Vienkartiniai kavos puodeliai: kaip išmokti gyventi be jų?

Spalio 2, 2020

Šiandien, spalio 1 d., minime Tarptautinę kavos dieną, tačiau ar besimėgaudami kava išsinešimui susimąstote, kad beveik pusė visos kavos ir karštų gėrimų dabar parduodami vienkartiniuose kavos puodeliuose? Jungtinėje Karalystėje per dieną sunaudojami maždaug 7 mln., o per metus – apie 2,5 milijardo vienkartinių kavos puodelių. Tokiu puodelių skaičiumi galima apjuosti planetą beveik penkis su puse karto. Tai didelė aplinkos taršos problema, kuri daro įtaką ne tik atliekų tvarkymui, bet ir klimato kaitai.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros docentė Aušra Zigmontienė teigia, kad remiantis statistiniais duomenimis, Lietuvoje kasmet sunaudojama apie 40 mln. vienkartinių kavos puodelių. 

„Dauguma jų – neperdirbami. Dalis žmonių vienkartinius kavos puodelius išmeta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, tuomet jie su bendromis atliekomis patenka į sąvartynus. Kita vienkartinių kavos puodelių dalis yra deginama. Ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu abu būdai teršia aplinką. Jais naudojantis neįmanoma atgauti gamtinių išteklių“, – teigia ekspertė.

Vienas labiausiai žinomų kavinių tinklų pasaulyje „Starbucks“ atliko tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad kiekvienas pagamintas vienkartinis puodelis sukuria apie 100 gramų CO2 emisijos. Per metus šis tinklas sunaudoja apie 50 milijonų vienkartinių kavos puodelių, tad susidaro 1360,8 tonų kietųjų atliekų, 6000 tonų CO2 emisijos. Šie skaičiai – kelia nerimą ir verčia susimąstyti apie aplinkos taršos mažinimą. Vienkartinio kavos puodelio gamyba reikalauja daug laiko ir investicijų. 

„Vienkartinį kavos puodelį sudaro 5 proc. plastiko ir 95 proc. popieriaus, tad norint jį pagaminti, pirmiausia reikia kirsti mišką, apdirbti medieną, iš jos – pagaminti popierių. Kitas etapas – popierių reikia padengti plastiko sluoksniu, kad būtų galima gaminti puodelius“, – pasakoja Vilnius Tech ekspertė.

Kadangi vienkartiniai kavos puodeliai pagaminti iš kelių medžiagų, kyla klausimas, į kurį atliekų konteinerį juos mesti: skirtą popieriui ar plastikui. 

„Nors plastikas sudaro ir mažą vienkartinių kavos puodelių sudedamąją dalį, jų negalima perdirbti kartu su popierinių pakuočių atliekomis. Šiuos puodelius priskiriame kombinuotai, kitaip vadinamai daugiasluoksnei pakuotei, tad juos reikia mesti į plastikui skirtus atliekų rūšiavimo konteinerius“, – aiškina A. Zigmontienė.

Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad 65 proc. vartotojų vienkartinius kavos puodelius meta į bendrą mišrių komunalinių atliekų konteinerį, kiek daugiau nei 13 proc. – į skirtą popieriui, nes mano, kad puodeliai bus perdirbti. 

„Didžiausia problema ta, kad Lietuvoje neturime vienkartinių kavos puodelių perdirbimo technologijų, tad jie vežami į sąvartynus arba deginami. Tokie tvarkymo būdai vyrauja ir Europoje. Tiesa, puodeliai būna užteršti įvairiais gėrimais, dėl to kyla papildomų nesklandumų“, – teigia ekspertė.

Pasak docentės, labai svarbu žmones skatinti naudoti daugkartinius kavos puodelius, supažindinti su vienkartinių daroma žala gamtai. Žmonės, gerdami kavą iš daugkartinių kavos puodelių gali pajusti ekonominę naudą: daugelyje kavinių taikoma nuolaida, jeigu geri kavą iš savo puodelio. Tyrimai rodo, kad žmones veikia ir socialiniai tinklai: jeigu stebime gerus kitų žmonių įpročius, laikui bėgant ir patys sekame jų pavyzdžiu.

