Stojantiesiems

VGTU sukurta inovacija betono sąnaudas sumažins kone perpus

Balandžio 23, 2015
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai sukūrė inovaciją, besiveržiančią į Lietuvos statybos sektorių. Statinių monolitinėse gelžbetoninėse perdangose klojami geometrinius kubus primenantys ir tuštumas formuojantys plastikiniai įdėklai atpigina ir palengvina pastato konstrukcijas, sustiprina garso izoliaciją, sumažina medžiagų ir darbų sąnaudas. Apskaičiuota, kad technologija gali sumažinti betono kiekį perdangose net 40 proc.
 
Statybos fakulteto mokslininkų komandos užpatentuota inovacija prisideda ir prie ekologinių problemų sprendimo – mažinant betono sąnaudas, sumažėja ir pagrindinės jo sudėtinės dalies – cemento – kiekis. Tyrimais nustatyta, kad net 5 proc. visame pasaulyje sugeneruojamo anglies dvideginio (CO2) išskiria cemento gamyba, tad sumažinus jos produkcijos kiekį, būtų sumažinta CO2 emisija.
 
„Įdėklų kūrimas ir tyrimai prasidėjo bendradarbiaujant su įmone, norinčia tokią inovaciją naudoti praktikoje. Buvo atlikti įvairūs eksperimentiniai ir taikomieji tyrimai, parengtos specialios skaičiavimų metodikos projektuotojams. Taip pat numatėme, kad tokie įdėklai turėtų būti gaminami iš antrinių žaliavų – Lietuvoje surinkto naudoto ir specialiai paruošto plastiko. Taip atliekas būtų galima „užkonservuoti“ ne sąvartynuose, bet statybose“, – pasakojo VGTU Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis.
 
Lietuvių sukurtas plastikinis tuštumas formuojantis įdėklas nuo panašių pasaulyje gaminamų produktų skiriasi savo forma – ji artima kubui, kuriame numatyti armatūros tvirtinimo elementai bei specialūs grioveliai, neleidžiantys, kad betono masėje šalia įdėklo susiformuotų oro tuštumos. Taip pat šis įdėklas didesnis negu kiti, tad leidžia sutaupyti daugiau statybinių medžiagų. VGTU mokslininkų Civilinės inžinerijos mokslo centre atlikti bandymai įrodė, kad įdėklai betono plokštėse nepakeičia jų mechaninių charakteristikų, tad gali būti naudojami statyboje. Laboratorijoje buvo išbandyta 30 skirtingų perdangose naudojamų plokščių, jose keistas įdėklų skaičius ir išdėstymas.
 
Įdėklas susideda iš dviejų dalių, tad jo surinkimui nereikia didelių darbo sąnaudų ar ilgo pasirengimo laiko. Dėl savo formos ypatumų įdėklai gali būti tiesiog eilėmis sudėti vieni į kitus – taip jie neužimtų daug erdvės sandėliavimo metu ir prireikus galėtų būti paprastai transportuojami į statybos aikštelę. Plokštės su įdėklais gali būti naudojamos įrengiant pastatų perdangas ar gelžbetonines sienas.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau