VILNIUS TECH SKAITO laisvalaikis: Lietuvos istorija kiekvienam

Tai išsamus vadovas skirtas plačiajai auditorijai susipažindinti su Lietuvos istorijos svarbiais įvykiais ir procesais. Knygoje pateikiamas išsamus apžvalginis medžiagos turinys, pradedant seniausiais laikais ir baigiant šių dienų įvykiais. 

Tai autoriaus asmeninis liudijimas apie tremtį ir stalininės represijos patirtį. Šis autobiografinis kūrinys yra svarbus šaltinis suprasti stalininio režimo represijų ir masinių trėmimų poveikį Lietuvos žmonėms. Knygoje V. Gustainis detalizuotai aprašo savo patirtis, išgyvenimus ir pastangas išgyventi sunkius laikus sovietinėje tremtyje bei lageriuose. 

Tai pasakojimas apie vieną iš svarbiausių Lietuvos istorijos periodų. Knyga subtiliai atskleidžia atmosferą ir įvykius XVII amžiaus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Romane aptariama šalies politinė situacija, socialiniai mainai ir kovos dėl laisvės suvaržymų tuo metu. „Tūla“ ne tik suteikia skaitytojams įdomią istorinę perspektyvą, bet ir padeda geriau suprasti Lietuvos kultūros bei tautos sąmonės formavimąsi. Ši knyga padeda suprasti istorinės atminties svarbą ir skaudulius, kuriuos šalis patyrė per savo istoriją.

Ruta Sepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ – tai jautrus prisilietimas prie Baltijos šalių istorinio skaudulio, ir ne tik prie istorinio – tai, kas tuo metu vyko žmonių gyvenimuose, galima pavadinti visos žmonijos skausmu, kurį apmalšinti teįstengia vienas vienintelis dalykas – begalinė meilė…
1941-ieji. Penkiolikametė Lina, talentinga meniškos sielos mergaitė, rengiasi dailės studijoms, o jauna širdis pasirengusi pirmiesiems pasimatymams ir kitokiems vasaros džiaugsmams. Tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir gražiausios svajonės pažyra šukėmis… Lina su motina ir broliu išvežama į Sibirą. Linos tėtis, atskirtas nuo šeimos, pasiunčiamas mirti kalėjime.
Mergina stengiasi narsiai atlaikyti likimo jai skirtus smūgius ir prisiekia įamžinti savo šeimos ir tūkstančių kitų panašios lemties žmonių kančias piešiniuose ir aprašymuose. Rizikuodama gyvybe, Lina kuria ir siunčia meninius pranešimus vildamasi, kad šie kaip nors pasieks kalintį tėtį ir jam tai bus ženklas, kad brangiausi žmonės dar gyvi.
Neįtikėtina stiprybė, meilė bei nepalaužiama viltis palaiko Liną ir jos šeimą šiurpioje tremtinių kasdienybėje. Tik ar vien meilės pakanka, kad išliktum?

„Tarp pilkų debesų" –  užburianti istorija, kuri užgniaužia kvapą ir pavergia širdį, atskleisdama įstabią žmogaus dvasios prigimtį.

Timothy Snyder'o „Apie tironiją: dvidešimt pamokų iš dvidešimtojo amžiaus“ yra komiksų forma parašytas kūrinys, skirtas svarbiems istoriniams ir politiniams dvidešimtojo amžiaus įvykiams, tendencijoms ir pavojams aptarti. Šis komiksas siūlo skaitančiam pasitelkti ne tik teksto, bet ir iliustracijų galias, kad būtų lengviau suprasti sudėtingas temas. Snyder'io darbas nagrinėja totalitarizmo, autokratijos ir demokratijos sąvokas, suteikdamas skaitytojams prasmingą įžvalgą į politinius procesus, kurie paveikė ir tebesąlygoja mūsų dabartį. Ši knyga suteikia galimybę plačiai auditorijai geriau suprasti dvidešimtojo amžiaus istorijos reikšmę ir įtaką šiandienos pasaulyje, o tai yra svarbus aspektas, siekiant suprasti Gedulo ir Vilties Dienos kontekstą bei jos svarbą.

Balio Sruogos „Dievų miškas“ yra autentiški memuarai apie jo patirtis ir stebėjimus gyvenant stalininio režimo metu. Knyga aprašo autorius patekus į Sovietų Sąjungos lagerius, kuriuose jis patyrė nežmonišką elgesį, prievartą ir kančias. Sruogos knyga yra garsus lietuvių literatūros klasikas ir vienas iš svarbiausių liudijimų apie stalininio teroro siaubingumą. „Dievų miškas“ ne tik atskleidžia autoriaus asmenines patirtis tremtyje, bet ir padeda suprasti visą tų laikų Lietuvos tautą apėmusią tragediją. 

Romanas „Mano vardas – Marytė“ nušviečia vieną iš baltųjų istorijos dėmių – vilko vaikų situaciją. Po Antrojo pasaulinio karo Rytprūsių vokietės siuntė vaikus anapus Nemuno, kur buvo duonos, ir vokietukai ėjo į Lietuvą, dirbo pas ūkininkus, elgetavo, o sunkiai uždirbtą maistą nešė savo badaujančioms šeimoms.
Vokiečių mergaitės Renatės, gavusios lietuvišką vardą Marytė, ir jos šeimos istorija atskleidžia daugelio pabėgėlių tragišką likimą, pirmuosius pokario metus Rytprūsiuose ir Lietuvoje. Romano autorius rėmėsi tikrais faktais, vilko vaikų ir jų artimųjų pasakojimais.