„Atliktų tyrimų duomenimis, norint, kad išsivystytų tam tikri įpročiai, tuos pačius veiksmus reikia kartoti būtent 21 dieną. Puikus būdas pradėti naudoti daugkartinius kavos puodelius – darbo kolektyve priimti iššūkį ir būtent 21 dieną nenaudoti vienkartinių kavos puodelių“, – teigia docentė.

Pasak Vilnius Tech ekspertės, žmonių pasirinkimą gerti kavą iš vienkartinių kavos puodelių lemia patogumas ir laiko trūkumas. Užsisakę kavos išsinešimui, žmonės sutaupo laiko, o keliaudami iš taško A į tašką B tiesiog mėgaujasi skaniu gėrimu. 

Įmonių, parduodančių gėrimus vienkartinėse pakuotėse atstovai teigia, kad klientams, ketinantiems kavą gerti kavinėse, siūloma ją patiekti keramikiniame puodelyje. Tačiau didžioji dalis klientų gėrimus išsineša, o panaudotus vienkartinius kavos puodelius išmeta. 

Pastaraisiais metais plastiko gamyba sparčiai augo, tam įtakos turėjo vartojimas ir auganti ekonomika. Tapo sudėtinga perdirbti plastiko atliekas, tad buvo priimtas sprendimas: nuo 2021 m. ES šalys narės privalės atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių. 

„Plastikos atliekų kiekiai auga, kasmet jų susidaro apie 335 mln. tonų. Problema ta, kad atliekos perdirbamos daug lėčiau, negu yra generuojamos, dalies jų perdirbti – neįmanoma. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, bus uždraustos vienkartinės plastikinės lėkštės, stalo įrankiai, šiaudeliai, balionėlių lazdelės ir ausų krapštukai”, – vardija ekspertė.

Vienkartiniai puodeliai į draudžiamų gaminių sąrašą nepatenka, tačiau jiems bus taikomos mažinimo priemonės. Kai kuriose kavinėse naudojami ne daugiasluoksniai, o popieriniai vienkartiniai kavos puodeliai. Parduotuvėse jau dabar galima įsigyti metalinių, stiklinių, popierinių ar bambukinių šiaudelių.

„Paskaičiuota, kad viena gertuvė per metus atstoja 167 plastikinius buteliukus, vienas daugkartinio naudojimo kavos puodelis su dangteliu – net 500 vienkartinių kavos puodelių, o metalinis šiaudelis – 540 plastikinių. Labai svarbu suprasti, kad reikia pradėti keisti savo įpročius, jeigu norime gyventi švarioje ir neužterštoje planetoje“, – teigia Vilnius Tech docentė.
 

