Stojantiesiems

VGTU magistrantų baigiamieji darbai toliau stebina Lietuvos pramonės įmonių atstovus

Birželio 25, 2018
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedroje birželio 6–8 d. vyko magistro baigiamųjų darbų gynimai. Autoritetingai gynimo darbų vertinimo komisijai vadovavo katedros absolventas UAB „Vilpros pramonė“ direktorius dr. Darius Ozarovskis.

Šiais metais, besiginantys magistro baigiamuosius darbus mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedroje studentai maloniai nustebino Lietuvos pramonės įmonių atstovus, kurie tradiciškai itin kritiškai vertina mūsų studentų baigiamuosius darbus. Paminėtina, kad tai pirma laida katedroje, kurią baigė prieš du metus sukurtos mechanikos inžinerijos studijų programos specializacijos „Mechaninių sistemų projektavimas ir gamyba“, kuri dėstoma ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.

Baigiamųjų darbų vertinimo komisijos nuomone, studentai parengti puikiai, programa puikiai tenkina šiuolaikinės inovatyvios pramonės poreikius ir sudaro galimybę magistrantūroje studijuoti studentams iš užsienio.

Komisijos nuomone, išskirtinas indo studento Tarush Sharma baigiamasis darbas „Design Optimization of Turbacharger Backplate“, kuriame tirti automobilinio turbokompresoriaus sudedamosios dalies – galinės turbokompresoriaus plokštelės – dinaminiai parametrai. Pateikti mokslinio tiriamojo darbo rezultatai maloniai nustebino komisijos narius, kurie turi ilgametę panašaus sudėtingumo lygmens mechaninių sistemų tyrimų ir plėtros patirtį. Magistranto tiriamojo darbo rezultatai privertė kitaip vertinti greitaeigių mechaninių elementų dinamines charakteristikas, kurių analizė leidžia ženkliai pagerinti patikimumo rodiklius.


„Magistrantas baigiamojo darbo rengimo metu dirbo itin rimtai – buvo atlikti teoriniai ir eksperimentiniai tyrimai, optimizuoti parametrai, pasiūlytas galutinis turbokompresoriaus galinės plokštelės skaitmeninis modelis. Taikant šiuolaikines 3D metalinių elementų spausdinimo technologijas, pagamintas gaminio prototipas, kurio realios charakteristikos ištirtos pritaikius akustinės diagnostikos metodus bei priemones. Pasiekti rezultatai sudarys realias prielaidas ženkliai padidinti turbokompresorių elementų bei integralų jų darbo patikimumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad turbokompresoriaus turbinos sūkiai pasiekia 150 000 sūkių per minutę – tai preciziškas gaminys, kurio sėkmingai parinkti dinaminiai parametrai apsprendžia komercinę gaminio sėkmę. Taip pat paminėčiau, kad studento Tarush Sharma darbą priskirčiau geriausių magistrinių katedros darbų kategorijai“, – studento iš Indijos pristatytus rezultatus puikiai įvertino jo mokslinio tiriamojo darbo vadovas doc. dr R.Urbanavičius.

Katedros vedėjas prof. dr. M.Jurevičius antrino: „Magistrantas Tarush Sharma puikiai integravosi VGTU, pademonstravo išskirtinį domėjimąsi mechanikos inžinerija. Manome, kad tolimesnėje profesinėje veikloje mūsų, dabar jau buvęs studentas, pademonstruos įgūdžius, kuriuos įgijo besimokydamas naujoje, itin perspektyvioje VGTU magistrinių studijų programoje.

Ne mažiau aktualias problemas sprendė kiti puikiai įvertinti darbai. Tomo Aksenavičiaus atlikti pramoninio vibrotransporterio dinaminių charakteristikų tyrimo rezultatai šiuo metu diegiami UAB „Intersugical“. Tomo grupės draugas Edvinams Remeika atliko puikius tyrimus bei skaitmeninio modeliavimo programą, nagrinėdamas Lietuvos išradėjo Herberto Vinklerio sukurto originalaus bešvaistiklinio kompresoriaus dinaminius parametrus.

Kitas išskirtinis magistro baigiamasis darbas yra gamybos inžinerijos studijų programos, pramonės technologijų specializacijos studento Tado Vengalio baigiamasis magistro darbas „Miniportalinių CNC frezavimo staklių tikslumo tyrimai“. Darbe pateiktos paties studento suprojektuotos ir pagamintos CNC frezavimo staklės ir atlikti pagrindinių tikslumo parametrų matavimai ir tyrimai. Paminėtina, kad šių staklių valdymo sistema leidžia jas valdyti moderniomis IT priemonėmis, pavyzdžiui mobiliuoju telefonu. Profesionalūs CNC apdirbimo centrai yra brangūs, ne visiems verslininkams prieinami įrenginiai. Todėl neretai įmonės ir smulkieji verslininkai patys projektuoja ir gamina CNC technologinę įrangą.


Projektuojant CNC įrenginius susiduriama su bazinių žinių  trūkumu: dažnai nėra atliekama rėminės konstrukcijos standumo analizė, nėra sudarytos vieningos tyrimo metodikos. Tinkamai parinkta konstrukcija ir medžiagos, kurios sudaro įtaką galutinei staklių kainai, apdirbimo kokybe ir tikslumu gali prilygti vidutinės klasės portalinėms CNC frezavimo staklėms. Staklėse panaudoti vidutinio tikslumo elementai, virinta konstrukcija, racionaliai parinkti valdymo komponentai. Optimaliai parinkus medžiagas ir jų apdirbimo režimus, galima pasiekti aukštą plastikų, spalvotų metalų bei MDF plokščių detalių apdirbimo kokybę.

Parengė Doc. Dr. R.Urbanavičius
 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau