VILNIUS TECH šachmatų čempionate 2023 – kvapą gniaužiančios partijos

Studijų baigimas kiekvienam studentui – svarbaus gyvenimo etapo pabaiga ir naujo pradžia. Kviečiame visus būsimus absolventus, jų artimuosius ir dėstytojus šios svarbios šventės datą pasižymėti savo kalendoriuose: kiekvieno studento viena laukiamiausių dienų – jau greitai! Birželio 16 d. (antradienis) 11.00 val. Verslo vadybos fakultetas ir Architektūros fakultetas 15.00 val. Statybos fakultetas Birželio 17 d. (trečiadienis) 11.00 val. Antano Gustaičio aviacijos institutas ir Transporto inžinerijos fakultetas 15.00 val. Elektronikos fakultetas Birželio 18 d. (ketvirtadienis) 11.00 val. Aplinkos inžinerijos fakultetas ir Mechanikos fakultetas 15.00 val. Kūrybinių industrijų fakultetas Birželio 19 d. (penktadienis) 10.00 val. Fundamentinių mokslų fakuletas (I srautas) 14.00 val. Fundamentinių mokslų fakuletas (II srautas) Grupių srautai bus patikslinti artėjant ceremonijai Birželio 30 d. (antradienis) 14.00 val. Lietuvos jūreivystės akademija, ceremonija vyks Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36, Klaipėda) Vilniuje esančių fakultetų diplomų ceremonijos vyks VILNIUS TECH Centriniuose rūmuose (Saulėtekio al. 11), AULA MAGNA salėje (II aukštas). Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukas rasite straipsnyje apie Jūsų fakulteto diplomų teikimo ceremoniją VILNIUS TECH ir savo fakulteto puslapyje.

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.