Galerija

Panašios naujienos

„Atrask VILNIUS TECH“ konkursas baigėsi, tačiau skaitmeninių ženkliukų galimybės plečiasi (skelbiami konkurso nugalėtojai)
„Atrask VILNIUS TECH“ konkursas baigėsi, tačiau skaitmeninių ženkliukų galimybės plečiasi (skelbiami konkurso nugalėtojai)
Pirmąją rugsėjo savaitę vykęs konkursas „Atrask VILNIUS TECH“ padėjo studentams susipažinti su VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistema – prie jos prisijungė beveik 800 naujų dalyvių, o 10 iš jų laimėjo VILNIUS TECH prizus. Konkurso metu studentai atrakino 8 skaitmeninių ženkliukų programas ir atrado daugiau nei 200 universiteto siūlomų popaskaitinių veiklų. Tačiau konkursas – tik pradžia: skaitmeninius ženkliukus galima rinkti visų studijų metu, o jų sertifikatus panaudoti pristatant savo gebėjimus ir ruošiantis karjerai. „Integracinės savaitės metu vykę susitikimai patvirtino, kad studentai jau nuo pirmo kurso domisi, kaip pasiruošti karjerai – parengti gerą CV, labiau pasitikėti savimi darbo pokalbyje ir panaudoti skaitmeninius ženkliukus bei jų sertifikatus prisistatant darbdaviui“, – sako doc. dr. Ingrida Leščauskienė, VILNIUS TECH skaitmeninių ženkliukų sistemos vadovė. Šiemet studentams pristatoma ir nauja pasirengimo karjerai skaitmeninių ženkliukų programa „DISCOVER. GRAVITY“, sukurta tarptautinio „Erasmus+“ projekto „YOUTH 360“ rėmuose. Dalyvaudami joje aprašytose veiklose, studentai galės gauti skaitmeninius ženkliukus už dalyvavimą profesionalų vedamuose online karjeros seminaruose, GRAVITY karjeros dienoje ir kitose pasirengimo karjerai veiklose. Atrask VILNIUS TECH“ konkursą laimėjo: Lukas Stankūnas (Statybos fakultetas). Ernas Erlikas (Elektronikos fakultetas). Liepa Gustaitė (Mechanikos fakultetas). Sofiya Eitminovich (Fundamentinių mokslų fakultetas). Yehor Kumeiko (Mechanikos fakultetas). Aironas Šalkauskas (Statybos fakultetas). Kotryna Simaitytė (Mechanikos fakultetas). Rytis Stankevičius (Elektronikos fakultetas). Ugnius Tilvikas (Mechanikos fakultetas). Ieva Vilimaitė (Antano Gustaičio aviacijos institutas). Nugalėtojai bus apdovanoti VILNIUS TECH marškinėliais bei puodeliais. Prizus atsiimti galima rugsėjo 8–9  d. Saulėtekio al 11, Centrinių rūmų 3 aukšte, nuo 9.30–15.00 val.
Plačiau
Naujas VILNIUS TECH elektroninis leidinys
Naujas VILNIUS TECH elektroninis leidinys
Pristatome naują VILNIUS TECH elektroninį leidinį „Mechanizmų ir mašinų teorija. Praktinė laboratorinių darbų knyga“. Leidinio autoriai  – Mechanikos fakulteto Mechatronikos, robotikos ir skaitmeninės gamybos katedros prof. dr. Vytautas Turla, doc. dr. Igor Iljin, doc. dr. Nikolaj Šešok, doc. dr. Rimantas Stonkus ir dr. Sigitas Petkevičius. Ši nauja praktinė laboratorinių darbų knyga skirta pirmosios studijų pakopos studentams, studijuojantiems mechanikos inžinerijos studijų krypties programas Vilniaus Gedimino technikos universitete. Leidinyje pristatomi mechanizmų ir mašinų teorijos laboratoriniai darbai. Aptariami teoriniai pagrindai – nuo pagrindinių sąvokų iki mechanizmų sandaros, jų veikimo tyrimo, vertinimo ir tinkamumo nustatymo. Mechanizmų konstrukcijos iliustruotos brėžiniais ir schemomis, padedančiais geriau suprasti teorinę medžiagą ir mechanizmuose vykstančius procesus. Knyga skirta ne tik teorinėms žinioms gilinti, bet ir praktiniams įgūdžiams ugdyti. Studentų pasirengimas atlikti kiekvieną laboratorinį darbą tikrinamas testais, pateiktais „Moodle“ sistemoje. Leidinys taip pat gali būti naudingas studijuojant kitus mechanikos modulius, inžinieriams-konstruktoriams, naujų įrenginių kūrėjams. Elektroninė knyga  >>>VILNIUS TECH instituciniai vartotojai el. knygas gali skaityti nemokamai prisijungę universiteto kompiuterių tinkle, o iš namų prisijungę prie universiteto  tinklo per VPN. Norint skaityti el. knygas be interneto, reikia įsidiegti IPC Reader offline programėlę ir, būnant prisijungus prie institucinio tinklo, atsisiųsti į skaityklę pageidaujamas knygas. Vėliau jas galėsite skaityti atsijungę nuo interneto. Daugiau VILNIUS TECH išleistų el. knygų rasite ebooks.vilniustech.lt
Plačiau