiausios mokslo kokybės, jau kurį laiką dėstytojams organizuoja nemokamus pedagoginės kvalifikacijos kėlimo kursus, kurie sulaukė milžiniško susidomėjimo.
 
„Aukštasis mokslas Lietuvoje tvarkomas ir formuojamas pagal Bolonijos proceso įvairius dokumentus. Prieš keletą metų juose pradėta kalbėti apie tai, kad reikia ne tik suteikti sąlygas dėstytojams nuolatos tobulėti, bet turi būti ir pirminis jų parengimas”, – apie tokių kursų priešistorę pasakoja juos vedanti socialinių mokslų daktarė, edukologė ir mokslininkė stažuotoja Ilona Valantinaitė.
 
Edukologe iki kaulų smegenų save vadinanti moteris teigia, jog šie mokymai pradėti organizuoti vadovaujantis aukščiausiais dokumentais, nes be to neįmanoma pasiūlyti aukščiausios kokybės mokslo.  VGTU pedagoginės kvalifikacijos kėlimo kursai pirmąjį kartą suorganizuoti dar 2014 metų rudenį. Tuomet, kai buvo paskelbta informacija apie mokymus, įvyko unikalus dalykas – nepraėjus nė valandai po prasidėjusios registracijos buvo užpildytos visos vietos.
 
„Sakyčiau, kad VGTU, atliepdamas visus dokumentus, sukuria fantastišką nemokamą galimybę išklausyti šį kursą, negana to, dėstytojai greta sukaupia papildomų valandų. Dėstytojo kompetencija sudaryta iš dalykinės (kai įgyjamas bakalaurą), mokslinės (kai įgyjami tolimesni mokslo laipsniai), bet tuomet reikalinga dar viena kompetencija – edukologija”, –  pasakoja I. Valantinaitė.
 
Pasirodo, dėstytoją įvardinę pedagogu nebūsime visiškai tikslūs. Pagal Lietuvos švietimo įstatymą, tai – žmogus įgijęs aukštąjį išsilavinimą ir mokytojo kvalifikaciją.
„Ne be reikalo ir universitete mes naudojame pedagogo sąvoką, nors ši čia nėra visai teisinga, nes padagogas ugdo asmeninis iki 18 metų, o vyresniųjų mokymas vadinamas andragogika. Visgi būtų gerai, jei branda ir ateitų su 18-uoju gimtadieniu, bet, deja, taip nėra. Taigi, mokymas universitete yra unikalus tuo, jog čia yra ir pedagogikos, ir andragogikos. Dėstytojui reikia daug šių sričių žinių, bet nėra aišku, kur jie įgyja šią kvalifikaciją – taiga tokie mokymai tikrai naudingi. Visa tai dar tik pirmieji žingsniai, bet aišku, jog šis eksperimentas pasiteisina, tiesiog reikia dar viską suderinti. Pirmus žingsnius padarėme puikius”, – sako I. Valantinaitė.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau