Stojantiesiems

VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dėstytojų sukurtas kraštovaizdžio architektūros projektas pripažintas geriausiu Lietuvoje

Rugpjūčio 29, 2022

Rugpjūčio 27 d. parodų ir kongresų centre LITEXPO buvo paskelbti Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos ir portalo lrytas.lt organizuoto konkurso „Žalioji erdvė 2022“ nugalėtojai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakulteto dėstytojų Justinos Muliuolytės ir Tado Jonauskio sukurtą Klaipėdos Vaidilos aikštės projektą tarptautinė žiūri pripažino geriausiu kraštovaizdžio architektūros projektu Lietuvoje 2022 metais.

Pasak VILNIUS TECH dėstytojų, Vaidilos aikštės projekto tikslas buvo sukurti šiuolaikinį miesto įvaizdį ir įpūsti į aikštę gyvybės.

„Kaip kurti šiuolaikinį aikštės įvaizdį išlaikant autentišką modernizmo charakterį? Vaidilos aikštės kompleksas Klaipėdoje yra unikalus sovietinio modernizmo pavyzdys, kuriame derinama architektūra ir liaudies meno elementai. Rengdami aikštės atnaujinimo techninį projektą turėjome iššūkį sukurti šiuolaikinį miesto įvaizdį, bet taip pat ir išsaugoti originalų aikštės braižą. Labiausiai norėjome į ją įpūsti gyvybės, kad joje šurmuliuotų žmonės, tad išlaikydami originalią aikštės stačiakampių struktūrą, papildomai pridėjome naujų zonų, veiklų ir erdvių“, – projektą pristato viena jo autorių Justina Muliuolytė.

Vaidilos aikštėje buvo sukurtos poilsio erdvės, suprojektuoti suolai – judantys miesto baldai, numatyta ženkliai daugiau želdynų ir medžių, įrengta scena, vaikų žaidimų aikštelės, šokantis fontanas bei naujas dviračių takas. Taip pat buvo atnaujintas senasis fontanas ir restauruotos medinės skulptūros Vaidila, Aitvaras ir Bildukas.

Iš viso konkursui buvo pateikti 18 projektų, iš kurių tarptautinė komisija išrinko nugalėtojus. Komisiją sudarė Rygos miesto vyriausioji kraštovaizdžio architektė Indra Purs, Krokuvos technikos universiteto mokslininkas, Architektūros fakulteto dėstytojas Przemyslaw Kowalski ir buvęs Estijos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Valdeko Lukken.

Daugiau informacijos apie konkursą galite rasti čia

Su konkurso darbais galite susipažinti čia

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Benziną ir dujų mišinius naudojančio hibridinio automobilio variklio efektyvumo tyrimas“, kurią parengė doktorantas Tadas Vipartas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Alfredas Rimkus. Disertacija ginama viešame Transporto inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 12 d. 9 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas alternatyviųjų degalų (gamtinių dujų ir vandenilio) naudojimas, siekiant padidinti kibirkštinio uždegimo variklio efektyvumą. Nustatytas ir įvertintas skirtingų degalų bei variklio valdymo algoritmų poveikis degimo procesui, energiniams ir ekologiniams rodikliams, analizuojant kylančius technologinius apribojimus, susijusius su hibridine mišriąja (nuosekliąja-lygiagrečiąja) pavara. Disertacijoje atlikta mokslinės literatūros apžvalga, kurioje analizuojamos vidaus degimo variklių tobulinimo kryptys, dujinių degalų savybės ir jų panaudojimo iššūkiai bei automobilių hibridinių pavarų veikimo principai. Stendiniais bandymais ištirtas vėlyvo įsiurbimo vožtuvų uždarymo momento poveikis varikliui, veikiančiam gamtinėmis dujomis, ir vandenilio priedų poveikis degimo bei detonacijos valdymo procesams. Skaitinė variklio degimo proceso analizė atlikta naudojant AVL BOOST™ programinę įrangą, hibridinio automobilio energiniai ir ekologiniai rodikliai įvertinti atlikus eksperimentinius tyrimus ir skaitinį modeliavimą AVL CRUISE™ programoje. Disertacijoje gauti šie svarbiausi rezultatai: vėlinant įsiurbimo vožtuvų uždarymo momentą, padidėja efektyvusis naudingumo koeficientas ir NOx emisijos bei sumažėja anglies dvideginio emisijos varikliui, veikiant gamtinėmis dujomis. Nustatyta, kad vandenilio priedas degaluose pagerina variklio energinius rodiklius, tačiau padidina azoto emisijas ir detonacinio degimo riziką, kuri efektyviai valdoma vėlinant uždegimo paskubos kampą. Skaitinio modeliavimo rezultatai patvirtina, kad šie dėsningumai išlieka taikant pasaulinį suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų ciklą: naudojant vandenilį sumažėja degalų sąnaudos ir anglies dvideginio emisijos, padidėja azoto oksidų emisijos. Disertacijos rezultatai atskleidžia technologijų potencialą ir jų taikymo strategijas. Gauti duomenys gali būti pritaikyti kuriant ir parenkant pažangius variklių valdymo algoritmus bei formuojant technologiškai pagrįstus aplinkosaugos standartus. Disertacijos tema paskelbti 9 moksliniai straipsniai: 6 – mokslo žurnaluose, įtrauktuose į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę su citavimo rodikliu; 1 – mokslo žurnale, įtrauktame į Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazę, neturinčiame citavimo rodiklio; 1 – Clarivate Analytics Web of Science duomenų bazės Conference Proceedings Citation Index referuojamame konferencijų darbų leidinyje; 1 – recenzuojamame konferencijų darbų leidinyje, nereferuojamame tarptautinėse duomenų bazėse. Disertacijoje atliktų tyrimų rezultatai buvo paskelbti 3 mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir Lenkijoje. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau