Stojantiesiems

Web of Science (WoS) ir Scopus – bibliografinės informacijos titanai šiandienos akademiniame pasaulyje

Kovo 17, 2021

Mokslinių publikacijų reikšmė akademinėje aplinkoje yra neabejotina: jose mokslininkai dalinasi savo tyrimais, jų rezultatais ir atradimais, bei diskutuoja aktualiomis temomis. Tačiau šiandien publikacijos kartu yra ir esminis mokslinės pažangos vertinimo įrankis: jų skaičius ir kokybė dažnai yra lemiami priimant įdarbinimo bei karjeros galimybių sprendimus, keliant studijų kokybę, nustatant tyrimų prioritetus, ir, atitinkamai, jų finansavimą.

Šiems tikslams pasitelkiami publikacijų ir jų cituojamumo duomenys, kurie yra kaupiami bibliografinėse duomenų bazėse. Šiandien jų yra dešimtys, tačiau įtakingiausiomis išlieka visiems jau žinomos Web of Science (WoS) ir Scopus duomenų bazės, kurias galima pavadinti bibliografinės informacijos titanais. Todėl nenuostabu, kad daugeliui mūsų publikacijų kokybė pirmiausiai asocijuojasi su jų indeksavimu šiose duomenų bazėse, ir dažnai būtent šiuo kriterijumi vadovaujamės, kuomet renkamės žurnalą publikavimui.

Bibliografinės duomenų bazės yra itin svarbios akademinėms institucijoms: jų duomenys yra naudojami pasauliniuose universitetų reitinguose ir pačios institucijos vidiniuose vertinimuose. Be to, kartu su išaugusia technologine pažanga ir galimybėmis, šios bazės taip pat išplėtė savo siūlomų paslaugų spektrą, todėl tapo labiau patraukliomis ir atskiriems vartotojams –  jose autoriai ir mokslininkai gali ne tik pasirinkti žurnalą publikavimui ar surasti jiems aktualiausią mokslinę literatūra, bet ir stebėti savo karjerą, surasti tinkamiausius partnerius ateities bendradarbiavimui ar net galimus finansavimo šaltinius.

Tačiau tiek WoS, tiek Scopus yra komercinės duomenų bazės, kurių prenumerata institucijoms kainuoja itin brangiai, todėl reta institucija išgali prenumeruoti jas abi ir joms tenka rinktis. Net jei turima galimybė naudotis abiem duomenų bazėmis, dažnai jų vartotojai nežino, kokie yra pagrindiniai šių bazių skirtumai ir apribojimai, lemiantys jų tinkamumą tiek kasdienių, tiek vertinimo ar bibliografinių analizių užduočių atlikimui.

Yra daugybė straipsnių, analizuojančių konkrečius WoS ir/arba Scopus aspektus, tačiau retas galime skirti laiko tokios literatūros gausos apžvalgai. Patys duomenų savininkai taip pat pateikia gausybę informacijos, tačiau ji išsklaidyta įvairiausiuose šaltiniuose ir dažnai pateikti duomenys skirtinguose šaltiniuose nesutampa. Todėl surinkti visą ir patikimą informaciją, reikalingą duomenų bazių tinkamumo įvertinimui, yra nelengva ir laikui imli užduotis.

Būtent toks yra šio apžvalginio straipsnio pagrindinis siekis – suteikti visiems WoS ir Scopus vartotojams visapusišką, empiriniais tyrimais ir savininkų duomenimis pagrįstą informaciją, apimančią ne tik duomenų bazėse indeksuojamą turinį, bet ir kitas funkcijas, pasitaikančias klaidas ir esminius apribojimus. Todėl ši informacija naudinga ne tik tiems, kas priima duomenų bazių prenumeratų ar jų turinio naudojimo mokslo vertinimo procesuose sprendimus, bet ir kasdieniams vartotojams, siekiantiems tikslių ir patikimų rezultatų.

Straipsnis viešai prieinamas internete >>>

Straipsnį parengė
VILNIUS TECH Bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus vedėja dr. Raminta Pranckutė

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau