Dvi savaites trukusią Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Tvarumo mokyklą vainikavo paskutinis renginys, kuriame pristatytos ekologijos problemoms spręsti skirtos idėjos visuomenei ir verslui.
Kaip nurodo Tvarumo mokyklos iniciatoriai, universiteto ir užsienio studentai, dirbdami mišriose komandose, kūrė unikalius sprendimus, kurie svarbūs ne tik ateities verslui, bet ir visuomenei.
„Apie tvarumą yra kalbama daug ir nuolatos, tačiau iki šiol trūko platesnio bendradarbiavimo tarp skirtingų institucijų ir visuomenės. Tvarumo mokykla – ATHENA aljanso indėlis siekiant Europos žaliosios transformacijos. Ji suvienija visas suinteresuotąsias šalis: jaunus, veržlius, idėjų kupinus specialistus bei verslo ir viešąsias organizacijas, kasdien susiduriančias su tvarumo iššūkiais. Tuo metu VILNIUS TECH veikia tarsi katalizatorius, pastumiantis sprendimus link jų ieškančiųjų“, – teigia VILNIUS TECH Tvarumo centro vadovas doc. dr. Raimondas Grubliauskas.
Tvarumo mokyklos iniciatoriai – VILNIUS TECH Tvarumo centras – siekia inicijuoti ir plėtoti tvarumo temos klasterį ATHENA Europos universitetų aljanse, kurio narys yra ir VILNIUS TECH. ATHENA aljanso partneriai – universitetai devyniose ES šalyse siekia plėtoti visuomenės skaitmeninės transformacijos poreikius bei pažangiomis technologijomis grįstą, tarptautiniu mastu konkurencingą aukštąjį mokslą.
Tvarumas – neatsiejama aukštojo mokslo dalis
Atskirą iššūkį Tvarumo mokyklos studentams buvo parengęs ir VILNIUS TECH. Jį gliaudę studentai ieškojo sprendimų, kaip sustiprinti universiteto vaidmenį siekiant teigiamų elgsenos pokyčių visuomenėje.
„Su mūsų iššūkiu dirbusi komanda identifikavo aiškias problemas: trūksta plačių ir išsamių švietimo apie tvarumą iniciatyvų, jaučiamas atotrūkis tarp žinių apie tvarumą ir realių veiksmų įgyvendinant jo iniciatyvas. Švietimo įtaka tvarumui turėtų būti pagrindinė kryptis siekiant tvaresnės visuomenės“, – sako Tvarumo mokyklos veiklų koordinatorė doc. dr. Rūta Mikučionienė.
VILNIUS TECH pasiūlytas sprendimas – stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir kurti tvarumu grįstą kultūrą tarp Europos universitetų. Taip pat nurodoma, kad tokie kaip ATHENA ir kiti Europos universitetų iniciatyvos aljansai taptų tvarumo vedliais.
Studentų idėjos – Vilniaus tvarumo tikslams
Iš viso penkių įmonių ir organizacijų iššūkius nagrinėjo keliasdešimt studentų iš VILNIUS TECH ir ATHENA aljansui priklausančių universitetų iš Ispanijos, Portugalijos, Vokietijos, Slovėnijos bei kitų Europos valstybių.
Tvarumo mokyklos studentai, pasitelkę Vilniaus aplinkos rodiklius, vertino elektrinio transporto sukuriamą vertę. Tam, kad visiškai atsiskleistų indėlis mažinant aplinkos taršą ir gerinant bendrą gyvenimo būklę, būtina plėsti krovos stotelių tinklą, o elektrą joms tiekti pasitelkiant švaresnę energiją. Iššūkį nagrinėjusios komandos teigimu, šio tipo transporto plėtrą paskatintų didesnės subsidijos gyventojams ir jų suvokimo keitimas.
Kita Vilniaus siekiamybė – iki 2030 metų tapti neutraliu anglies dvideginio atžvilgiu miestu. Šį tikslą pasiekti Tvarumo mokyklos studentai siūlo vystant tris kryptis: transportą, švietimą ir energetiką.
Transporto sektorių siūloma transformuoti stiprinant viešojo transporto galimybes, vystant pėstiesiems draugišką infrastruktūrą ir plečiant dviračių dalijimosi infrastruktūrą. Švietimo tematika apimtų klimato kaitos suvokimo didinimą ir visuomenės bei verslo organizacijų įtraukimą į klimato kaitą orientuotas veiklas. Tuo metu energetikos sektorių patariama reformuoti visuose pastatuose taikant energinio efektyvumo kriterijus bei skatinant naudoti tik energetiškai efektyvius prietaisus ir technologijas.
Tiek Vilniaus, tiek kitų didmiesčių gyventojams aktuali tema – žaliosios erdvės ir jų supama infrastruktūra. Šį iššūkį sprendusi studentų komanda miesto atstovams pristatė kompleksinį sprendimą, apimantį žaliosios infrastruktūros plėtrą ir platesnį gyventojų įtraukimą į jiems svarbių sprendimų priėmimą. Daug dėmesio patarta skirti ir gatvėms, įvertinant jų būklę bei imantis tam tikrų sprendimų, pavyzdžiui, stovėjimo vietų mažinimo ar gatvių siaurinimo.
Tvarios idėjos – prie kavos puodelio ir patiems puodeliams
Vieną didžiausių kavos išsinešimui tinklų Lietuvoje valdanti bendrovė Tvarumo mokyklos dalyviams pateikė užduotį sukurti tvarią pakuočių naudojimo sistemą, kuri atlieptų ir šiuolaikinių klientų poreikius, ir naujausius tvarumo reikalavimus.
Iššūkį nagrinėjusi tarptautinė studentų komanda pasiūlė net tris galimus sprendimus – kiekvienas jų įvertintas atsižvelgiant į higienos ir aplinkosauginius reikalavimus bei tvaraus vystymosi tikslus.
Pirmiausia, siūloma sukurti valgomą kavos puodelį. Jis būtų gaminamas vos iš septynių produktų, tarp kurių pagrindiniai – avižų sėlenos ir kvietiniai miltai. Be to, puodeliai – tinkami veganiškai mitybai, o šį sprendimą jau taiko pasaulyje žinomi kavos prekių ženklai. Alternatyva jam – sulankstomas kavos puodelis, kurio poveikis aplinkai viso naudojimo laikotarpiu – gerokai mažesnis nei įprasto vienkartinio.
Vienkartiniams kavos puodeliams siūloma taikyti depozitu paremtą sistemą, kaip tai yra daroma su gėrimų tara. Klientas, įsigijęs kavos išsinešimui, sumokėtų tam tikrą depozito mokestį, kurį atgautų į kavinę atnešęs tuščią kavos puodelį.
Kavos tirščius siūloma panaudoti kuriant grožio produktus – jiems gaminti būtų pasitelkiami tirščiuose esantys aliejai. Taip pat būtų galima sukurti kavos tirščių žvakes arba puodelius tai pačiai kavai gerti. Tirščius galima pasitelkti ir maisto pramonėje, gaminant natūralias trąšas arba valgiui ruošti skirtą aliejų.
Integruoto tvarumo technologijų laboratorijos VILNIUS TECH įkūrimas yra finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Galerija
