Stojantiesiems

Vilniaus miesto gatvę papuošė dar viena Vilnius Tech dėstytojų kurta lentelė

Spalio 6, 2020

Vilnius tęsia tradicija tampančia akciją, kuri simbolizuoja šalių, miestų draugystę bei partnerystę – spalio 1d. Moldovos gatvėje atidengta nauja dekoratyvinė lentelė moldavų kalba „Strada Moldovei“. Ceremonijos metu bus pažymėtas svarbus istorinis faktas, jog prieš 30 metų, 1990 m. gegužės 31 d. Moldovos Respublikos Aukščiausioji Taryba pirmoji pripažino Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymą.Šį gatvės taikomojo dizaino elementą kūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto Dizaino katedros meno kūrėjai prof. Jonas Jakaitis ir katedros lektorius-dizaineris Mindaugas Užkuraitis talkininkaujant studentams.

Šio meninio gatvės akcento atidengimo ceremonijoje dalyvavo Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J.E. ponas Serghei Mihov, sostinės tarybos narys Gediminas Jaunius, Lietuvos moldavų ir rumunų bendrijos „Dačija“ pirmininkė Lučija Bartkienė, bendrijos nariai, Tautinių Bendrijų Tarybos atstovai, Tautinių Mažumų Departamento prie LRV atstovai.

2011 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 540 moldavų tautybę nurodžiusių asmenų (ir 77 rumunų). Dauguma jų čia atvyko dar tarybiniais laikais. Nuo 1989 m. Lietuvoje veikia Lietuvos rumunų (ir moldavų) kultūros bendrija „Dačija“. Žymiausias moldavų kilmės lietuvis – Viktoras Muntianas.

Pati pirmoji tokia lentelė Vilniuje su islandišku užrašu dar 2016 m. atsirado Islandijos gatvėje, vėliau angliškas gatvės puošybos elementas atidengtas Vašingtono skvere. Bėgant metams, tokių gatves puošiančių ženklų atsirado ir kitose sostinės gatvėse, kurios kadaise buvo pavadintos pagal etninę kilmę ar religiją susitelkusių bendruomenių vardais – Totorių, Karaimų, Žydų ir kt.

Informacija iš vilnius.lt

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau