Stojantiesiems

VILNIUS TECH vyks didžiausia saugumo konferencija „Saugumo kodas“

Rugpjūčio 26, 2025
Naujienų portalas Lrytas spalio 17 d. rengia didžiausią šalyje saugumo konferenciją „Saugumo kodas“, kurioje bus ieškoma atsakymų į tai, ką reiškia būti saugiam šiandien – tiek valstybės, tiek kiekvieno piliečio mastu.
 
Nuo karo Ukrainoje padarinių iki kibernetinių grėsmių, nuo informacinio karo iki ekonominio atsparumo – konferencijoje vienoje vietoje susiburs daugiau nei 150 ekspertų ir lyderių iš politikos, verslo, mokslo, žiniasklaidos, kariuomenės bei nevyriausybinių organizacijų.
 
Ši konferencija – Lrytas iniciatyva, kuri įgyvendinama kartu su bendraorganizatoriais – Krašto apsaugos ministerija, VILNIUS TECH, Telia – bei kitais partneriais.
 
Kas laukia dalyvių?
 
Daugiau nei 150 pranešėjų ir diskusijų dalyvių, daugiau nei 20 stendų su technika, amunicija bei mokymų ekspertais, realios situacijų simuliacijos, galimybė užmegzti ryšius su saugumo srities profesionalais.
 
Konferencijoje bus mokoma realių, praktiškai pritaikomų įgūdžių, pristatomi mokymų įrankiai bei metodikos, o taip pat vertinama, kiek iš tiesų Lietuva yra pasiruošusi įvairioms grėsmėms.
 
„Saugumo kodas“ – tai vieta, kur svarbios temos aptariamos aiškiai ir suprantamai, o žinios virsta veiksmais. Tai renginys ne tik profesionalams, bet ir kiekvienam piliečiui, kuriam rūpi savo šeimos, bendruomenės ir valstybės saugumas.
 
Ką išgirsite?
 
I salėje Gynyba ir saugumas (Kaip pasiruošusi mūsų valstybė?) laukia šios temos: kaip keičiasi saugumo architektūra Lietuvoje ir Europoje?; Kiek kainuoja ES saugumas? 5 Straipsnis ir kolektyvinė gynyba; Informacinis karas: kaip Rusijos ir Baltarusijos medijos formuoja Lietuvos įvaizdį; Visuotinė karo prievolė ar profesionali kariuomenė – kur link eina Lietuva? Lietuvos oro gynyba: ar šiandien turime „stogą“?
 
Įžvalgomis ir informacija dalysis: Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, politologas Arvydas Medalinskas, analitinio centro Atlanto tarybos analitikė Agnia Grigas, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, europarlamentaras Paulius Saudargas, Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Agnė Eidimtaitė, prezidento vyriausiasis patarėjas Dovidas Matulionis, krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, atsargos pulkininkas Vladas Malinonis, Seimo narė Dalia Asanavičiūtė–Grušauskienė ir kiti atstovai.
 
II salėje Kibernetinis saugumas (Ar mokame atpažinti ir esame atsparūs atakoms, informaciniam karui?) bus kalbama šiomis temomis: Kibernetinių atakų ir hibridinių grėsmių daugiau: ką darom?; Ateities ryšys: kaip užtikrinti skaitmeninį saugumą visiems; Sukčiai, trolių fabrikai ir finansiniai manipuliatoriai: bendras priešas; Kaip DI kuria kibernetinius incidentus?; Informacija = galia: kodėl svarbu žinoti, o ne tik tikėti?; Kaip pasaulis ruošiasi post–kvantinės kriptografijos erai?; Viešumas ir internetas: išgaudysim trolius ar rasim įrankius?
 
Savo įžvalgomis dalysis: radijo ir televizijos laidų vedėjas Algis Ramanauskas, Lrytas direktorius ir vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas, pilietinio atsparumo iniciatyvos įkūrėjas Lukas Andriukaitis, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos inspektorius Dainius Radzevičius, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkės pavaduotojas Darius Kuliešius, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro direktorė Eglė Lukošienė, Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkė Jūratė Šovienė ir kiti specialistai.
 
III salėje Ekonomika ir verslas (Verslo pri(si)taikymas ekstremalių situacijų metu) laukia diskusijos ir pranešimai šiomis temomis: Pasirengimas dienai X: nuo dingusios elektros iki ekstremalios padėties; Geriausi darbuotojai – vienišiai?; Kai sustoti negalima: kaip užtikrinti veiklos tęstinumą ekstremaliomis sąlygomis?; Kaip Lietuvos ekonomika pasirengusi geopolitiniams sukrėtimams? Finansų saugumas skaitmeniniame amžiuje; Vertę kurianti komunikacija rizikų ir krizių metu ir kiti.
 
Apie tai kalbės: Valstybinės darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius, bendruomenės „Lietuvos kūrėjai“ įkūrėja ir „Change LT“ pokyčių valdymo ekspertė Rita Čiapaitė–Baublienė, Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertė Mintautė Jurkutė, ekonomistas Marius Dubnikovas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva, komunikacijos ekspertė Laura Dabulytė, „Telecentro“ Veiklos vystymo departamento direktorius Arnas Zuikis, „Gcert Baltic“ vadovė Edita Nemira bei kiti atstovai ir specialistai.
 
IV salėje Kodas: pareigūnas ir civilis (Visuomenės išgyvenimas: pilietiškumas – išgyvenimo pagrindas?) laukia šios temos: Kaip išgyventi ekstremaliomis sąlygomis?; Karo medicinos pamokos: ko išmoko Lietuvos medikai?; Kaip Lietuvos sveikatos sistema pasirengusi ekstremalioms situacijoms?; Kai sistema klumpa – kas stoja priešakyje? Lyderystė krizės metu; Ne tik sirenos – civilinė gynyba šiandien: ką galime pamiršti?; Ar šalies savivaldybės yra pasiruošusios dienai X?; Koks moterų vaidmuo gynyboje bei kitos.
 
Diskusijose ir pranešimuose išgirsite šiuos ekspertus: krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, Ukrainoje kariavę savanoriai Arūnas Kumpis ir Rimas Armaitis, karybos ekspertas Darius Antanaitis, sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis, užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė, policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila bei kiti atstovai.
 
V salėje Psichologinis saugumas (Psichologinis atsparumas: kaip su(si)kurti emocinį saugumą?) bus kalbama šiomis temomis: Kiek lyčių lygybė naudinga vyrams?; Psichologinis visuomenės atsparumas: ko tikėtis krizės ar karo atveju?; Atvykę ir likę; Kaip visi (su)telpa Vilniuje?; Ar kalbam ir susikalbam Lietuvoje?; Pilietiškumo pamokos šiandien: tarp formalumo ir tikros vertės; Bendruomenių įtrauktis: praktiniai pavyzdžiai atsparumui stiprinti ir kitos temos.
 
Patirtimi ir įžvalgomis dalysis: LiJot prezidentas Umberto Masi, „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė, KAM Visuotinės gynybos ir krizių valdymo grupės vyresnysis patarėjas Laimis Bratikas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo programų vadovė dr. Sigita Šilingaitė, Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė, LSMC Sociologijos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Agnieška Avin, menininkai, dirbantys kaip kūrybinis duetas Remigijus ir Algirdas Gataveckai, Tautinių mažumų departamento direktorius Dainius Babilas, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacijos vadovas Ernest Alesin, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorius Justas Tertelis, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius dr. Dalius Misiūnas, Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, VšĮ „Ribologija“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė, verslininkė, Lietuvoje gyvenanti kavos ekspertė Eskedar Maštavičienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorius Axelis Holvoet'as, Gargždų „Bangos“ futbolo ekipos treneris Davidas Marquesas Afonso ir kiti.
 
Visą programą ir registraciją rasite puslapyje Saugumo kodas 2025

Renginio dalyviai galės:


– apsilankyti daugiau nei 20 stendų, kur bus pristatoma gynybinė technika, amunicija, mokymų metodikos;

– dalyvauti praktiniuose mokymuose ir simuliacijose;

– gauti informacijos apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms;

– susipažinti su atsakingomis institucijomis bei ekspertais.

Kodėl tai svarbu kiekvienam iš mūsų?

Saugumas – tai ne tik kariuomenė ar valstybės institucijos. Tai – gebėjimas atpažinti grėsmę, žinoti, kaip elgtis krizės atveju, kritiškai vertinti informaciją, apsaugoti savo skaitmeninę erdvę, finansus ir artimuosius. Konferencija „Saugumo kodas“ suteikia unikalią galimybę ne tik išgirsti ekspertų įžvalgas, bet ir įgyti realių žinių bei įgūdžių, kurių gali prireikti bet kuriam – nepriklausomai nuo amžiaus, profesijos ar politinių pažiūrų.
 

Ši konferencija – tai investicija į savo ir visuomenės atsparumą, kurio šiandien reikia daugiau nei bet kada anksčiau.
 
Konferencija ir paroda „Saugumo kodas“ vyks 2025 m. spalio 17 d., VILNIUS TECH, Saulėtekio al.11, Vilniuje.
 
Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina registracija. Vietų skaičius ribotas. Registracija šiame puslapyje.

Pagrindiniai konferencijos partneriai – Britų taryba Lietuvoje, „Telecentras“, Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Taip pat partneriai: Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Ignitis“, Europos Parlamento atstovybė, „ESET“, „NRD CS“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos bei kiti.

 
 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau