Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) spalio 31 dieną mini svarbią sukaktį. Šią dieną sukanka 25-eri metai, kai Vilniaus inžinierinis statybos institutas įgijo universiteto statusą. Atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus inžinerinio statybos instituto studijos atitinka technikos universitetų statusą, LR Aukščiausioji Taryba nutarė institutą pavadinti Vilniaus technikos universitetu.
„Tuo metu Lietuvoje galiojo samprata, kad universitetai buvo tik klasikiniai, ir jų skaičius – ribotas, o tuo tarpu visos specializuotos mokslo institucijos turėjo institutų statusą. Viena vertus, tuometė VGTU mokslo produkcija atitiko tai, ką tada kūrė technikos universitetai Vakarų šalyse, bet kita vertus, naujas statusas pareikalavo tam tikrų pertvarkų. Studijų lygmenyje turėjome sustiprinti ne tik taikomąjį, bet ir fundamentinį potencialą. Mokslo srityje turėjome orientuotis į dar aukštesnį tikslą – tapti vertinamais ir žinomais tarptautinėje mokslininkų erdvėje“, – svarbios universitetui datos kontekstą vertina VGTU rektorius prof. Alfonsas Daniūnas.
Su tuo, kad instituto pertvarkymas į technikos universitetą buvo svarbus strateginis įvykis, sutinka ir prieš 25-erius metus universiteto rektoriaus pareigas ėjęs prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. Tuomet rektoriaus teiktą pasiūlymą pavadinti Vilniaus inžinerinį statybos institutą Vilniaus technikos universitetu palaikė Lietuvos Respublikos Aukščiausios tarybos prezidiumas, kuriam vadovavo prof. Vytautas Landsbergis.
„Universitetinį statusą iškovojome pačiu laiku. Priešingu atveju jau tais pačiais metais būtų sumažėję studentų, o vėliau galėjome tapti ir vienos aukštųjų mokyklų filialu ar net fakultetu. Pertvarkę institutą į technikos universitetą, išsaugojome jau sukauptą mokslo ir studijų potencialą. Kiekvienai katedrai sudarėme sąlygas pačiai ieškoti būdų išgyventi tuo ypač sunkiu Lietuvai metu. Siekėme decentralizuoti ir demokratizuoti universiteto valdymą, vis daugiau funkcijų patikėjome universiteto fakultetams. Žinoma, keisdami universiteto statusą ir kurdami naują jo statutą, sulaukėme ne tik paskatinimų, bet ir skeptiškų nuomonių. Neigiamai nusiteikusių žmonių buvo ne tik universiteto išorėje, bet ir viduje. Kadangi kaip institucija pakilome į aukštesnį lygmenį, teko kelti didesnius reikalavimus tiek vykdomoms studijoms, tiek mokslui. Žinoma, dėl to buvo verta pakovoti“, – 25-erių metų įvykius atsimena prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas.
1990 metais, kai Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo universitetu, buvo pereita prie dviejų pakopų studijų, sudarytų pagal Vakarų šalių identiškų techniškųjų universitetų patirtį. Savo veiklos pradžioje naujasis universitetas turėjo 5 fakultetus – Architektūros, Statybos, Inžinerinių komunikacijų, Mechanikos ir Elektronikos. Naujuosius mokslo metus tuomet pradėjo 1230 pirmakursių.
„Per tuos 25-erius metus vyko itin greitas universiteto augimas. Padarėme milžinišką postūmį tarptautinio mokslo srityje: buvusi mažai žinoma institucija, tapo pripažinta tarptautiniame kontekste. Tai parodo ne tik mūsų bendradarbiavimas su prestižiniais pasaulio universitetais, mokslo straipsnių sklaida, bet ir mūsų pripažinimas įvairiuose prestižiniuose reitinguose. Tai, kad universitetas pirmasis Lietuvoje ėmėsi studijų anglų kalba, taip pat atskleidžia mūsų potencialą keistis, būti svarbiausių įvykių sūkuryje. Tarptautiškumo srityje esame vieni iš lyderių ne tik Lietuvoje, bet kai kuriais parametrais ir Vakarų Europoje“, – sako universiteto rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas.
Šiandien VGTU veikia 10 fakultetų, 3 mokslo centrai, 14 mokslo institutų, 33 laboratorijos, iš kurių 8 yra akredituotos bei 2 notifikuotos. Universitete yra leidžiama 19 lietuviškų ir angliškų mokslinių žurnalų, siūloma daugiau nei 100 studijų programų penkiose srityse – technologijos, fizinių, socialinių, humanitarinių ir menų.
Galerija
