Stojantiesiems

VILNIUS TECH pristato pažangią Jūrų transporto inžinerijos ir logistikos specializaciją

Balandžio 26, 2023

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Transporto inžinerijos fakultetas (TIF) visada pasižymėjo veržliu, inovatyviu požiūriu į transportą – fakulteto mokslininkai vykdo pažangius tyrimus, o dėstytojai perduoda naujausias žinias studentams. Kelių transportas, geležinkelių transportas, vamzdynų transportas – fakultetas yra lyderis daugelyje transporto sričių, o šį pavasarį pagaliau ryžosi užkariauti ir jūrą. Bendradarbiaudamas su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla TIF sukūrė naują Transporto inžinerijos magistrantūros studijų programos specializaciją – Jūrų transporto inžineriją ir logistiką.

TIF dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, transportas yra vienas didžiausių Lietuvos ekonomikos sektorių, todėl šios sistemos efektyvumo didinimas itin svarbus – fakultetas prisideda prie sektoriaus augimo, vykdydamas Transporto inžinerijos magistrantūros studijų programą ir ruošdamas būsimus specialistus. „Transporto inžinerijos magistrantūros studijų programa vykdoma atsižvelgiant į ypatingą transporto sistemos reikšmę šalies ekonomikai. Programos tikslas – suteikti naujas ir pažangias technologijos mokslų žinias, suformuoti specialiuosius problemų sprendimo gebėjimus, reikalingus moksliniams tyrimams vykdyti, taip pat vystyti vadovavimo bei novatoriškumo įgūdžius, taikytinus inžinerijos uždavinių sprendimui“, – apie studijų programą pasakoja TIF dekanas.

Transporto inžinerijos magistrantūros studijų programa (kurią sudarė Automobilių transporto inžinerijos, Geležinkelių transporto inžinerijos, Transporto priemonių inžinerijos ir Transporto inžinerijos vadybos specializacijos) yra itin populiari šalyje, nes jos turinys atliepia šiuolaikinės transporto sistemos poreikius, o jūra yra svarbi šios sistemos dalis. „Nusprendėme praplėsti studijų programą bei padidinti jos konkurencingumą įtraukdami jūrų transportą. Juo labiau, kad dėstydami studijų dalykus, siejamus su transporto priemonėmis, niekada nepamirštame ir laivų. Taip pat vykdome Transporto inžinerinės ekonomikos ir logistikos magistrantūros studijų programą, kurioje didelis dėmesys skiriamas transporto terminalams (įtraukiant ir uostus), logistiniams procesams, įvairių transporto rūšių sąveikai ir kt.“, – pasakoja profesorius.
 
Per pastarąjį dešimtmetį tarp daugybės fakultete vykdomų mokslinių projektų buvo ir tų, kurie siejami su jūros transportu. Pasak profesoriaus, Lietuva, būdama jūrine valstybe, aktyviai plėtoja šią transporto rūšį – turime neužšąlantį puikiai dirbantį uostą su terminalais keleiviams ir kroviniams, šalyje veikia jūrų transporto, laivų agentavimo ir frachtavimo, logistikos įmonės, laivų statykla ir kt.

„Jūrų transportas – viena ekonomiškiausių ir tam tikrais atvejais labai patogi transporto rūšis, kai nėra ribojami transportuojamų krovinių gabaritai, svoris ir reikia įveikti didelius transportavimo atstumus. Ilgai svarstėme ir šįmet pagaliau Transporto inžinerijos magistrantūros studijų programoje sukūrėme naują specializaciją. Ji skirta visiems, bet visų pirma orientuojamės į studentus, baigusius „jūrines“ bakalauro studijų programas Lietuvos pajūryje esančiose aukštosiose mokyklose. Tad šią specializaciją vykdysime nuotoliniu būdu, kad ją pasirinkę asmenys galėtų lengvai derinti studijas ir darbą (dažniausiai jūroje) toliau gyvendami pajūryje ar bet kurioje kitoje šalies vietovėje, arba užsienyje“, – tvirtina prof. dr. O. Prentkovskis.
 
Pasak TIF dekano, pagrindinis naujos specializacijos uždavinys – parengti aukštos kvalifikacijos jūrų transporto ir logistikos specialistus, kuriančius aukštą pridėtinę vertę visai transporto sistemai. Baigę studijas jie galės dirbti privačiose ir / arba valstybinėse įmonėse, kurių veikla siejama su jūrų transportu, inžinerija bei logistika, taip pat tęsti studijas doktorantūroje ar vykdyti tyrimus mokslo centruose.
 
„Šios specializacijos absolventai gebės spręsti jūrų transporto ir jų sistemų mokslinius ir inžinerinius uždavinius, kurti ir realizuoti savo idėjas. Studentai perpras jūrų transporto reikšmę pasaulinėje tiekimo grandinėje, taip pat gebės spręsti transporto rūšių sąveikos, transportavimo proceso optimizavimo, planavimo ir valdymo uždavinius. O vėliau galės įsidarbinti įvairiose jūrų transporto, jūrų uosto, logistikos ir gretutinės krypties įmonėse“, – teigia TIF dekanas.

Daugiau informacijos apie programą ieškokite čia.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau