Vieniems inžinieriams pakanka sukurti tai, kas veikia, o kiti nori suprasti, kodėl tai veikia ir, svarbiausia, kaip jų kuriami sprendimai galėtų būti naudingi planetai. VILNIUS TECH mechanikos inžinerijos tyrėjas Surya Rajendran iš Indijos atvyko į Lietuvą studijuoti ir čia pasiliko. Šiandien jis kai kurias opiausias pasaulio atliekų problemas paverčia savo tyrimų kryptimi, turinčia realaus pritaikymo potencialą.
Kaip suprasti, kas sugenda, ir rasti sprendimą
Suryos kelias į inžineriją prasidėjo dar vaikystėje, stebint, kaip tėvas taiso įvairius buities daiktus. „Stebėdavau, kaip jis ką nors taiso, ir bandydavau suprasti, kas nutiko, ir kaip jis rado sprendimą“, – prisimena jis. Šis ankstyvas smalsumas, kodėl daiktai sugenda ir kaip juos galima sutaisyti, tapo jo tolesnės karjeros pagrindu. Atėjus metui rinktis bakalauro studijas, jis ėmėsi mechanikos inžinerijos.
Surya Rajendran
Indijoje baigęs trejų metų mechanikos inžinerijos studijų programą, Surya nusprendė studijas tęsti užsienyje. VILNIUS TECH pasirinkimą lėmė ir praktiniai, ir intelektiniai motyvai. Studijų kaina buvo panaši į tą, kurią jis būtų mokėjęs Indijoje, o galimybė geriau pažinti europietišką gyvenimo būdą tapo lemiamu argumentu.
„Norėjau išbandyti naują aplinką ir išeiti iš savo komforto zonos“, – prisimena Surya. Jis džiaugėsi galimybe pažinti europietišką aplinką, susitikti su žmonėmis iš skirtingų šalių ir geriau suprasti, kaip čia suprantama inžinerija.
Inžinerija – ne tik apie mechaniką
Būtent studijuodamas Indijoje Surya pirmą kartą suprato, kad inžinerija gali padėti spręsti ne tik mechanikos, bet ir aplinkosaugos problemas. Vienas profesorius supažindino jį su atliekų perdirbimo temomis, ir tuomet pradėjo formuotis nauja jo domėjimosi kryptis. Atvykus į VILNIUS TECH, ji jau buvo tapusi potencialia tyrimų sritimi.
Savo idėjomis Surya pasidalijo su docente Kristina Baziene, tapusia jo moksline vadove ir mentore. „Ji man padėjo įvairiais būdais ir parodė, kaip savo interesus galėčiau paversti tyrimais, – pasakoja jis. – Šis palaikymas suteikė pasitikėjimo pažvelgti toliau nei įprasta inžinerijos praktika.“
Studijuodamas magistrantūroje Surya, kaip daugelis absolventų, galėjo rinktis darbą pramonėje, tačiau pasirinko laboratoriją.
„Nemėgstu kasdien atlikti tų pačių rutininių užduočių, – sako jis. – Man patinka mokytis naujų dalykų, tyrinėti skirtingas idėjas, suprasti, kodėl kyla problema ir kaip ją būtų galima išspręsti geriau.“
Atliekas paversti ištekliumi
Pagrindinė Suryos tyrimų kryptis – pirolizė – terminis procesas, kurio metu medžiagos kontroliuojamomis sąlygomis skaidomos be deguonies. Jis ieško sprendimų problemai, su kuria susiduria tradicinės atliekų perdirbimo technologijos: ką daryti su plastiku ir kitomis atliekomis, kurių neįmanoma perdirbti įprastais būdais?
Suryos tyrimuose nagrinėjama, ar tokias medžiagas būtų galima pirolizės būdu paversti naudingais produktais – kuru, alyva, dujomis ar kietosiomis liekanomis, kurios galėtų būti panaudojamos energetikoje ar chemijos pramonėje.
„Užuot atliekas matę tik kaip tai, ko reikia atsikratyti, pasitelkdami inžineriją galime jas padaryti naudingomis“, – aiškina Surya.
Jo tikslas – ne tik šiek tiek patobulinti esamas sistemas, bet iš naujo pažvelgti į atliekas, kaip į išteklių, kuris ateityje galėtų prisidėti prie vietos bendruomenių energetinio atsparumo. Jis įsivaizduoja ateitį, kurioje savivaldybės galėtų sudėtingas atliekas tvarkyti vietoje, taip mažindamos priklausomybę nuo sąvartynų ir išorinių energijos šaltinių.
Tapo tyrėju
„Kai pirmą kartą patekau į mokslinių tyrimų aplinką, šiek tiek jaudinausi“, – prisipažįsta Surya. Tačiau ilgainiui jis išmoko į šį jausmą žiūrėti kaip į naudingą įrankį – tai, kas padeda išlikti atidžiam ir susikaupusiam, o ne tai, ką būtina įveikti.
Surya Rajendran
Studijuodamas jis pastebėdavo, kad kai kurias temas kartais nagrinėja giliau nei jo kolegos. Tai padėjo suprasti, kad tyrimai gali būti jo kelias.
Surya šiltai atsiliepia apie tarptautinę VILNIUS TECH aplinką, draugystes, peržengusias kalbos ir kultūrinius skirtumus, bei patirtį kuriant savarankišką gyvenimą toli nuo šeimos.
„Lietuva man suteikė daug vertingų galimybių, – sako jis. – Gyvenimas čia leido pažinti naują kultūrą, sutikti žmonių iš skirtingų aplinkų ir labiau pasitikėti savimi.“
Ateities svajonė – bandomoji gamykla
Ateityje Surya norėtų matyti glaudesnį mokslo, studijų ir pramonės ryšį – ne kaip tris atskiras kryptis, o kaip viena kitą papildančias tos pačios veiklos dalis.
Jis planuoja siekti doktorantūros ir ateityje norėtų dėstyti. „Manau, kad dėstymas nėra vien informacijos perteikimas. Tai ir studentų skatinimas būti smalsiems, savarankiškai mąstyti ir ieškoti sprendimų.“
Surya taip pat norėtų, kad jo tiriamos technologijos iš laboratorijos persikeltų į praktinį pritaikymą – per mokslinių tyrimų partnerystes, bendradarbiavimą su pramone ar, vieną dieną, sukuriant bandomąją gamyklą.
Studentams, svarstantiems panašų kelią, jis linki kantrybės.
„Prieš pradėdami neprivalote žinoti visko. Tyrimai yra mokymosi procesas, todėl visiškai normalu pradžioje jaustis neužtikrintai. Svarbiausia – norėti mokytis, būti kantriems ir nebijoti klausti.“
