Stojantiesiems

VILNIUS TECH leidžiami fizinių ir technologijos mokslų žurnalai

Spalio 29, 2025

VILNIUS TECH yra vienas pažangiausių akademinių leidėjų Lietuvoje, puoselėjantis gilias leidybos tradicijas, atitinkančias aukštus šiuolaikinės akademinės leidybos standartus. Universitetas yra tarptautinio DOI fondo skaitmeninių objektų identifikatorių registracijos agentūros Crossref narys, didžiausios pasaulyje Profesionalių mokslo informacijos leidėjų (angl. The Association of Learned and Professional Society Publishers (ALPSP)) bei Atviros prieigos mokslinės informacijos leidėjų (angl. Open Access Scholarly Publishers Association (OASPA)) asociacijų narys.

VILNIUS TECH leidžia 16 recenzuojamų mokslo žurnalų, iš kurių 8 yra fizinių ir technologijos mokslų srities. Visi žurnalai publikuojami pagal atviros prieigos modelį, leidžiantį nemokamai pasiekti straipsnius. Leidybos procese universitetas taiko DOI identifikatorius, užtikrinančius turinio randamumą ir ilgalaikę sklaidą internete.

Atsižvelgiant į šiuolaikinės mokslo komunikacijos poreikius, dedamos visos pastangos, kad po recenzavimo priimto straipsnio publikavimas būtų kuo spartesnis. Žurnalams taikomas tęstinio publikavimo modelis (angl. continuous), tad straipsniai publikuojami iš karto, nelaukiant, kol bus sukomplektuotas visas numeris. Atvirųjų citatų iniciatyvos (I4OC) (angl. Initiative for Open Citations) palaikymas prisideda prie bendradarbiavimo tarp akademinių leidėjų skatinimo, siekiant užtikrinti kuo didesnį mokslinių citavimo duomenų prieinamumą.

Visi publikuoti straipsniai perduodami į skaitmeninius archyvus Portico, CLOCKSS, LOCKSS, siekiant užtikrinti ilgalaikį skaitmeninio turinio išsaugojimą.

Kviečiame susipažinti su VILNIUS TECH fizinių ir technologijos mokslų srities žurnalais:

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau