Stojantiesiems

VGTU KIF atstovai dalyvavo medijų mokymuose Šiaurės Makedonijoje

Sausio 23, 2020

2020 m. sausio 8–13 dienomis Šiaurės Makedonijoje, Skopjės mieste vykusiuose mokymuose ,,Better Cross-Border Understanding of Disinformation, Propaganda and Fake News“ Jaunimo naudojimosi medijomis situaciją Lietuvoje pristatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto prodekanė Angelė Tamulevičiūtė.  

Dabar, kai šiandienė medijų įvairovė tampa vyraujančiu ir pagrindiniu informacijos gavimo šaltiniu, kai socialinės medijos yra tapusios viena pagrindinių bendravimo ir informacijos gavimo bei perdavimo priemonių, kuomet visa pasaulio žiniasklaida yra panaudojama propagandos tikslais ir vis dažniau pastebimas didelis jaunimo pasitikėjimas internete randama informacija, būtina vis daugiau dėmesio skirti medijų raštingumo ugdymo klausimams spręsti.  Kaip įvairių šalių švietimo sistema integruoja medijų raštingumą į ugdymo turinį? Kokie medijų raštingumo mokymo(si) metodai efektyviausi? Kaip spręsti kartų skirtumo klausimą medijų naudojimo kontekste? Kaip veikia skirtingų šalių naujienų agentūros, generuojančios pagrindinę informaciją ir naujienas? Kokie netikrų naujienų kūrimo įrankiai ir kaip juos pastebėti, atpažinti? Kaip veikia medijos rinkimų ir referendumų metu? Koks yra nuomonės formuotojų ir žurnalistų vaidmuo medijų industrijoje? Šiuos ir daugelį kitų medijų raštingumo problematiką nagrinėjančių klausimų analizavo projekto ,,Media Lab for Bridging Cross-Border Gaps” dalyviai.
Šiuose mokymuose dalyvavo ir patirtimis dalinosi žurnalistai, mokytojai, nevyriausybinių organizacijų, valstybinių institucijų ir universitetų atstovai iš Graikijos, Kipro, Latvijos,  Lenkijos,  Šiaurės Makedonijos ir Lietuvos. Šiaurės Makedonijos Tyrimų ir analizės instituto (ZMAI) organizuoti mokymai yra viena iš Erasmus+ projekto ,,Media Lab for Bridging Cross-Border Gaps” veiklų, skirti geresniam ir efektyviam darbui su propaganda, melagingomis naujienomis ir dezinformacija įvairiose medijose.  

Mokymų metu Nacionalinė švietimo agentūros metodininkė, projekto Erasmus+ ,,Media Lab for Bridging Cross-Border Gaps” vadovė Salomėja Bitlieriūtė išsamiai pristatė projekto tikslus ir jau įgyvendintas bei dar planuojamas įgyvendinti veiklas. Jau įgyvendintų veiklų rezultatas – Nacionalinės švietimo agentūros metodininkės Danutos Szejnickos ir Vilniaus geležinkelio transporto ir verslo paslaugų mokyklos moksleivio Jurgio Morkaus sukurti intelektiniai produktai aptarti ir analizuoti su įvairių šalių atstovais. Mokymuose didelio dėmesio sulaukė Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM atstovo dr. Ramūno Trimako pranešimas apie  departamento vykdomą visuomenės, pedagogų bendruomenės, studentų bei mokinių švietimo veiklą bei edukacinius projektus. 

Mokymų dalyviai taip pat lankėsi Makedonijos Šventųjų Kirilo ir Metodijaus universiteto Teisės ir žurnalistikos fakultete, kur medijų mokslinių tyrimų situaciją ir žurnalistų rengimo klausimus aptarė su Komunikacijos, medijų ir viešųjų ryšių katedros vadove profesore Jasna Bacovska Nedik. Vizito į didžiausią Makedonijos Informacijos agentūrą (MIA) metu susipažinta, kaip veikia skirtingų šalių naujienų agentūros, generuojančios pagrindinę informaciją ir naujienas.  
Projekto veiklos tęsiasi ir jau šį pavasarį Lietuvoje bus organizuojami tarptautiniai medijų raštingumo mokymai, kurių metu daugiau dėmesio bus skiriama medijų raštingumo ugdymo klausimams.   
Erasmus+ projektas ,,Media Lab for Bridging Cross-Border Gaps” yra Europos Sąjungos finansuojamas projektas, kurio tikslas padėti sukurti inovatyvius medijų raštingumo ugdymo įrankius, atrasti  priemones ir būdus jaunimo medijų raštingumo lygiui kelti. Projekto koordinatorius Nacionalinė švietimo agentūra. 

Mario Andonovski nuotraukos
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau