Stojantiesiems

VILNIUS TECH mokslininkai kuria tvarias, ŠESD emisijas mažinančias susisiekimo komunikacijų inovacijas

Gruodžio 13, 2024
Klimato kaitos iššūkiai skatina susisiekimo sektorių ieškoti naujų sprendinių, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) emisijas ir prisidedančių prie tvarios infrastruktūros plėtros.

Net šeši mokslo padaliniai ėmėsi ryžtingų veiksmų siekdami sukurti tvaresnę kelių ir viso statybų sektoriaus ateitį. Universitete inicijuotas ketverių metų trukmės, Lietuvos mokslo tarybos pagal programą „Universitetų ekscelencijos iniciatyva“ finansuojamas projektas „Civilinės inžinerijos mokslo centras“ (Nr. S-A-UEI-23-5).

VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkai projekto apimtyje siekia sukurti pažangias kelių tiesybos medžiagas ir struktūras, kurios ne tik atlieps šiandieninius Lietuvos kelių infrastruktūros iššūkius, bet ir skatins ilgalaikį tvarumą bei neutralumą aplinkai. Kuriamos inovacijos pasižymi gamtinių išteklių tausojimu, tvarumu ir atsparumu klimato kaitos neigiamam poveikiui. Išskirtinis dėmesys skiriamas pakartotiniam medžiagų panaudojimui tam pačiam dangos konstrukcijos sluoksniui įrengti, alternatyvių kelių tiesybos medžiagų kūrimui bei žemės darbų optimizavimui.

Sukurtų tvarių, klimato kaitai neutralesnių sprendinių diegimas praktikoje leis reikšmingai prisidėti prie svarbiausių Lietuvos Respublikos nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. uždavinių įgyvendinimo. Tai taip pat dera su Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategijos ir Europos žaliojo kurso tikslais, kuriais numato iki 2030 m. 55% sumažinti ŠESD emisijas, palyginti su 1990 m. lygiu.

VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto mokslininkų komanda siekia, kad jų sukurtos tvarios, klimato kaitai neutralesnės medžiagos ir struktūros ne tik pagerintų kelių infrastruktūros būklę, bet ir prisidėtų prie Lietuvos mokslo pažangos ir tarptautinio konkurencingumo didinimo siekiant globalių dekarbonizacijos ir tvarumo tikslų.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau