Stojantiesiems

VGTU studentai automobilio padangas prikėlė antram gyvenimui – pasiūlė gaminti batus

Liepos 19, 2017
„Tireless“ – tai batai iš automobilių padangų. Idėja gimė konkurso „Futurepreneurs“ metu. Į komandą susibūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pramonės gaminių dizaino studentai: iš Gargždų kilęs Vilius Benetis, šiaulietė Gretė Miltinytė, panevėžietė Agnė Laužadytė, šiaulietė Neringa Juknevičiūtė ir iš Kretingos kilęs Aivaras Bončkus. Po du mėnesius trukusio produkto vystymo, patyrusių verslininkų konsultacijų ir tikslinių paskaitų paskutiniame etape komanda pristatė komisijai realų prototipą.
 
 
Konkurso tikslas – skatinti spręsti problemas
 
Konkurso metu dalyviams buvo pateikiamos visame pasaulyje aktualios problemos ir raginama ieškoti sprendimų. V. Benetis teigia, kad tokio tipo koncepcija padėjo atrasti kuriamo verslo kryptį. Padangų perdirbimas – sudėtingas procesas: jas deginant išsiskiria nuodingos medžiagos, o pjaustomos nesuyra ir lieka atliekomis kitu pavidalu. Pramoninio dizaino studentams kilo idėja kurti guminius batų padus iš padangų. „Esame mate vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Facebook“, kaip Afrikoje daromi batai iš padangų, būtent padai. Kilo mintis: kodėl gi ne? Kodėl niekas to nedaro? Kas negerai?“ – prisimena pašnekovas.
 
Pradėję domėtis šia sritimi, studentai pamatė, kiek sunkumų kyla padangų apdirbimo srityje ir kodėl tiek mažai žmonių nori tuo užsiimti. Vis dėlto pavyko rasti net tris įmones, pasaulyje gaminančias batus iš automobilių padangų: vieną Indonezijoje ir dvi Amerikoje. Europoje ši rinka tuščia, o liekančių nenaudojamų padangų daugybė. Tai paskatino ieškoti būdų įgyvendinti idėją.
 
Sunkiausia – pats padangų apdirbimas
 
Sukūrus planą ir įtikinus padangų įmonės atstovę, reikėjo sukurti veikiantį prototipą. Tai kainavo daugiausia energijos ir laiko. Jaunieji kūrėjai, išbandę keletą skirtingų variantų, ėmėsi padangas pjauti metalo apdirbimo įrankiais. Tai buvo didelis iššūkis, nes pjaunama padanga pradėdavo svilti. „Išbandėme kokius keturis įrankius: padangą sudaro guma, medžiaga ir vielos. Ir mūsų padanga buvo gana geros firmos. Tai reiškia, kad šonus laikė labai stora viela ir pjaunant kas dešimt sekundžių padanga pradėdavo svilti, tad tekdavo sustoti, pailsėti, pravėdinti patalpą“, – prisimena V. Benetis.
 
Pramoniniam apdirbimui komanda siūlo rinktis pjovimą vandeniu, tačiau ruošdami prototipą tokios įrangos neturėjo. Išpjautus padus jie jungė su lengva, orui laidžia medžiaga, suvarstyta raišteliais. Pristatymo metu vienas iš kūrėjų avėjo pirmąją batų porą. V. Benetis tikina, kad kokybišką prototipą sukurti padėjo žinios, įgytos studijuojant naujoje VGTU Pramonės gaminių dizaino programoje.
 
 
Verslo žinių trūkumas
 
Inžinerinės žinios leido sukurti kokybišką produktą, tačiau konkurso tikslas buvo parodyti, kad, norint į rinką sėkmingai paleisti naują produktą, reikia ir daug verslo vadybos žinių. V. Benetis tikina, kad verslininkų patarimai ir tikslingos paskaitos padėjo verslo kūrimo pagrindus. „Visi esame pramonės dizaineriai, suprantame, kaip kurti produktą, bet verslo srityje buvome žali. Nežinojome, nei kaip įvesti produktą, nei kaip susidaryti savo rinką“, – teigia pašnekovas. Verslo atstovų kasdienė patirtis padėjo greitai įsisavinti naujas žinias ir rasti kryptį, kuria reikia judėti vystant ne tik produktą, bet ir tvarkant jo pateikimą bei finansinius reikalus.
 
Ekologiškas produktas už 50–60 eurų
 
Projekto metu jaunuoliai ne tik kūrė produktą, bet ir ieškojo jo pranašumų bei skaičiavo savikainą. 50–60 eurų – tai kaina, už kurią galima būtų parduoti aplinkai nekenksmingu būdu gamintą produktą. „Pjovimas vandeniu yra ekologiškas, apsiuvimas rankomis arba prietaisais – švarus procesas. Turime žalią gaminį, kuris padarytas iš perdirbtų medžiagų“, – tikina konkurso dalyvis.
 
 Jis džiaugiasi ir tuo, kad taip gaminamas produktas atsparus aplinkos poveikiui ir tai gali būti puikus pasirinkimas keliaujantiems žmonėms. „Išėjo toks kontrastas. Gana sunkus padas ir lengvas apvalkalas, kuris leidžia kojai kvėpuoti. Pavadinome juos žygio batais. Jie leidžia eiti per viską: bandžiau lipti ant plaktuko, atsuktuvo“, – pasakoja V. Benetis. Jaunuoliai tiki savo projekto sėkme ir tikina, kad projektas galėtų būti įgyvendintas, tad šiuo metu ieško investuotojų.
 
Lietuviškas dizainas
 
Ne tik funkcionalumas, bet ir dizainas turi įtakos batų patrauklumui. V. Benetis džiaugiasi, kad pavyko sukurti patrauklų produktą. Tikina, kad dalis pirkėjų vertina tai, kad produktas pagamintas ir sukurtas Lietuvoje. V. Benetis tikina, kad, pradėję kurti prototipą, turėjo keičiamo priekio idėją – tie patys batai, keletas skirtingų dizainų, tačiau ne visas idėjas spėjo įgyvendinti. Šis konkursas ir pirmasis prototipas – tik pradžia kuriant ekologišką, analogų Lietuvoje neturintį produktą.
 
 
Tekstą parengė bznstart.lt žurnalistė Urtė Bujevičiūtė, straipsnis publikuotas bznstart.lt

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau