Stojantiesiems

VILNIUS TECH sėkmingai įgyvendina tarptautinį ERASMUS+ projektą

Birželio 28, 2024
Nuo 2022 metų Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vykdomas Erasmus+ „KA220-HED Embracing rapid application development (RAD) skills opportunity as a catalyst for employability and innovation” projektas. Pagrindinis jo tikslas – suteikti mokymosi galimybę ne tik studentams, turintiems informacinių technologijų (IT), bet ir studentams, turintiems išsilavinimą verslo srityje. Taip pat – įgyti įgūdžių, kurių reikia šiuolaikiniame verslo pasaulyje ir kurios padidins studentų įsidarbinimo galimybes šiuolaikinėse įmonėse. Projekte dalyvauja 5 Europos universitetai: Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH, Lietuva) (https://vilniustech.lt/) (pagrindinis koordinatorius), Tallinn University of Technology (TalTech, Estija) (https://taltech.ee/en/), Technological University Dublin (TUDublin, Airija) (https://www.tudublin.ie/), Riga Technical University (RTU, Latvija) (https://www.rtu.lv/en) ir University of Rijeka (UNIRI, Kroatija) (https://uniri.hr/en/home/).

Projekto pradžioje, 2022 m. pab.–2023 m. pr., Oracle Academy specialistai apmokė projekte dalyvaujančių universitetų dėstytojus, kaip naudotis Oracle APEX resursais, kuriant šiuolaikines programų sistemas, ir dėstytojai pagal įgytas ir esamas žinias sukūrė du 3 ECTS kreditų modulius. Pirmasis modulis yra skirtas studentams suteikti bazines duomenų bazių ir programų sistemų kūrimo žinias ir gebėjimus, o antrasis modulis – pagilinti duomenų bazių ir programų sistemų kūrimo žinias ir gebėjimus. Nauji moduliai buvo įtraukti į visų dalyvaujančių universitetų-partnerių studijų programas – VILNIUS TECH siūlomas Programų inžineriją bei Informacinių sistemų studijų programas ir jau 2023/2024 metais buvo dėstomi universitetuose, dalyvaujančiuose projekte. Atliktas studentų žinių vertinimas parodė, kad studentai gerai įsisavino dėstytą medžiagą ir jų žinių lygis atitinka RAD duomenų bazių ir programų sistemų kūrimo reikalavimus.

Įgyvendinant šį projektą, 2024 m. balandžio 3 d., buvo organizuota itin sėkminga pirmoji Tarptautinė naujoviškų greitųjų taikomųjų programų kūrimo konferencija, kurios detales galima rasti konferencijos internetiniame puslapyje (https://vilniustech.lt/332092).

Piotras Kurzynoga, pagrindinis Oracle debesų sprendimų inžinierius, konferencijoje skaitė kviestinį pranešimą „Low Code – Modern Application Development“ ir pateikė auditorijai bendrą apžvalgą apie platesnį kontekstą, kuriame atsirado „Oracle APEX“, ir jo populiarumo augimo priežastis bei numatomą ateities plėtros planą. Jis taip pat įtraukė įžvalgas apie AI vaidmenį šioje dinamiškoje ir sparčiai besivystančioje programinės įrangos kūrimo srityje.

Pasak projekto „RAD Skills“ koordinatorės VILNIUS TECH profesorės prof. dr. Dianos Kalibatienės, konferencija pritraukė daugiau nei 60 dalyvių ne tik iš konsorciumo narių, bet ir iš IT pramonės regione. Konferencija gali būti vertinama ne tik kaip sėkmingas projekto rezultatas, bet ir geras sėkmingo bendradarbiavimo tarp švietimo įstaigų ir būsimų jų studentų darbdavių pavyzdys.

Dabar projekto paskutinį mėnesį (2024 m. rugsėjį) yra planuojamos užbaigiamosios RAD-Skills projekto kūrybinės dirbtuvės, į kurias neužilgo kviesime dalyvauti studentus, dėstytojus, verslo atstovus ir visus besidominčius.


Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau