Stojantiesiems

VILNIUS TECH AGAI prisijungė prie prestižinės Europos aviacijos ir kosmoso bendruomenės

Kovo 20, 2021

Po daugiau nei dviejų metų trukusių studijų kokybės vertinimo, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos institutas (VILNIUS TECH AGAI) prisijungė prie tarptautinio aviacijos ir kosmoso technologijų plėtros tinklo PEGASUS. 

VILNIUS TECH yra pirmasis universitetas Baltijos šalyse prisijungęs prie šios bendruomenės. Šis tinklas vienija 11 Europos šalių ir 28 elitinius universitetus, tarp kurių yra Delfto technikos universitetas, ENAC, Kranfieldo universitetas, Milano politechnikos universitetas, KTH karališkasis technologijų institutas, Turino politechnikos universitetas, Berlyno, Braunšveigo ir Dresdeno technikos universitetai.

Drauge tinklo partneriai tyrinėja ir dalinasi žiniomis apie aviacijos ir kosmoso technologijas, o PEGASUS užtikrina efektyvią žinių ir informacijos sklaidą tarp universitetų. Tai visiems tinklo nariams suteikia galimybę gilinti žinias partnerių universitetuose. Įgytos patirtys padės ir toliau tobulinti studijų kokybę, bei užtikrinti ruošiamų aviacijos specialistų konkurencingumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

„Didžiuojuosi, kad AGAI studijų kokybė atitiko PEGASUS tinklo keliamus reikalavimus, tai yra reikšmingas AGAI pripažinimas tarptautinėje bendruomenėje. Šis bendradarbiavimas suteiks galimybę AGAI mokslininkams ir studentams plėsti savo akiratį sprendžiant aviacijos iššūkius“, – sako VILNIUS TECH AGAI dekanas dr. Justas Nugaras.

Šiuo metu, dėl COVID-19 ir karantino pasaulyje ir Lietuvoje, aviacijos sektorius taip pat yra stipriai suvaržytas, tačiau aviakompanijos ruošiasi ribojimų pabaigai, peržiūrėdamos ir atnaujindamos savo infrastruktūrą ir procesus. 

Reaguojant į tai VILNIUS TECH AGAI siekia plėsti studentų akiratį ir užtikrinti studentų lankstumą bei gebėjimą prisitaikyti prie atsinaujinančio ir su naujais iššūkiais susiduriančio Lietuvos ir Europos aviacijos sektoriaus. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau