Stojantiesiems

VGTU paminėtas profesoriaus, habilituoto daktaro Konstantino Jakovlevo-Mateckio 90-metis

Kovo 12, 2019

Kovo 7 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) paminėtas Architektūros profesoriaus, habilituoto daktaro Konstantino Jakovlevo-Mateckio 90-ies metų Jubiliejus. Šio garbingo Jubiliejaus proga profesorių sveikino VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas, kancleris Arūnas Komka, Senato pirmininkas Donatas Čygas, Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė. 

Konstantinas Mateckis gimė 1929 m. kovo 6 d. Kaune lietuvių inteligentų šeimoje. 1936–1941 m. K. Mateckis mokėsi Kauno privačioje Elenos Grigiškienės mokykloje. Mokslus tęsė Šiaulių rajono Kuršėnų gimnazijoje, kurią sėkmingai baigė 1948 metais. Tais pačiais metais Konstantinas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto (vėliau Kauno politechnikos institutas) Architektūros fakultetą. 

1976 m. K. Mateckis buvo pakviestas dirbti į VGTU (buvusį Vilniaus inžinerinio statybos institutą). Čia 1985 m. jam buvo suteiktas docento vardas. 1986 m. jis buvo išrinktas Architektūros katedros profesoriumi, o 1987 m. jam suteiktas architektūros profesoriaus vardas. Tais pačiais metais K. Mateckis buvo išrinktas Architektūros fakulteto dekanu ir dirbo juo iki 1990 m. pabaigos.

1983 m. Sankt Peterburge K. Mateckis sėkmingai apgynė habilituoto architektūros daktaro disertaciją.

Profesorius K. Mateckis už nuopelnus puoselėjant kraštovaizdžio architektūros mokslinę ir kūrybinę veiklą šalyje apdovanotas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Garbės ženklu „Už nuopelnus aplinkos apsaugai“, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos Garbės žymeniu „Už nuopelnus Lietuvos kraštovaizdžio architektūrai“, Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklu „Už mokslinę ir pedagoginę veiklą“. Tai didelis profesoriaus kūrybinės veiklos šalyje įvertinimas.

Profesorius buvo apdovanotas dviem VGTU garbės aukso medaliais už nuopelnus Vilniaus Gedimino technikos universitetui, 2007 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Senatas ir rektoratas „Už nuopelnus Lietuvos mokslui ir universitetui“ suteikė profesoriui K. Mateckiui Profesoriaus emerito garbės vardą. Jis buvo septintasis profesorius universitete, pasiekęs tokį aukštą ir garbingą įvertinimą.

Gražios sukakties proga profesorių pasveikinti atvyko ir atstovai iš Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos, Eduardo Andre draugijos, Kultūros, Aplinkos ministerijų atstovai, Vilniaus miesto savivaldybės mero patarėja , VGTU Aplinkos inžinerijos ir Architektūros fakultetų bendruomenių atstovai, profesorių emeritų klubo nariai, taip pat Kauno technologijos universiteto, Statybos ir architektūros instituto atstovai, Kuršėnų Stasio Aglickio pagrindinės mokyklos atstovai, Vilniaus miesto kuršėniškių klubo rašytojas Stasys Lipskis, Lietuvos keliautojų klubo atstovas Algimantas Jucevičius. Taip pat profesorių pasveikino doktorantai, giminės ir artimieji. 

Profesoriaus kūrybinė veikla – tai plataus spektro menotyros krypties kuriamasis darbas, atliktas pramonės architektūros, miesto ir pramonės kraštovaizdžio architektūros ir architektūrinės aplinkos dizaino srityse. Šie kūrybinės veiklos laikotarpiu pasiekti profesoriaus atliktų taikomojo mokslo ir kūrybos darbuose pasiektų rezultatai iki šiol reikšmingi Lietuvos žmonių pažangai ir gerovei.

Visus profesoriaus K. Mateckio veiklos pasiekimus galite rasti čia

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau